Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės, Marijaus Kursevičiaus ir Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės I. M. (I. M.) gynėjui advokatui Raimundui Jurkai (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo I. M., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos O. M. atsakomybei, nustatant 3 (trejų) metų laidavimo terminą, be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, I. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 13 d.; 2) turto konfiskavimas, išieškant iš I. M. dalį konfiskuotinos transporto priemonės „Renault Traffic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 4034 Eur su PVM, nustatant 12 (dvylikos) mėnesių šios sumos sumokėjimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, o atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokurorė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų veikos faktinių aplinkybių ir jų teisinio kvalifikavimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atleisti I. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Prokurorės apeliaciniame skunde atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ginčijamas, tvirtinant, kad nėra būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, t. y. nėra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl kitų BK 40 straipsnyje įtvirtintų privalomų sąlygų laidavimo instituto taikymui, teisėjų kolegija kitų sąlygų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Kaip minėta, pagal 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu, be kita ko, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokią išvadą daro teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2012, 2K-46-465/2021).

Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas minėtą sąlygą, atsižvelgė į tai, kad I. M. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nebuvo teistas, vienerių metų laikotarpiu administracine tvarka nebaustas, dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Vertindamas šias aplinkybes, teismas taip pat pažymėjo, kad teisiamajame posėdyje I. M. nebandė pateisinti savo veiksmų, sumenkinti jų pavojingumo ir buvo kritiškas nusikalstamos veikos padarymui. Tačiau su tokiu pirmosios instancijos teismo duomenų vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. M., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę vidury dienos, kai tokiu metu eismas yra gan aktyvus, jam nustatytas 3,26 promilių neblaivumas, kuris žymiai viršija ribą, nuo kurios taikytina baudžiamoji atsakomybė už vairavimą neblaiviam. Kaip matyti, I. M. pasielgė itin neatsakingai, ne tik sukėlė pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei, tačiau ir būdamas tokios būsenos sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti kiti du automobiliai, važiavo degant draudžiamam (raudonos spalvos) šviesoforo signalui. Bylos duomenimis nustatyta, kad apie I. M. vairavimo faktą pranešė pranešėjas, kuris nurodė, jog važiuoja pilkos spalvos mikroautobusas be valstybinio numerio ženklo, vinguriuoja kelyje, pavojingai manevruoja, kliudė du automobilius ir važiuoja toliau. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas K. Š. parodė, kad įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garso signalą per garsiakalbį automobilio „Renault Traffic“ vairuotojui buvo pareikštas reikalavimas sustoti, tačiau vairuotojas, sumažinęs greitį ir sustojęs, vėl judėjo į priekį, šį veiksmą atliko keletą kartų, vairuotojui reikalavimas buvo kelis kartus pakartotas, buvo matyti, kad jis nesiorientuoja aplinkoje. Taigi, tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta kur kas skaudesnių I. M. vairavimo neblaiviam pasekmių.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors I. M. nebuvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką, tačiau administracine tvarka buvo baustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Iš tikrųjų, pirmosios instancijos teismui pateiktoje bylos medžiagoje tokių duomenų nebuvo, tačiau šį faktą pripažino pats I. M., teisiamajame posėdyje atsakydamas į prokurorės klausimą. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad šiai aplinkybei, t. y. kad I. M. 2021 m. gegužės 13 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį (2021 m. gegužės 10 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,43 prom. girtumas), nebuvo skirtas pakankamas dėmesys. Ji pirmosios instancijos teismo paminėta tik nustatant laidavimo ir uždraudimo naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones) terminus, bet ne sprendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pažymėtina, kad I. M. ne tik buvo paskirta 800 Eur bauda, tačiau ir uždrausta vairuoti transporto priemones 12 (dvylikai) mėnesių. Praėjus vos keturiems mėnesiams nuo šio draudimo pabaigos, I. M. vėl sėdo prie vairo būdamas neblaivus. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja I. M. ir parodo jo polinkį nesilaikyti visuotinai priimtinų bendro elgesio taisyklių, nes akivaizdu, kad iš padaryto ankstesnio administracinio nusižengimo jis jokių teigiamų išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė, todėl I. M. priešingas teisei elgesys nelaikytinas atsitiktiniu ar pavieniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad, atleidus I. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. nėra privalomos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos. Minėta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Nesant vienai iš jų šio instituto taikymas negalimas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 40 straipsnį, dėl ko nepagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą. Skundžiama nuosprendžio dalis naikinama ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 3 punktas). I. M. pripažintinas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2022 m. rugsėjo 10 d. apie 12.30 val. Vilniuje, Parko g. 30, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Traffic“ su Prancūzijos valstybės valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,26 promilės etilo alkoholio koncentracija, ir jam skirtina bausmė.

Teisėjų kolegija, skirdama bausmę I. M., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (padaryta viena tyčinė nusikalstama veika, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, BK 11 straipsnio 3 dalis), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, I. M. charakterizuojančius duomenis: neteistas, baustas administracine tvarka, kaip minėta, ir už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, dirbantis, vedęs, auginantis mažametę dukrą, teigiamai charakterizuojamas.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad I. M. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokurorė siūloma bausmės rūšis ir jos dydis – 75 MGL dydžio bauda. Pažymėtina, kad šis baudos dydis yra artimas minimaliam dydžiui, baudžiamojo įstatymo numatytam už nesunkų nusikaltimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, I. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Apeliaciniu skundu neprašoma keisti skundžiamo nuosprendžio dalies, kuria I. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas), todėl teisėjų kolegija, savo iniciatyva patikrinusi nuosprendį šiuo aspektu ir nenustačiusi pakeitimo pagrindo, dėl to plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,

nusprendžia:

tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės apeliacinį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį, kuria I. M., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos O. M. atsakomybei, nustatant 3 (trejų) metų laidavimo terminą, be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta. Dėl šios dalies priimti naują nuosprendį – I. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo.