- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-26
- Bylos Nr.
- e2-32864-854/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- UAB „Moment credit“
- Atsakovas
- K. M.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Moment credit“ ieškinį atsakovei K. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 202,73 Eur negrąžinto kredito, 16,22 Eur kredito kainos, 201,92 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė su ieškovu 2010-10-02 sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti atsakovei kreditus pagal sutartas specialiąsias sąlygas, o atsakovė – gautus kreditus grąžinti ir sumokėti kreditų kainą. Vadovaujantis sutarties sąlygomis 2011-09-27 atsakovė pasiskolino iš ieškovės 700 Lt (202,73 Eur) dydžio vartojimo kreditą. 2011-09-27 ieškovė pervedė 700 Lt (202,73 Eur) kredito sumą į atsakovės banko sąskaitą. Atsakovė ieškovui liko skolinga 202,73 Eur kredito, 16,22 Eur kredito kainos. Ieškovas už laikotarpį nuo 2017-01-14 iki 2017-06-29 paskaičiavo 201,92 Eur nuostolių (negrąžinto kredito suma – 202,73 Eur; nuostolių dydis – 0,6 proc. (218,87 proc. / 365 dienų = 0,6 proc. per dieną); vėluojamų dienų skaičius – 166, nuostolių suma – 201,92 Eur). Paaiškino, kad pareiga mokėti nuostolius už tolimesnį naudojimąsi kreditu kyla pagal vartojimo kredito sutartį (Specialiųjų sąlygų 2 p.). Specialiosiose sąlygose nurodyta, kad pavėluoto mokėjimo atveju klientas atlygina bendrovei žalą, kurią sudaro bendrovės negautos pajamos (nuostoliai). Nuostoliai apskaičiuojami, atsižvelgiant į bendrą kredito kainos metinę normą – 218 proc., todėl bendrovės nuostoliai per dieną sudaro 0,6 proc. laiku negrąžintos sumos (218,87 / 365 dienų = 0,6 proc. per dieną). Atsakovės pareiga sumokėti nuostolius kyla ir iš įstatymo, taip pat teismų praktikos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.872 straipsnio 2 dalis numato, kad „jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, tokios palūkanos mokamos iki paskolos suma bus gražinta“, t. y. nei kredito termino praleidimas, nei kredito sutarties nutraukimas dėl skolininko pažeidimo nedaro jokios įtakos tokios pareigos galiojimui. 2010-12-09 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010 nustatyta, jog - „paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje“. Reikalavimas mokėti už pinigų skolinimą (šiuo atveju, nuostolius, kurie atitinka kredito kainos metinę normą) sutarties nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovo reikalavimais nesutinka. Pažymėjo, kad 2014-02-24 atsakovė buvo pareiškusi prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų, teismas prieštaravimus priėmė, nuo 2014-02-24 nebuvo jokių raginimų, laiškų nei iš kreditoriau, nei iš teismo. Atsakovė nesutinka mokėti įsiskolinimo, kadangi jis buvo specialiai vilkinamas trejus metus.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus. Pažymėjo, kad ieškovas įvertino tiek atsakovės gaunamas pajamas, tiek jos turimus įsipareigojimus (jų nebuvimą) ir suteikė kreditą, kuris sudarė vos 24,76 proc. atsakovės tvarių pajamų (223,01 Lt (įmoka per mėn.) /900,42 Lt (pajamos per mėn.) = 24,76%). Taip pat pažymėjo, kad raginimų nesiuntimas ar vėlesnis bylos dėl skolos priteisimo inicijavimas nepažeidė atsakovės interesų ir nedidino skolos. Nuostolių (mokėjimo palūkanų) ieškovas reikalauja ne už visą įmokų vėlavimo laikotarpį (daugiau negu 3 metai), o tik už 166 dienas. Todėl ieškinio sumai neturėjo įtakos ieškovo delsimas kreiptis į teismą. Nuo 2014-01-16 pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo, atsakovė neginčijamai žinojo apie savo skolą, teikė deklaratyvius prieštaravimus. Pažeidus mokėjimo grafiką, atsakovei nedingsta pareiga sumokėti sutartas palūkanas, taip pat mokėti už naudojimąsi pinigais - vėlavimo laikotarpiu palūkanų skaičiavimas nesustoja.
Atsiliepimas
Atsakovei teismo šaukimas į 2017-09-21 09.00 val. teismo posėdį siųstas paties atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytu adresu, grįžo neįteiktas. Vadovaujantis CPK 121 straipsnio 2 dalimi teismo šaukimas atsakovei įteiktas tinkamai.
Ieškovo atstovas, atsakovė į teismo posėdį, apie kurį jiems pranešta tinkamai, neatvyko. Ieškovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose prašė bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant.
Bylą išnagrinėta šalims nedalyvaujant (CPK 246 str. 1 d., 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakove 2010-10-02 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kurios pagrindu ieškovas atsakovei 2011-09-27 suteikė 202,73 Eur (700 Lt) vartojimo kreditą 1 mėnesio terminui, o atsakovė įsipareigojo laiku grąžinti suteiktą vartojimo kreditą bei sumokėti 20,27 Eur (70 Lt) kredito kainą (el. b. l. 8-15, 16, 17-18, 19, 20). Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų ir liko skolinga ieškovui 202,73 Eur kredito ir 16,22 Eur kredito kainos. Ieškovas siuntė atsakovei SMS žinutes dėl susidariusio įsiskolinimo (el. b. l. 21-22).
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 str. 1 d.). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu (CPK 178, 185 str.), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 202,73 Eur kredito ir 16,22 Eur kredito kainos.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 201,92 Eur nuostolių. Kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2 punkte nustatyta, kad „pavėluoto mokėjimo atveju atsakovas atlygina ieškovui žalą, kurią sudaro ieškovo negautos pajamos (nuostoliai), nuostoliai apskaičiuojami, atsižvelgiant į bendrą kredito kainos metinę normą – 218,87 proc., todėl ieškovo nuostoliai per dieną sudaro 0,6 proc. laiku negrąžintos sumos“. Teismas konstatuoja, kad šiuo punktu šalys susitarė dėl kompensacinių palūkanų, iš esmės atliekančių netesybų funkciją, todėl atmeta ieškovo argumentus apie tai, kad jis iš atsakovės jų reikalaująs pagrįstai CK 6.872 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Nors šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, tačiau teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Teismas neturi leisti vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų. Tai ypač svarbu, kai ginčas, kaip ir nagrinėjamu atveju, yra kilęs iš vartojimo sutarties. Pagal formuojamą teismų praktiką, teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis taipogi negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Kadangi vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 proc.), į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami ir visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2013-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1844-619/2013). Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovas privalėjo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 proc. dydžio pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, už pradelstą laiką ieškovui priteistina 18,17 Eur dydžio nuostolių (218,95 Eur x 0,05 proc. x 166 d.), o likusioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 237,12 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017-06-30, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (56,34 proc.) iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 8,45 Eur žyminio mokesčio(CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų išlaidos, padalijus jas šalims, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „Moment credit“, juridinio asmens kodas 300657515, 202,73 Eur skolos, 16,22 Eur kredito kainos, 18,17 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (237,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-06-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8,45 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės K. M., a. k. (duomenys neskelbtini)
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.