- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- 2S-524-613/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- R. L., S. L.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria civilinė byla buvo sustabdyta ir pareiškėjams S. L. bei R. L. nurodyta sudaryti ir pateikti naują sutartį dalyje dėl privalomai registruotino turto padalijimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. L. ir R. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė bankas „Swedbank“, antstolis Aleksandras Seleziovas, akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“, antstolė Vida Daugirdienė, I. R., išvadą teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai S. L. ir R. L. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti jų santuoką, sudarytą 1997 m. rugpjūčio 2 d. Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 603) bendru sutikimu bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas priėmė pareiškėjų prašymą ir 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjams septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus prašymo trūkumus. Teismas nustatė, kad pareiškėjai Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktu prašė nustatyti automobilių ir priekabos naudojimą bendrąją daline nuosavybe po ½ dalį po santuokos nutraukimo. Teismas konstatavo, kad toks turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, tai yra toks turtas nėra dalus. Nurodė, kad negali tvirtinti sutuoktinių Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kai jos sąlygos neatitinka įstatymų reikalavimų.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjai dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, prašydami ją panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1021-730/2018 pareiškėjų atskirąjį skundą tenkino, pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartį panaikino ir byla perdavė nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui. Teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 7 dienų terminą trūkumams pašalinti, iš esmės nustatė procesinių dokumentų formos ir turinio trūkumų ištaisymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 1 dalis). Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra priedas prie pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir jos teisėtumas bei pagrįstumas gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės. Todėl pirmos instancijos teismas spręsdamas pateiktos sutarties teisėtumo klausimą ir nustatydamas jų trūkumų šalinimą pažeidė CPK normas. Teismas šiuo atveju turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 4 dalimi.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą ir pareiškėjams S. L. bei R. L. nurodė sudaryti ir pateikti naują sutartį dalyje dėl privalomai registruotino turto padalijimo.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2018 m. kovo 20 d. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktu susitarė, kad santuokos metu įgytas ir S. L. vardu įregistruotas privalomai registruotinas kilnojamasis turtas – automobilis BMW X5 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 4 000 Eur; automobilis Volkswagen Transporter (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2 000 Eur; priekaba MAZ 8162 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 150 Eur – po santuokos nutraukimo kiekvienam iš pareiškėjų priklausys bendrąja daline nuosavybe po ½ nuosavybės dalį.
7. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų turtas nedalytinas natūra, nes kilnojamąjį turtą tarp sutuoktinių padalijus natūra, jo bendras naudojimas ir valdymas taps labai suvaržytas ir pažeis pačių buvusių sutuoktinių interesus bei gyvenimo kokybę. Todėl sprendė, kad teismas negali tvirtinti sutuoktinių Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kai jos sąlygos neatitinka įstatymų reikalavimų, ir nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, remiantis CK 3.51–3.54 straipsnių nuostatomis, nes pateikta sutartis nurodytoje dalyje pažeidžią viešąją tvarką, iš esmės pažeidžia sutuoktinų teises ir teisėtus interesus
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėja R. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismas, nurodydamas pareiškėjams pakeisti pareiškime ir sutartyje nurodytas sąlygas dėl kilnojamojo turto pasidalijimo, iš esmės pažeidžia šalių teisę laisva valia sudaryti sutartis. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose išreikšta abiejų pareiškėjų valia pasidalinti kilnojamąjį turtą lygiomis dalimis, o tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajai tvarkai.
8.2. CK 4.74 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ir kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Prašomas padalinti kilnojamasis turtas – automobiliai bei priekaba – patenka į minėto straipsnio nuosavybės teisės objekto sąvoką.
8.3. Remiantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, preziumuojama, kad sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios. Pareiškėjai, sutardami pasidalinti šį turtą pareiškime nurodytu būdu, paprasčiausiai pakeičia bendrąją jungtinę nuosavybę į bendrąją dalinę. Tokiu būdu pareiškėjų turto dalys nesikeičia, tik pasikeičia nuosavybės teisės rūšis (iš bendrosios jungtinės į bendrąją dalinę), kiekvienam iš pareiškėjų išlaikant nuosavybės teisės dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos nutarties ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas sustabdė civilinę bylą ir pareiškėjams nurodė sudaryti ir pateikti naują sutartį dalyje dėl privalomai registruotino turto padalijimo. Pareiškėjos vertinimu, teismas negalėjo nurodyti pareiškėjams sudaryti ir pateikti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl privalomai registruotino turto padalijimo (automobilių ir priekabos), nes tai pažeidžia šalių teisę laisva valia sudaryti sutartis. Be to, ginčo automobiliai ir priekaba pagal CK 4.74 straipsnį gali būti bendrosios nuosavybės teisės objektu, o buvę sutuoktiniai sutartimi tik nori pakeisti bendrąją jungtinę nuosavybę į bendrąją dalinę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjos argumentais.
7. Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 3.118 straipsnio 1 dalies prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018).
8. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, atidalijimo natūra sąlygos – daikto dalumas ir neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo išvengimas. Sprendžiant dėl galimybės padalyti daiktą natūra, būtina atsižvelgti į CK 4.6 straipsnio normas, apibrėžiančias daliuosius ir nedaliuosius daiktus. Pagal šio straipsnio 1 dalį daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių tikslinė paskirtis, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas daiktas. Pagal CK 4.6 straipsnio 2 dalį nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, pasikeičia tikslinė paskirtis, ir dalieji pagal prigimtį daiktai, kurių nedalumas nustatytas įstatymų Taigi daikto dalumą ar nedalumą lemia jo tikslinė paskirtis ir tai, ar padalijus jį ši paskirtis išlieka, pasikeičia ar išnyksta (išskyrus atvejus, kai daikto nedalumą nustato įstatymai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32).
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatė, kad santuokos metu įgytas ir S. L. vardu įregistruotas privalomai registruotinas kilnojamasis turtas – automobilis BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis Volkswagen Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekaba MAZ8162, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – po santuokos nutraukimo kiekvienam iš pareiškėjų priklausys bendrąja daline nuosavybe po ½ nuosavybės dalį. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 3.100 straipsnio 4 dalį visas sutuoktinių turtas privalo būti padalijamas, o pareiškėjai ginčo sutartimi iš esmės nustatė bendrosios nuosavybės teisės rūšies pakeitimą (iš jungtinės į dalinę), taip pat į tai, kad pagal CK 4.6 straipsnio 2 dalį ginčo automobiliai ir priekaba nėra dalieji daiktai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinę bylą ir pareiškėjams nurodė sudaryti ir pateikti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl privalomai registruotino turto padalijimo (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
10. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
11. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK ir CK normas, reglamentuojančias sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio ir formos reikalavimus, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.