Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-302-992/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34681-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6 (S)

2023 m. kovo 20 d.

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. M. (I. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: I. M. 2022 m. rugsėjo 10 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Renault Traffic su Prancūzijos valstybės valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,26 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais savo veiksmais I. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis I. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai pripažino ir parodė, kad šiuo metu negali suprasti ir pateisinti savo veiksmų, kai sėdo už automobilio vairo neblaivus. Įvykio dieną buvo pas draugą, kuris turėjo išvykti į Ukrainą kariauti. Nuo 7.00 val. ryto jis su draugu vartojo alkoholį, daug detalių neprisimena, prisimena, kad jį sulaikė policija. Vairavo Renault Traffic, automobilio nebuvo perregistravęs, kadangi įvykio metu jis dar nebuvo visiškai atsiskaitęs su automobilio pardavėju. Pripažįsta, kad Lietuvoje maždaug prieš dvejus metus buvo baustas už vairavimą neblaiviam, tąkart jam nustatytas 0,43 promilių girtumas. Su žmona bendrauja artimai, žmonos klauso, ji jam daro teigiamą įtaką, po įvykio pergalvojo savo elgesį, padarė išvadas dėl alkoholio vartojimo, neigiamo jo poveikio. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta O. M. prašė teismo perduoti jos vyrą I. M. jos žinion pagal laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytojas K. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 10 d., apie 12.20 val., iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad mikroautobusas be valstybinių ženklų važiuoja (duomenys neskelbtini). Netrukus (duomenys neskelbtini), pastebėjo budėtojo apibūdintą mikroautobusą. Įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garso signalą, per garsiakalbį mikroautobuso vairuotojui buvo pareikštas reikalavimas sustoti, vairuotojas nesiorientavo, todėl reikalavimas buvo kelis kartus pakartotas. Mikroautobusą vairavo Ukrainos pilietis I. M., kuris akivaizdžiai nesiorientavo aplinkoje, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, asmuo negalėjo eiti tiesia linija ar paliesti nosį, sunkiai gebėjo pastovėti ant kojų. Asmeniui pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest7510 ARKL-0728“. Apie 12.23 val., pirmo patikrinimo metu, I. M. iškvėptame ore buvo nustatytas 3,84 promilės girtumas. Antro patikrinimo metu, apie 12.47 val., nustatytas 3,26 promilės girtumas. Mikroautobusas Renault Traffic turėjo priekyje pritvirtintą Prancūzijos valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Renault Traffic priekyje turėjo apgadinimų. Kaip vėliau paaiškėjo, vairuotojas (duomenys neskelbtini), susidūrė su šalikelėje stovinčiais dviem automobiliais, taip pat (duomenys neskelbtini), išlipdamas vairuotojas plačiai atidarė dureles, dėl ko susidūrė su automobiliu Škoda. Renault Traffic buvo priverstinai nuvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykis užfiksuotas darant vaizdo ir garso įrašą tarnybine uniformos kamera „BODY 1789“, taip pat tarnybinio automobilio priekyje įrengta vaizdo stebėjimo kamera (1 t., 22 – 24 b. l.).

BIRT duomenimis nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 10 d., 12.15 val., gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) link važiuoja mikroautobusas be valstybinio numerio, kuris vinguriuoja kelyje, pavojingai manevruoja, kliudė du automobilius ir nesustojęs nuvažiavo toliau (1 t., 4 b. l.).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenys bei fotonuotraukos patvirtina, kad buvo apžiūrėtas automobilis Renault Traffic, nustatyti automobilio išoriniai apgadinimai: apgadintas priekinis kairės pusės žibintas, priekinis buferis, priekinis kairės pusės sparnas (1 t., 10 – 14 b. l.).

Neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų duomenys patvirtina, kad 2022 m. rugsėjo 10 d. I. M. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. I. M. alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKL0728 pirmasis tikrinimas atliktas 2022 m. rugsėjo 10 d., 12.23 val., nustatytas 3,84 promilių girtumas, antrasis tikrinimas atliktas 12.47 val., nustatytas 3,26 promilės girtumas (1 t., 15 – 19 b. l.).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad automobilio Renault Traffic, 2010 m., dyzelinas, vertė su PVM yra 4 034 eurai (1 t., 45 b. l.).

Iš 2022 m. balandžio 20 d. naudoto automobilio pirkimo - pardavimo sutarties ir jos vertimo matyti, kad automobilio Renault Traffic, Prancūzijos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkėjas I. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (1 t., 58 – 59 b. l.).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog buvo peržiūrėtas uniformų kameros „Body 1768“ vaizdo įrašas, užfiksuotas pareigūno bendravimas su sulaikytu Ukrainos piliečiu I. M. (1 t., 42 – 44 b. l.).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad I. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir liudytojo policijos pareigūno K. Š., kuris ir sustabdė neblaivaus I. M. vairuojamą transporto priemonę, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, BIRT duomenys, kitų objektų apžiūros protokolo, neblaivumo nustatymo akto duomenys, taip pat alkotesterio rodmenų duomenys, patvirtinantys, kad du kartus patikrinus I. M. girtumą, abu kartus jam nustatytas 1,51 promilės girtumą ženkliai viršijantis girtumas. Visi byloje ištirti ir aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad I. M. 2022 m. rugsėjo 10 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Renault Traffic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio. I. M. veika kvalifikuota teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Kaltinamasis I. M. pateikė teismui savo sutikimą ir žmonos O. M. prašymą atleisti I. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį žmonos atsakomybėn (2 t., 31 – 35 b. l.). Laiduotoja prašanti būti pripažinta kaltinamojo žmona O. M. teismui paaiškino, kad jos vyras I. M. išklausė gydymo nuo alkoholizmo kursą, gailisi to, ką padarė, prašė jos atleidimo. Po įvykio jos vyras alkoholio nebevartoja. Ji pati nevairuoja, mašiną pirko šeimai. Jų santykiai yra betarpiški ir artimi, santuokoje gyvena (duomenys neskelbtini) metus, augina dukrą. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina sąlygų visumą, kurioms esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl I. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. I. M. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, vienerių metų laikotarpiu administracine tvarka nebaustas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Spręstina, kad I. M. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą sąlygą atitinka. O. M., kuri sutinka būti laiduotoja, vyrą apibūdino teigiamai, nurodė, kad vyras dėl tokio savo poelgio labai išgyveno, jie daug bendrauja namuose, vyrą barė ir jo tėvai, likę Ukrainoje, su vyru buvo nuvykę pas specialistą, kuris aiškino apie alkoholio daromą žalą. Teismo posėdyje I. M. nebandė pateisinti savo veiksmų, sumenkinti jų pavojingumo, priešingai, buvo kritiškas nusikalstamos veikos padarymui. Teismo vertinimu, pats baudžiamasis procesas kaltinamojo elgesio korekcijai turėjo įtakos. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad I. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.

Nagrinėjamu atveju I. M. laiduotoja prašo būti paskirta jo žmona O. M., kuri teismo posėdyje paaiškino, kad su vyru santykiai visuomet buvo ir yra geri, santuokoje jie gyvena (duomenys neskelbtini) metus, augina dukrą, su vyru artimai bendrauja ir gali daryti jam teigiamą įtaką.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja O. M. yra verta teismo pasitikėjimo. Teismo posėdžio metu O. M. nurodė kritiškai vertinanti vyro elgesį, negalinti jo pateisinti, nuoširdžiai jaudinosi dėl įvykio. O. M. asmenybė charakterizuotina teigiamai, jos vertybinė orientacija pozityvi. O. M. praeityje neteista nei Lietuvos Respublikoje, nei Ukrainos Respublikoje. Tiek ji, tiek vyras su dukra turi leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra deklaravę gyvenamąją vietą. Teismo vertinimu, žmona gali daryti I. M. teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys), todėl nustačius visas BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse numatytas sąlygas I. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Atsižvelgiant į tai, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu I. M. girtumo laipsnis buvo sunkus ir įvertinus tai, kad 2021 m. gegužės 10 d. I. M. administracine tvarka buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį (vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir jam po įvykio buvo nustatytas lengvas girtumas – 0,43 promilės), skirtinas maksimalios trukmės įstatyme numatytas laidavimo terminas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką I. M. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki penkerių metų. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Vertinant tai, kad I. M. savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė iš šio įvykio pasimokęs, yra charakterizuojamas teigiamai, neteistas, įvykio metu jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, praeityje už lengvą girtumą jam jau buvo atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones, todėl jam skirtinas įstatyme numatytas didesnis nei vidurkiui lygus baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminas. Termino pradžia skaičiuotina nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2 veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo nutarimo, kuriuo kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo dienos, t. y., nuo 2022 m. rugsėjo 13 d.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teismo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę – automobilį – Renault Traffic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo kaltinamasis I. M..

