Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei S. S., dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas D. S. ir jo atstovas advokatas Kęstutis Kanišauskas papildomai paaiškino, kad susitariant su atsakove dėl išlaikymo vaikui dydžio atsakovas dirbo geroje Norvegų kompanijoje, ji dabar bankrutavusi, darbo užmokesti buvo apie 2 500 EUR, dabar jo pajamas sudaro apie 700-800 EUR, dirba UAB „Aros Marine“. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi paveldėtą ¼ buto dalį (duomenys neskelbtini), realizavus jo automobilį gavo apie 1 000 EUR pajamų, moka kreditą, kaupia pinigines lėšas Aviva pensijos fonde ir sukauptos lėšos sudaro apie 5 000 EUR. Turi vidurinį išsilavinimą, specialaus išsilavinimo neturi. Kitų išlaikytinių neturi. Sveikatos problemų neturi. Prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovė S. S. ir jos atstovas advokatas Eligijus Karbauskas papildomai paaiškino, kad šalių trijų metų vaiko poreikiai tik didėja. Vaikas specialių poreikių neturi. Ieškovė su vaiku gyvena mamos būste, adresu (duomenys neskelbtini); atsakovė neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto; ji gauna 380 EUR atlyginimą bei 225 EUR neįgalumo išmoka. Šiai dienai vaiko išlaikymo įsiskolinimo nėra. Atsakovė vaiko išlaikymui skiria per mėnesį 500 - 600 EUR - perka maistą į darželį, nes jis jo nevalgo, papildus. Atsakovė yra 60 procentų nedarbinga. Kai buvo priteisiamas išlaikymas vaikui, atsakovės pajamos buvo per mėnesį apie 700 EUR. Kitų išlaikytinių neturi. Kaupia pinigines lėšas Aviva pensijos fonde, sukauptos lėšos sudaro apie 700 EUR. Prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-120-512/2017 nutraukta šalių santuoka, sudaryta 2009 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 872, bendru sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovas D. S. įsipareigojo vaiko L. S., gimusio 2015 m. kovo 16 d., išlaikymui mokėti po 250 EUR kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, mokamų nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šalims tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką, šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3 529/2014). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Byloje dėl nepilnamečio L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo tarp jo išsituokusių tėvų D. S. ir S. S. kilo ginčas dėl vaiko išlaikymo dydžio, nes D. S. prašo sumažinti sūnaus išlaikymą iki 100 EUR per mėnesį, o atsakovė prašo jį palikti, koks buvo priteistas prieš metus po 250 EUR per mėnesį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-120-512/2017 nutraukta šalių santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bendru sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovas D. S. įsipareigojo vaiko L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti po 250 EUR kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, mokamų nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės. Ieškovas nurodė, kad dirbo geroje Norvegų kompanijoje, ji dabar bankrutavusi, darbo užmokesti buvo apie 2 500 EUR, dabar jo pajamas sudaro apie 700-800 EUR per mėnesį, dirba UAB „Aros Marine“; asmeninės nuosavybės teise turi paveldėtą ¼ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį; turi įsipareigojimų kreditoriui AB SEB bankas pagal 2014 m. lapkričio 26 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); kaupia pinigines lėšas Aviva pensijos fonde, sukauptos lėšos sudaro apie 5 000 EUR; turi vidurinį išsilavinimą. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad sveikatos problemų neturi. Ieškovas nurodė, kad pablogėjus sveikatos būklei susirasti geriau apmokamą darbą nepavyksta, tačiau apie pablogėjusią sveikatos būklę ieškovas byloje iš viso nepateikė jokių objektyvių įrodymų, t.y. kad jam nustatytas neįgalumas, kokio nors lygio pastovus nedarbingumas, ar gydymo įstaigos oficialios specialistų komisijos išvados apie pastovų susirgimą, ligą, reikalingą gydymą ir pan. Ieškovo nurodomos aplinkybės negali įtakoti ieškovo pareiškimo dėl negalėjimo dirbti ir turėti pajamų. Atsakovė savo pasisakyme prašė atkreipti dėmesį, kad ieškovas tuo laiku, kai nurodė dirbąs Norvegijos įmonėje ir gaunąs geras pajamas, netinkamai mokėjo, ar visai nemokėjo vaiko išlaikymo lėšų, o kai jo sveikata esą yra pablogėjusi, jis nebedirba, buvo užsiregistravęs Darbo biržoje, ėmė jai mokėti išlaikymo įsiskolinimą; ieškovas šių nurodytų atsakovės aplinkybių iš esmės neginčijo bei tai paneigiančių duomenų ir įrodymų bylos nagrinėjimo metu neteikė, todėl teismas vertina, kad ieškovas nepilnai nurodo savo gyvenimo aplinkybes. Ieškovas nurodo, kad jo turtinė padėtis pasikeitė, nes jo darbo užmokestis keitėsi nuo 2 500 EUR iki 800 EUR per mėnesį. Atsakovė pateikė duomenis, kad dirba, gauna minimalias pajamas bei invalidumo 225 EUR išmoką; jai vaiką padeda išlaikyti jos mama. Teismas pažymi, kad vaikui likus su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis rūpestis vaiku, nei tai darytų abu tėvai kartu. Teismas konstatuoja, kad atsakovės turtinė padėtis taip pat pasikeitė, nes su ja gyvenantis sūnus auga – šiuo metu jam trys metai, didėja jo išlaikymo išlaidos, nes sūnus pradėjo lankyti ugdymo įstaigą, išaugo jo poreikiai aprangai, maistui ir kitoms kasdienėms reikmėms; be to, atsakovė pati augina, auklėja ir prižiūri vaiką, o tai yra didelių laiko sąnaudų reikalaujantis rūpestis ir užsiėmimas. Atsakovės siekimas sudaryti vaikui normalias gyvenimo sąlygas visiškai atitinka vaiko interesus.

