Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. V. prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-986-575/2021 pagal pareiškėjos Ž. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. V. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėja Ž. V. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. liepos 28 d. padavė prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-986-575/2021 pateikti, taip pat priimti bei tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo minėtoje administracinėje byloje.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujamasi šio įstatymo 33 straipsniu. Taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Vadovaujantis ABTĮ nuostatomis, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas (159 str. 1 d.). Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (159 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju administracinė byla, kurios procesą pareiškėja prašo atnaujinti, buvo išnagrinėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-986-575/2021 (toliau – ir Nutartis). Kaip minėta, pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas 2023 m. liepos 28 d., t. y. vėliau kaip po vienų metų nuo Nutarties įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuojamas ne tik nuo sužinojimo apie nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, bet ir nuo turėjimo sužinoti apie tokias aplinkybes momento. Nustačius, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis subjektas apie jo nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turėjo sužinoti anksčiau nei jo nurodomas sužinojimo momentas, prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo nurodomo sužinojimo momento, bet nuo turėjimo sužinoti apie nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą momento (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-16/2009; 2016 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-7-146/2016). Be to, ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesio termino eigos pradžios nustatymas gali skirtis priklausomai nuo pagrindo, nurodyto prašyme dėl proceso atnaujinimo.

Tais atvejais, kai proceso atnaujinimo pagrindu nurodomas padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, t. y. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktas, minėtos aplinkybės paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi ir trijų mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-33/2014, 2022 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-48-492/2022; kt.).

Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikotarpiu nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2023 m. birželio mėn. priėmė pareiškėjos atžvilgiu du priešingus sprendimus dėl termino taikymo. Laikotarpiu nuo 2022 m. spalio mėn. ir 2023 m. birželio mėn. nesuėjo ABTĮ nustatyti nei 1 metų terminas nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo dienos (paaiškėjimo diena laikytina 2022 m. rugpjūčio 29 d.), nei 5 metų terminas nuo bylos išnagrinėjimo dienos (Nutartis paskelbta 2021 m. balandžio 14 d.). Taigi, pareiškėja, siekdama nuoseklumo bei aiškumo, teikia prašymą dėl termino atnaujinimo, jei, visgi, teismo nuomone, terminas yra praleistas. Pareiškėja terminui atnaujinti nurodo dvi priežastis: 1) Pareiškėja apie Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 7 straipsnio 7 d. prieštaravimą 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvai 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – ir Direktyva) sužinojo 2022 m. rugpjūčio 29 d.; 2) Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo nagrinėjami du pareiškėjos ankstesni prašymai, kurių nagrinėjimas užtruko 6 mėnesius ir vieną savaitę. Todėl pareiškėja šį prašymą teikia tik dėl to, kad teismas nagrinėjo pareiškėjos teiktus prašymus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. spalio 27 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-986-575/2021, remdamasi ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą. Teismas nurodė, kad pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės (be kita ko, kad 2021 m. liepos 15 d. Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą Nr. INFR(2020)4057 prieš Lietuvą, kurioje išreiškė poziciją dėl netinkamo Direktyvos įgyvendinimo PVM apmokestinimo srityje; kad, pareiškėjos vertinimu, šį ginčą nagrinėjusios institucijos neteisingai aiškino bei taikė Direktyvos 11 straipsnio bei PVMĮ 71 straipsnio 7 dalies nuostatas), kurias ji įvardija, kaip turinčias esminę reikšmę administracinei bylai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šios aplinkybės yra naujai paaiškėjusios, ir kurios nebuvo žinomos (negalėjo būti žinomos) pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Argumentai, kad VMI bei šį ginčą nagrinėjusios institucijos neteisingai aiškino bei taikė Direktyvos 11 straipsnio bei PVMĮ 71 straipsnio 7 dalies nuostatas buvo nurodyti jau pareiškėjos apeliaciniame skunde. Be to, tokie pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą argumentai galėtų būti vertinami kaip pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindą, numatytą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte. Kita vertus, teismo teigimu, pareiškėjos nurodomos faktinės aplinkybės dėl 2021 m. liepos 15 d. Europos Komisijos pradėtos pažeidimo procedūros Nr. INFR(2020)4057 vertintinos kaip naujai atsiradusios po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, o ne naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios egzistavo, bet nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašyme išdėstytus argumentus, kuriais pareiškėja grindė proceso atnaujinimo būtinybę, priėjo prie išvados, kad pareiškėja iš esmės siekė atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutiko su apeliacinės instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl materialiosios teisės normų taikymo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo byloje Nr. eA-986-575/2021 paduoti, nurodydama, kad dėl jos prašymų nagrinėjimo teisme suėjo įstatymo nustatytas terminas, be to, teismas priėmė priešingus sprendimus – atsisakymą atnaujinti procesą ir atsisakymą priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir pareiškėjos nurodytas termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleidimo priežastis, sprendžia, kad jos nesudaro pagrindo atnaujinti anksčiau minėtą praleistą terminą.

Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja, 2022 m. spalio 27 d. pateikdama teismui pirminį prašymą atnaujinti procesą, pasirinko atitinkamą teisinę strategiją ir savo teisių gynimo būdą, bei prašymą, kaip minėta, grindė ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Aplinkybė, kad šis prašymas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi buvo atmestas, nurodant, kad pareiškėja turėjo galimybę remtis kitu ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies punktu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Iš 2023 m. birželio 8 d. pateikto prašymo atnaujinti procesą (kurį buvo atsisakyta priimti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartimi) matyti, kad šis prašymas yra iš esmės analogiškas šioje byloje pateiktam prašymui, jame nurodytos tos pačios aplinkybės ir argumentai, taip pat remiamasi ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 16 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1002-502/2022).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-422-822/2022, 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-341-415/2022). Šiuo aspektu pabrėžtina, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016, 2023 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-24-629/2023).

Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis (be kita ko, ir anksčiau minėta 2023 m. balandžio 26 d. nutartis) yra įsiteisėjusi, todėl šią bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija negali vertinti šios (o taip pat ir 2023 m. balandžio 26 d. nutarties) teisėtumo ir pagrįstumo, atitinkamai ir aplinkybės, kad terminas prašymui atnaujinti procesą aptariamoje byloje paduoti buvo praleistas.

Atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes ir pareiškėjos argumentus, įvertinus pareiškėjos nagrinėjamu atveju pateiktą prašymą atnaujinti praleistą terminą, spręstina, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartimi, kuria pareiškėjos prašymą buvo atsisakyta priimti, konstatavus, kad terminas tokiam prašymui pateikti yra praleistas ir negali būti atnaujintas.

Savo ruožtu nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys (kad pareiškėja aptariamą terminą praleido dėl to, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo kitus jos prašymus ar kad priėmė skirtingus procesinius sprendimus), nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Kaip minėta, iš pareiškėjos prašyme nurodytų argumentų spręstina, kad termino skundui paduoti praleidimą sąlygojo pareiškėjos ir jos atstovo – kvalifikuoto teisininko, pasirinktas galbūt pažeistų teisių gynimo būdas. Aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjos prašymo buvo priimti skirtingi procesiniai sprendimai, taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti šioje nutartyje padarytų išvadų, kadangi, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, 2022 m. spalio 27 d. prašymas atnaujinti terminą buvo pateiktas nepraleidus nustatyto termino tokiam prašymui pateikti, todėl buvo išnagrinėtas bei, įvertinus nustatytas aplinkybes, netenkintas, o 2023 m. birželio 8 d. prašymą buvo atsisakyta priimti konstatavus, kad buvo praleistas terminas tokiam prašymui pateikti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad termino prašymui atnaujinti procesą paduoti praleidimą sąlygojo subjektyvi, nuo pareiškėjos valios ir veiksmų priklausiusi priežastis.

Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes ir argumentus, spręstina, kad pareiškėjos nurodytos priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-986-575/2021, pateikti, todėl šis prašymas netenkintinas, pareiškėjos prašymą atsisakytina priimti (159 str. 2 d., 161 str. 1 d.).

ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba jie grąžinami pareiškėjui. Pareiškėja už prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį. Atsisakius priimti šį prašymą, pareiškėjai grąžintina jos sumokėta žyminio mokesčio suma (žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 159 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 161 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos Ž. V. prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-986-575/2021 pateikti.

Atsisakyti priimti pareiškėjos Ž. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-986-575/2021.

Grąžinti pareiškėjai Ž. V. 23 Eur (dvidešimt tris eurus) už prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėtą žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.