Teismo vertinimu, kaltinamajam I. M. taikytina prokurorės prašoma BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, tačiau konfiskuotinas ne automobilis Renault Traffic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o šio automobilio vertė, kadangi pripažintina, kad I. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis trečiajam asmeniui priklausančia transporto priemone.

BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju transporto priemonė formaliai priklauso ne kaltininkui, o BK 72 straipsnio 5 dalis teigia, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismas įvertino, kad transporto priemonė Renault Traffic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neregistruota. Byloje esanti pirkimo - pardavimo sutartis patvirtina, kad automobilį pirko kaltinamasis I. M., tačiau sutiktina su gynėjo teiginiu, kad transporto priemonė iki visiško jos apmokėjimo lieka pardavėjo nuosavybėje. Datos, kada pardavėjas transporto priemonę perdavė, minėtoje sutartyje nėra (1 t., 58 b. l.). Nors teismo posėdžio metu pats I. M. teigė, kad už automobilį jau visiškai yra atsiskaitęs, jokių tokį teiginį patvirtinančių duomenų nepateikė. Teismas neturi objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad už automobilį Renault Traffic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atsiskaityta visiškai ir minėtas automobilis nuosavybes teise priklauso kaltinamajam I. M., todėl sprendžia, kad minėto automobilio vertės konfiskavimas, siekiant nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų, yra tinkamesnė priemonė nei automobilio konfiskavimas.

Be to, kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis nesuvaržomas teistumo. Neskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių, arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimas šioje byloje niekaip nepažeidžia proporcingumo principo, o priešingai – būtinas tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, kaltinamasis galutinai suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes.

Laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos (2020 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020) ir atsižvelgiant į tai, kad vidutinės rinkos vertės dalį sudaranti pridėtinės vertės mokesčio suma, pagal pridėtinės vertės mokesčio esmę, yra fiziniam asmeniui privalomai taikoma suma, kurios atskaita naudotis gali tik tam tikrus Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme numatytus kriterijus atitinkantys šio mokesčio mokėtojai juridiniai asmenys, teigtina, jog nustatant iš kaltinamojo išieškotiną vidutinę rinkos vertę turi būti taikoma vertė su įskaičiuota pridėtinės vertės mokesčio dalimi, šiuo konkrečiu atveju – 4 034 eurai. Kaltinamajam nustatytinas dvylikos mėnesių šios sumos sumokėjimo terminas, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Prokurorės 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2023 m. kovo 16 d. buvo apribota kaltinamojo nuosavybės teisė automobiliui Renault Traffic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad minėtas laikinas nuosavybės teisės terminas yra pasibaigęs, teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė pagrindų skirti naują laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą.

Dėl kitų klausimų

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2 veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimu I. M. skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.

I. M. vardu 2014 m. gruodžio 4 d. Ukrainos vidaus reikalų ministerijos išduotą vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsitesėjus perduotinas Ukrainos Respublikos ambasadai Lietuvoje, informuotina Ukrainos Respublikos ambasada, kad I. M. Lietuvos Respublikoje paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 13 d.

Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas.

Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. M. (I. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos O. M. atsakomybei be užstato, nustatant 3 (trejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti I. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš I. M., konfiskuotinos transporto priemonės – automobilio Renault Traffic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 034 Eur (keturis tūkstančius trisdešimt keturis eurus) su PVM, nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių šios sumos sumokėjimo terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. M. skirtų kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymo, rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

I. M. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsitesėjus perduoti Ukrainos Respublikos ambasadai Lietuvoje, informuoti Ukrainos Respublikos ambasadą, kad I. M. Lietuvos Respublikoje paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones).

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti O. M., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.