Teismas, įvertinęs šalių pateiktus duomenis bei įrodymus apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius, įvertindamas tai, jog atsakovė nepateikė byloje konkrečių pakankamų nurodomas kas mėnesį patiriamas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, daro išvadą, jog nurodyti šalių nepilnamečio vaiko poreikiai neatitinka ieškovės gaunamų pajamų lygio, tokiems nurodytiems poreikiams patenkinti pakankamai pajamų neturi ieškovė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalys). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai.

Kaip jau minėta anksčiau, teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, daroma išvada, jog atsakovo sumažėjusios pajamos nėra tokio dydžio, kad atsakovas galėtų mokėti 250 EUR per mėnesį dydžio išlaikymą nepilnamečiui šalių vaikui (CPK 185 straipsnis).

Šalių nepilnametis vaikas L. S. yra 3 metų amžiaus, jo išlaikymui iš atsakovo teismo sprendimu priteistas išlaikymas po 250 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, įrodymų apie galimą atsakovo išlaikymo vaikui įsiskolinimą byloje nepateikta, tačiau šalys teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovo įsiskolinimo vaiko išlaikymui šiuo metu nėra..

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Ieškovas nurodė, jog jo nepilnamečio vaiko išlaikymui gali teikti 100 EUR suma per mėnesį, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų bei įrodymų, kurie pagrįstų, jog vaikui išlaikyti pakanka tokios sumos neteikė (CPK 178 straipsnis). Teismų praktikoje priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Atsižvelgiant į iš esmės panašią šalių turtinę padėtį, į vaiko poreikių realumą, į tai, kad dirbantis ieškovas objektyviai (bent jau šiuo metu) neišgali teikti taikos sutartimi sutarto 250 Eur išlaikymo, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad 400 Eur išlaikymo suma vaikui, kuris neauga socialinės globos įstaigoje, yra reali, pakankama ir gali būti po lygiai (po 200 EUR) teikiama abiejų tėvų, todėl sprendžia, kad yra pagrindas sprendimu priteistą ieškovo pareigą teikti išlaikymą po 250 EUR vaikui sumažinti iki 200 EUR kas mėnesį vaikui teikiamo išlaikymo dydžio (CK 3.192 straipsnis, 3.201 straipsnis).

Teismas daro išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis pablogėjo. Ieškovas neįrodė realaus savo sveikatos pablogėjimo, dėl kurio negalėtų dirbti tiek ir taip, kad tinkamai galėtų išlaikyti nepilnametį vaiką, tačiau pareiga jį išlaikyti yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis) ir jos nevykdymas sukelia neigiamas teisines pasekmes. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertinama ne tik asmens turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių asmuo ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Pažymėtina, kad pagrindinių vaikui priteistino išlaikymo dydį lemiančių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Įvertinus ieškovo amžių ir šioje byloje pateiktus/nepateiktus duomenis apie jo darbingumą, apie gaunamas išmokas, yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas turi galimybes dėti papildomas pastangas ir gauti didesnes pajamas būtiniesiems vaikų minimaliems poreikiams užtikrinti, o gaunamos/negaunamos minimalios pajamos negali būti priežastis ženkliai sumažinti nepilnamečiam vaikui reikalingą išlaikymą, tačiau dėl nustatytos aplinkybės, kad ieškovo darbo užmokesti yra sumažėjęs nuo 2500 EUR iki 800 EUR, L. S. išlaikymo dydis sumažintinas iki 200 Eur per mėnesį (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Nepilnamečio L. S. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina atsakovė S. S. (CK 4.185 straipsnio 1dalis, CPK 376 straipsnio 3dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovas prašė sumažinti vaikui teikiamo išlaikymo dydį nuo ieškinio padavimo dienos. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėjamos kategorijos bylose prioritetiškai ginami ir saugomi nepilnamečių vaikų interesai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, jog teismo procesiniu sprendimu nustatyta vaiko teisė į konkretaus dydžio išlaikymą (nepriklausomai nuo sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo masto) nebūtų paneigiama ar ribojama iki kito teismo sprendimo, kuriuo sumažinamas priteisto išlaikymo dydis, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2011). Dėl to mažesnio dydžio išlaikymo dydis nustatytinas (priteistinas) ne nuo ieškinio padavimo dienos, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 18, 279, 281 straipsniai, 588 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas pagal 2017 m. gruodžio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktais nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimų.

Proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (tenkinama 50,00 proc. ieškinio reikalavimų), valstybei iš atsakovės priteistinas (50 Eur /skirtumas 250-200/ x 12 mėn. x 3 proc. x 50 proc.) 10,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovės valstybei priteistina 50 proc., t.y. 126,75 EUR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovo atsakovei priteistina 50 proc. atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 350 EUR.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-120-512/2017 priteistą iš ieškovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui vaikui L. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 EUR (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę S. S..

Priteisti atsakovei S. S. iš ieškovo D. S. 350 EUR (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės S. S. 126,75 EUR (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 75 centus) bylinėjimosi išlaidų dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos valstybei. Priteistas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto surenkamųjų sąskaitų AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos banke Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti valstybei iš atsakovės S. S. 10 EUR (dešimt eurų) žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.