- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- e2A-632-601/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12733-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- R. D.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-20387-962/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui R. D. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ Kauno apylinkės teismo prašė priteisti iš atsakovo R. D. 187,53 Eur skolos, 28,08 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ieškiniu reikalaujamos sumos susidarė atsakovui netinkamai vykdant 2011 m. vasario 24 d. Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ ir R. D. (toliau – Sutartis). AB „Swedbank“ 2013 m. birželio 18 d. minėtą sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ 2013 m. vasario 22 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią 2013 m. birželio 27 d. bylų priėmimo perdavimo aktu perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal Sutartį. Anot ieškovės, ieškovo reikalavimas pagal Sutartį ieškinio parengimo dienai yra: pagrindinė skolos suma – 187,53 Eur (pripažinta skyrybų byloje, kurią sudaro 125,59 Eur skola, 46,73 palūkanos ir 15,21 Eur skolos išieškojimo išlaidos); palūkanos – 28,08 Eur (5 proc. palūkanos nuo likusios pagrindinės skolos sumos (125,59 Eur) už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d.).
Šalies argumentai
2. Atsakovas R. D. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ginčas dėl 375,05 Eur skolos perleistos banko AB „Swedbank“ 2013 m. vasario 22 d. reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovei UAB „Gelvora“ jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5887-429/2015 patvirtinta 2015 m. birželio 3 d. taikos sutartimi, todėl byla nutrauktina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, t. y. priteisė iš atsakovo R. D. ieškovei UAB „Gelvora“ 187,53 Eur skolos, 28,08 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (215,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį.
4. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5887-429/2015, kuriuo nutraukė R. D. ir jo sutuoktinės A. D. santuoką, o rezoliucinės dalies 6 punkte padalijo 375,05 Eur įsiskolinimą kreditorei UAB „Gelvora“, t. y. šis įsiskolinimas buvo padalintas lygiomis dalimis tiek A. D., tiek R. D. priskiriant po 187,53 Eur įsiskolinimo dalį. Teismas taip pat nustatė, kad, įsiteisėjus skyrybų sprendimui, atsakovo buvusi sutuoktinė A. D. 2016 m. vasario 22 d. sumokėjo į UAB „Gelvora“ sąskaitą 187,53 Eur, taip įvykdydama sprendimo dalį, kuria jai buvo priskirta 187,53 Eur skola kreditorei UAB „Gelvora“. Tuo tarpu atsakovas jokių ieškovės pateiktų įrodymų turinį paneigiančių įrodymų, taip pat jokių įrodymų, patvirtinančių skolos apmokėjimą, į bylą nepateikė, prašomo priteisti įsiskolinimo dydžio neginčijo. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas R. D. savo prievolės neįvykdė ir tokiu būdu pažeidė savo sutartinę prievolę atsiskaityti su ieškove.
5. Teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimu, pateiktu 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014, pažymėjo, kad atsakovo ir jo buvusios sutuoktinės santuokos nutraukimo byloje nebuvo spręstas priteisimo klausimas, t. y. tik konstatuotas įsiskolinimo faktas bei numatytos įsiskolinimo pasidalinimo dalys. Todėl, atsižvelgdamas į atsakovo santuokos nutraukimo byloje konstatuotą įsiskolinimo faktą bei numatytas įsiskolinimo pasidalinimo dalis, ieškovės ieškinio reikalavimus teismas laikė pagrįstais ir tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovas R. D. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas taip pat prašo skirti byloje pateikto dokumento – AB „Swedbank“ 2016 m. vasario 22 d. sąskaitos išrašo formos ir turinio ekspertizę bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą ar atsakovo ir jo buvusios sutuoktinės santuokos nutraukimo byloje buvo spręstas priteisimo klausimas, ar konstatuotas įsiskolinimo faktas bei numatytos įsiskolinimo pasidalinimo dalys, nukrypo nuo teisės normų, nustatančių teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties res judicata galią ir privalomumą, bei kasacinio teismo išaiškinimų, kad taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka;
6.2. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014 suformuluotų taisyklių dėl išieškojimo vykdymo šiuo atveju nėra pagrindo taikyti, nes skiriasi bylų aplinkybės. Teismo nurodytos kasacinės bylos atveju buvo priteista solidari skola ir buvo aiškinama, ar yra pagrindas priverstinai vykdyti ir iš kito skolininko turto. Tuo tarpu šioje byloje yra priimtas teismo sprendimas, kuriuo yra priteista skola ieškovei lygiomis dalimis iš skolininkų – A. D. ir R. D. priskiriant po 187,53 Eur įsiskolinimą;
6.3. Nagrinėjamoje byloje turėjo būti pripažinta, kad ginčas dėl 375,05 Eur skolos, perleistos AB „Swedbank“ 2013 m. vasario 22 d. reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovei UAB „Gelvora“, jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5887-429/2015 patvirtinta 2015 m. birželio 3 d. taikos sutartimi, ir byla turėjo būti nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto numatytu pagrindu;
Žemesnės instancijos teismas
6.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, kad 2015 m. birželio 3 d. taikos sutarties dalis, susijusi su atsakovo prievolės kreditorei vykdymu, apskritai nevykdytina. Tokiu būdu teismas pažeidė ne tik atsakovo teisę sudaryti taikos sutartį, bet ir nukrypo nuo teisės normų, nustatančių teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties res judicata galią ir privalomumą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas CPK 330 straipsnyje numatytu pagrindu ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti;
6.5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad atsakovo buvusi sutuoktinė A. D. 2016 m. vasario 22 d. sumokėjo 187,53 Eur įmoką, kuria pilnai patenkino UAB „Gelvora“ reikalavimą jos atžvilgiu. Apelianto nuomone, į bylą pateiktas AB „Swedbank“ sąskaitos išrašas gali būti suklastotas, nes tokios formos sąskaitos išrašo AB „Swedbank“ nėra ir tokios formos – su šešiais vienas po kito einančiais nuliais, sąskaitos numerio – (duomenys neskelbtini), šiame banke taip pat nėra. Juolab, kad šį dokumentą ieškovė pateikė tik 2020 m. gruodžio 9 d., o ne su patikslintu ieškiniu ar dubliku, t. y. pateikė tik po to, kai atsakovas triplike nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginį, kad, įsiteisėjus skyrybų sprendimui, atsakovo buvusi sutuoktinė A. D. 2016 m. vasario 22 d. sumokėjo į UAB „Gelvora“ sąskaitą 187,53 Eur, taip įvykdydama sprendimo dalį, kuria jai buvo priskirta 187,53 Eur skola kreditorei UAB „Gelvora“. Esant įtarimams, kad minėtas dokumentas galėjo būti suklastotas, teismas turėjo paskirti šio dokumento formos ir turinio ekspertizę, tuo tarpu nepaskyrus ekspertizės, negali būti laikoma įrodymais pagrįsta ir teisinga teismo išvada, kad, įsiteisėjus skyrybų sprendimui, atsakovo buvusi sutuoktinė A. D. yra įvykdžiusi sprendimo dalį, kuria jai buvo priskirta 187,53 Eur skola kreditorei UAB „Gelvora“.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime ieškovė UAB „Gelvora“ apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-20387-962/2020. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. Atsakovo ir jo buvusios sutuoktinės santuokos nutraukimo byloje nebuvo spręstas skolos priteisimo klausimas, o tik konstatuotas įsiskolinimo faktas bei numatytos įsiskolinimo pasidalinimo dalys. Minėtoje atsakovo ir jo buvusios sutuoktinės skyrybų byloje prievolė kreditorei UAB „Gelvora“ buvo modifikuota, t. y. solidari prievolė tapo daline. Atsakovo buvusi sutuoktinė jai priskirtą skolos dalį yra sumokėjusi, o atsakovas neįvykdė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, tokiu būdu, pažeisdamas savo sutartinę prievolę atsiskaityti su ieškove;
7.2. Nors atsakovas apeliaciniame skunde pats remiasi pacta sunt servada principu, tačiau pats sąmoningai vengia vykdyti savo turimas prievoles kreditorei daugiau nei 5 metus (nuo santuokos nutraukimo);
7.3. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovės pateiktas sąskaitos išrašas gali būti suklastotas, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių suklastojimo faktą, nepateikia. Nepaisant to, ieškovė pažymėjo, kad jos pateiktas sąskaitos išrašas buvo nuasmenintas remiantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, todėl, tikėtina, jog dėl šios priežasties atsakovui kyla abejonių dėl minėto sąskaitos išrašo autentiškumo. Kita vertus, šis įrodymas apskritai nėra svarbus bylos nagrinėjimo kontekste, kadangi ieškovė siekia prisiteisti atsakovo ir jo buvusios sutuoktinės skyrybų byloje nurodytą skolos dalį atsakovo atžvilgiu, t. y. buvusios sutuoktinės atžvilgiu ieškovė reikalavimo nekelia. Tuo tarpu atsakovas pats neneigia, kad prievolės kreditorei nėra įvykdęs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinis skundas atmestinas.
9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl ekspertizės skyrimo
10. Apelianto nuomone, į bylą pateiktas AB „Swedbank“ sąskaitos išrašas, patvirtinantis, kad buvusi sutuoktinė A. D. 2016 m. vasario 22 d. sumokėjo ieškovei 187,53 Eur įmoką, gali būti suklastotas, nes tokios formos sąskaitos išrašo AB „Swedbank“ nėra ir tokios formos – su šešiais vienas po kito einančiais nuliais, sąskaitos numerio – (duomenys neskelbtini), šiame banke taip pat nėra. Todėl apeliantas prašo skirti byloje pateikto dokumento – AB „Swedbank“ 2016 m. vasario 22 d. sąskaitos išrašo formos ir turinio ekspertizę.
11. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje.
12. Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra tai, ar tarp ieškovės ir apelianto jau yra išspręstas ginčas dėl 187,53 Eur skolos priteisimo. Taigi, šio ginčo išsprendimui nėra reikšminga aplinkybė, ar apelianto buvusi sutuoktinė A. D. yra sumokėjusi ieškovei įsiskolinimą, ar ne, t. y. į bylą pateiktas banko sąskaitos išrašas nėra susijęs su įrodinėjimo dalyku šioje byloje, todėl skirti, apelianto prašomą, šio dokumento ekspertizę nėra jokio pagrindo.
Dėl ginčo esmės
13. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes mano, kad ginčas dėl 375,05 Eur skolos, perleistos AB „Swedbank“ 2013 m. vasario 22 d. reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovei UAB „Gelvora“, jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5887-429/2015 patvirtinta 2015 m. birželio 3 d. taikos sutartimi, ir byla turėjo būti nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto numatytu pagrindu.
14. Nustatyta, kad 2015 m rugsėjo 23 d. Kauno apylinkės teismo priimtu sprendimu (sprendimas įsiteisėjęs), sprendžiant santuokos nutraukimą tarp apelianto ir jo sutuoktinės (civ. b. Nr. 2-5887-429/2015) buvo patvirtinta 2015 m. birželio 3 d. taiko sutartis ir sprendimo rezoliucinės dalies 6 punkte numatyta jog: „375,05 Eur įsiskolinimas kreditoriui UAB „Gelvora“ yra dalijamas lygiomis dalimis ieškovei ir atsakovui, ieškovei A. D. priskiriant 187,53 Eur įsiskolinimą, R. D. priskiriant 187,53 Eur įsiskolinimą“.
15. Nors apeliantas mano, kad 2015 m rugsėjo 23 d. Kauno apylinkės teismo priimtu sprendimu patvirtinta taikos sutartimi ieškovei yra priteistas įsiskolinimas, tačiau apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais.
16. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje normoje įtvirtintas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo privalomas vykdymas. Jį reikia skirti nuo priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas atliekamas CPK nustatyta priverstinio vykdymo tvarka ir vadovaujantis joje nustatytais dokumentais. Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomuoju dokumentu yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Jis išduodamas vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata suprantama, kad tai turi būti priverstine tvarka vykdytinas teismo sprendimas. Tai nėra bet kuris teismo sprendimas, kuris pagal CPK 18 straipsnį privalomas vykdyti. Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytą teisės gynimo būdą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai), dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai), dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014 ).
17. Nagrinėjamu atveju iš 2015 m rugsėjo 23 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties turinio matyti, kad buvo išspręstas tik sutuoktinių turimo įsiskolinimo ieškovei padalinimo tarp sutuoktinių klausimas, t. y. kiek kuris lieka skolingas ieškovei, tačiau nebuvo sprendžiamas šio įsiskolinimo priteisimo klausimas. Pažymėtina, kad minimame sprendime (taikos sutartyje) nėra žodžio „priteisti“. Taigi, šiuo atveju buvo tik modifikuoti sutuoktinių ir ieškovės teisiniai santykiai, todėl šis sprendimas yra privalomai vykdytinas (dėl skolos fakto, paskirstytų įsiskolinimo dalių), tačiau, nepriteisus padalintų tarp sutuoktinių įsiskolinimų ieškovei, nėra priverstinai vykdytinas, t. y. ieškovė negali gauti vykdomojo rašto ir kreiptis į antstolį dėl įsiskolinimo išieškojimo priverstine tvarka. Kad 2015 m rugsėjo 23 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu nebuvo priteistas iš apelianto 187,53 Eur įsiskolinimas galima suprasti ir iš to, jog ieškovė, dalyvaujanti toje byloje trečiuoju asmeniu, nereiškė savarankiško reikalavimo priteisti turimą įsiskolinimą iš sutuoktinių, o nesant tokio reikalavimo, teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva spręsti įsiskolinimo priteisimo ieškovei klausimo.
18. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.