- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- 2S-1021-730/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- R. L., S. L.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų R. L. ir S. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. L. ir S. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, antstolis Aleksandras Selezniovas, akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“, antstolė Vida Daugirdienė, I. R., išvadą teikianti instit ucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bendru sutikimu, patvirtinti pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai priėmė pareiškėjų prašymą ir 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjams septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus prašymo trūkumus. Nutartyje nurodyta, kad pareiškėjai santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktu prašo nustatyti automobilių ir priekabos naudojimą bendrąją daline nuosavybe po ½ dalį po santuokos nutraukimo. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad toks turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, tai yra toks turtas nėra dalus. Nurodė, kad negali tvirtinti sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kai jos sąlygos neatitinka įstatymų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti – pateikti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkto.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
3. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas įpareigodamas pakeisti pareiškime ir sutartyje nustatytas sąlygas dėl kilnojamojo turto pasidalijimo pažeidžia šalių teisę laisva valia sudaryti sutartis. Nurodo, kad šalys turi teisę sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Teigia, kad pateiktuose procesiniuose dokumentuose išreikšta abiejų šalių valia pasidalinti kilnojamąjį turtą lygiomis dalimis, o tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajai tvarkai.
3.2. Teigia, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalys susitarė dėl turto padalijimo nenustatydami turto naudojimosi tvarkos. Teigia, kad tarp šalių ginčo dėl dalijamo turto dalių dydžio, nei dėl padalijimo būdo ginčo tarp šalių nėra.
3.3. Nurodo, kad teismas negali priversti šalių sudaryti sutarties, kuri neatitinka šalių valios, ypatingai tuomet, kai dalinamas turtas neturi įtakos asmenų, kuriems taikoma išskirtinė apsauga tai yra nepilnamečių vaikų teisėms ir apsaugoms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė terminą skundo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties trūkumų šalinimo.
6. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, ieškiniui jau esant priimtam, ieškinys paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą
7. Narinėjamu atveju pareiškimas dėl santuokos nutraukimo yra priimtas ir byla yra iškelta dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, turi patikrinti, ar joje nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 540 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos skirtos sutuoktinių kreditorių interesų apsaugai.
8. Šių teisės normų nuostatos įpareigoja sutuoktinius kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo nurodyti duomenis apie savo kreditorius, o teismą – sustabdyti bylą, jei kreditoriai pareiškia reikalavimus – iki jie bus išspręsti. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštaraujant viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžiant sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Tokį procesinį sprendimą teismas gali priimti, nustatęs, kad sutuoktiniai be įstatymų nustatyto pagrindo bendras turtines teises ir pareigas pasidalija nepalankiu kreditoriams būdu, kai dėl to nukenčia kreditorių teisėti interesai ar tokiu pasidalijimu siekiama išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, todėl sutuoktinių pasirinktas būdas gali būti pripažįstamas prieštaraujančiu viešajai tvarkai.
9. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, tai yra neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismui nustačius, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas.
10. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pažeidžia jai keliamus reikalavimus, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu nustatė terminą nurodytiems trūkumams pašalinti, kuris numato, kad teismas palieką pareiškimą nenagrinėta jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas 7 dienų terminą trūkumams pašalinti iš esmės nustatė procesinių dokumentų formos ir turinio trūkumų ištaisymą (CPK 115 straipsnio 1 dalis). Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra priedas prie pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir jos teisėtumas bei pagrįstumas gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės. Todėl pirmos instancijos teismas spręsdamas pateiktos sutarties teisėtumo klausimą ir nustatydamas jų trūkumų šalinimą pažeidė CPK normas. Teismas šiuo atveju turėjo vadovautis CK 3.53 straipsnio 4 dalimi. Tvirtinimui pateiktos sutarties trūkumų šalinimo institutas minėtu atveju nėra taikomas, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą šalims pašalinti sutarties trūkumus, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, skundžiama nutartis naikinama, o klausimas dėl pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu trūkumų šalinimo perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
11. Esant šių aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį. Tuo pagrindu skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nutartį ir byla perduotina nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui.