- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-02
- Bylos Nr.
- 2SA-171-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Romualda Janovičienė, Marijonas Greičius
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Gintaras Pašvenskas Procesinio sprendimo kategorija 129.1.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. lapkričio 2 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Brigita Palavinskienė bei UAB „Būsto industrijos grupė“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė teismo panaikinti antstolės Brigitos Palavinskienės 2009-11-04 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2009-11-06 patvarkymą patikrinti ir sustabdyti lėšų išmokėjimą, 2009-11-19 siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0171/09/03965. Nurodė, kad 2009-11-10 gavo antstolės Brigitos Palavinskienės 2009-11-04 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei 2009-11-06 patvarkymą patikrinti ar sustabdyti lėšų išmokėjimą. Pareiškėjas nurodė, kad 2009-11-11 įvykdė skolos sumokėjimą, t.y. atsiskaitė su išieškotoju UAB „Būsto industrijos grupė“. 2009-11-23 pareiškėjas gavo antstolės Brigitos Palavinskienės siūlymą sumokėti 39 417 Lt vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0171/09/03965. Antstolė Brigita Palavinskienė nepagrįstai surašė patvarkymą patikrinti ir sustabdyti lėšų išmokėjimą ir taip pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, kadangi skolininkui, t.y. pareiškėjui, nebuvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą. Be to, pareiškėjas nurodė, kad vykdymo išlaidos sudaro 39 387 Lt sumą, tačiau jos nepagrįstos, kadangi antstolė Brigita Palavinskienė realiai neatliko jokių vykdymo veiksmų šioje vykdomojoje byloje, o skolininkas sumokėjo skolą anksčiau, nei buvo gautas raginimas. Atlyginimas antstoliui taip pat priskaičiuotas per didelis, nes jis sudaro 4 procentus išieškotos sumos, o sprendimų vykdymo instrukcijos 38 p. numatytas minimalus atlyginimas yra 6 000 Lt. Be to, dėl force majeure aplinkybių, t.y., ekonominio sunkmečio, šis atlyginimas turėtų būti mažesnis nei nustatytas minimalus. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog antstolė nepagrįstai pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė patvarkymus gavo ne 2009-11-10, kai jie buvo įteikti, o 2009-11-11, su dokumentais susipažinus administracijos direktoriui, kai skola jau buvo padengta. Nurodoma, jog antstolė patvarkymus turėjo adresuoti ne Vilniaus miesto savivaldybei, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-03-16 nutartimi pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų atmetė. Teismas konstatavo, kad 2009-11-04 antstolės Brigitos Palavinskienės kontoroje buvo pateiktas vykdymui Vilniaus apygardos teismo 2009-10-05 vykdomasis raštas Nr. 2-1380-41/2008 dėl 950 000 Lt skolos išieškojimo iš skolininko Vilniaus miesto savivaldybės išieškotojo UAB „Būsto industrijos grupė“ naudai. 2009-11-04 antstolė Brigita Palavinskienė priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Iš vykdomosios bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad 2009-11-06 antstolė Brigita Palavinskienė priėmė patvarkymą patikrinti ir sustabdyti lėšų išmokėjimą. 2009-11-11 skolininkas Vilniaus miesto savivaldybė atsiskaitė su išieškotoju UAB „Būsto industrijos grupė“. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė Brigita Palavinskienė 2009-12-03 priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento gražinimo. Teismas, ištyręs vykdomojoje byloje bei civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, kadangi CPK 661 str. 1 d. numato, jog jei įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam terminui, iš karto prideda priverstinio vykdymo veiksmus. Atsižvelgęs į tai, kad taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas, joje buvo numatyti skolos mokėjimo terminai, teismas sprendė, kad priverstinio vykdymo veiksmus antstolė pradėjo teisėtai. Teismas motyvavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės teiginys, jog antstolės patvarkymą administracijos direktorius gavo tik 2009-11-11, nepagrįstas, kadangi pagal CPK 123 str. 4 d., 5 d. dokumentų įteikimo adresatui (juridiniam asmeniui) diena laikoma ta diena, kurią dokumentai buvo įteikti kuriam nors iš juridinio asmens darbuotojų. Taigi, teismas laikė, jog dokumentai Vilniaus miesto savivaldybei buvo įteikti 2009-11-10. Pareiškėjo teiginys, kad antstolės patvarkymas sustabdyti skolininko lėšas apribojant jo teises didesne apimtimi, nei vykdomajame dokumente yra nurodyta pinigų suma, yra nepagrįstas, nes CPK 613 str. 1 d. numato, jog antstolis turi teisę sustabdyti tokios sumos piniginių lėšų išmokėjimą, kokia yra reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Teiginys, jog areštuotos lėšos buvo skirtos visuomenei svarbioms funkcijoms atlikti neatleidžia Vilniaus miesto savivaldybės nuo prievolių vykdymo. Pareiškėjo teiginys, jog antstolei priklausantis atlyginimas yra daugiausia 6 000 Lt, t.y. Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyta mažiausia suma, yra nepagrįstas. Vykdymo išlaidas antstolė apskaičiavo remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 lentele, kuri numato, kad jei skolos suma didesnė nei 100 000 Lt, antstolio atlyginimas yra 4 procentai nuo išieškotos sumos. Išieškota suma yra 950 000 Lt, todėl paskaičiuotos vykdymo išlaidos (38 000 Lt) yra paskaičiuotos tinkamai ir atitinka 4 procentus nuo minėtos sumos. Šios vykdymo išlaidos antstolei teisėtai priklauso, kadangi skolininkas skolą sumokėjo pasibaigus vykdomajame dokumente nurodytam terminui. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, jog iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka pats skolininkas. Teismas taip pat nurodė, kad ekonominis sunkmetis negali būti laikomas nenugalima jėga (CK 6.212 str. 1 d.), todėl pareiškėjas force majeure aplinkybėmis remiasi nepagrįstai. Teismas padarė išvadą, kad antstolė Brigita Palavinskienė teisėtai ir pagrįstai 2009-11-06 priėmė patvarkymą patikrinti ir sustabdyti lėšų išmokėjimą, 2009-11-19 priėmė siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas bei 2009-12-03 priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento gražinimo, nes tik po vykdomojo rašto priėmimo (t. y. po 2009-11-04) ir pradėjimo jį vykdyti antstolių kontoroje 2009-11-11 dieną buvo gauti duomenys apie tai, jog skolininkas Vilniaus miesto savivaldybė 2009-11-11 dieną atsiskaitė su išieškotoju UAB „Būsto industrijos grupė“, be to, antstolė Brigita Palavinskienė teisėtai ir pagrįstai paskaičiavo vykdymo išlaidų dydį, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-03-16 nutartį ir priimti naują nutartį - pareiškėjo skundą patenkinti. Nurodo, kad šiuo atveju teismas turėjo įvertinti, ar antstolė apskritai turi teisę į atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, nes Savivaldybėje šis antstolio raštas buvo gautas pavėluotai, t.y. jau pervedus visą įsiskolinimą į UAB „Būsto industrijos grupė“ sąskaitą. Nors antstolio patvarkymai Savivaldybėje registruoti 2009-11-10 data, tačiau Savivaldybės administracijos direktorius su šiais dokumentais susipažino tik 2009-11-11, kai jau buvo sumokėtas įsiskolinimas. Tai patvirtina Administracijos direktoriaus 2009-11-11 viza, kurioje nurodyta skubiai informuoti antstolę, kad skola jau apmokėta bei aukščiau nurodytos aplinkybės ir dokumentai iš Savivaldybės dokumentų valdymo sistemos. Darytina išvada, kad Savivaldybė pati įvykdė teismo sprendimą dar nesusipažinusi su antstolės patvarkymais. Todėl šiuo atveju antstolė neturi teisės į atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą. Net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad antstolė turi teisę į atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, antstolės siūlymas sumokėti tokio dydžio atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą yra visiškai nepagrįstas. Antstolė reikalauja Sprendimų vykdymo instrukcijos 38 p. numatyto maksimalaus atlyginimo už sprendimo įvykdymą, t.y. 38 000 Lt, kas sudaro 4 procentus nuo išieškomos sumos. Tačiau Sprendimų vykdymo instrukcijos 38 p. numatytas minimalus atlyginimas yra 6 000 Lt, kai yra išieškoma suma didesnė nei 100 000 Lt. Taigi šiuo atveju antstolė galėtų reikalauti daugiausia 6 000 Lt, tačiau teismas konstatuodamas, kad antstolė pagrįstai reikalauja maksimalaus atlyginimo už vykdomojo dokumento įvykdymą neįvertino visų svarbių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą atlyginimą mažinti. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007 pažymėjo, kad tik tam tikrais, tačiau itin išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, - po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas. Šiuo atveju egzistavo būtent tokios išimtinės force majeure aplinkybės, dėl kurių antstolės atlyginimas galėtų ir turėtų mažesnis nei minimumas numatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vyriausybė 2009-10-14 nutarimu Nr. 1295 pripažino, kad valstybėje nuo 2008 m. prasidėjęs sunkmetis tęsiasi iki šiol. Šiuo atveju būtent ekonominis sunkmetis sutrukdė Savivaldybei laiku atsiskaityti su išieškotoju, todėl antstolė pradėjo priverstinę sprendimo vykdymo procedūrą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybė siekė tinkamai ir sąžiningai vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus ir tik dėl susiklosčiusios ekonominio sunkmečio situacijos vėlavo atsiskaityti su išieškotoju, apeliantas mano, kad šios aplinkybės laikytinos svarbiomis ir išimtinėmis dėl kurių antstolės atlyginimas turėtų būti mažesnis nei minimalus atlyginimas numatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai ekonominio sunkmečio nepripažino force majeure aplinkybe, pasiremdamas CK 6.212 str. 1 d., nes CK 6.212 str. 1 d. nėra numatyta, kad ekonominis sunkmetis nelaikomas force majeure aplinkybe. Taip pat sprendžiant klausimą, ar antstolės siūlyme nurodytas atlyginimo dydis yra pagrįstas turėjo būti įvertinti ir antstolio atlikti veiksmai. Šiuo atveju antstolė iš esmės jokių priverstinių vykdymo veiksmų neatliko, todėl negalima laikyti, kad antstolė prisidėjo prie vykdomojo dokumento įvykdymo. Apeliantas pažymi, kad pagal CPK 654 str. antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, gali iškviesti skolininką ir išieškotoją, išaiškinti jų teises ir pareigas, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą ir kt. Šiuo atveju antstolė priėmusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, apie tai neinformavo Savivaldybės, kaip skolininko. Antstolė visiškai nepagrįstai nesiuntė skolininkui raginimo įvykdyti sprendimą, tačiau iš karto pradėjo priverstinio vykdymo procedūrą, tuo sukeldamas neigiamų pasekmių skolininkui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolė Brigita Palavinskienė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-03-16 nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjo atskirąjį skundą atmeti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog CPK 661 str. 1 d. tiksliai ir aiškiai reglamentuota, kad jei įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartyje buvo numatyti skolos padengimo terminai, bei į tai, kad pagal CPK 584 str. teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas, antstolė, nesiųsdama raginimo įvykdyti sprendimą, o iš karto imdamasi priverstinių vykdymo priemonių, t.y. siųsdama patvarkymą sustabdyti lėšų išmokėjimą skolininko atžvilgiu, elgėsi teisėtai. Atskirajame skunde pareiškėjas, kartodamas skundo dėl antstolės veiksmų nuostatas, nurodė, kad antstolės patvarkymą patikrinti ir sustabdyti lėšų išmokėjimą gavo pavėluotai, t.y. po to, kai sumokėjo išieškotojui paskutinę įmoką. Toks pareiškėjo teiginys yra nepagrįstas, neteisingas ir visiškai neatitinkantis tikrovės. Pačiame pareiškėjo skunde nurodoma, kad minėtas antstolės patvarkymas Vilniaus miesto savivaldybėje gautas 2009-11-10, tuo tarpu paskutinis pavedimas skolos padengimui išieškotojui padarytas 2009-11-11, t.y. tik po to, kai buvo gauti antstolės procesiniai dokumentai. Taigi akivaizdu, kad patvarkymas dėl lėšų sustabdymo įteiktas diena anksčiau, nei buvo padarytas pavedimas. Šiuo atveju teisiškai nereikšmingas yra pareiškėjo teiginys, kad antstolės patvarkymą administracijos direktorius gavo tik 2009-11-11, t.y. kai jau buvo padarytas pavedimas išieškotojui. Pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias dokumentų įteikimą, įteikimo adresatui (juridiniam asmeniui) diena laikoma ta diena, kurią dokumentai buvo įteikti, kuriam nors iš juridinio asmens darbuotojų. Visiškai yra nesvarbu, kada įteiktą dokumentą gauna administracijos direktorius ar kuris kitas kompetentingas spręsti atitinkamą klausimą asmuo, kadangi pagal CPK įteikimo momentui šis aspektas įtakos neturi. Pabrėžtina, kad CPK 123 str. nenumato, kad pareiškėjui - valstybės valdžios institucijai - gali ar turi būti daromos išimtys procesinių dokumentų įteikimo momentui nustatyti. Sprendimų vykdymo instrukcija tiksliai numato, kaip yra skaičiuojamas antstoliui priklausantis atlyginimas ir kokia yra jo procentinė išraiška. Instrukcijos 2 lentelėje numatyta, kad jei skolos suma didesnė nei 100 000 Lt, antstolio atlyginimas yra 4 procentai nuo išieškotos sumos. Kadangi likusi skola sudarė 950 000 Lt, buvo paskaičiuotas 950 000 x 4 proc. = 38 000 Lt antstolio atlyginimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Minimalus antstolio atlyginimas nuo 950 000 Lt išieškotinos sumos, atsižvelgiant į priverstinių vykdymo veiksmų atlikimo metu galiojusį sprendimų vykdymo išlaidoms taikomą vartotojų kainų indeksą (VKI - 130,8), sudarė 7 848 Lt (6 000 Lt x 1,308 VKI). Skolininkas, kalbėdamas apie minimalų antstolio atlyginimą, nutyli, kad vykdymo išlaidos pagal teisės aktų nuostatas turi būti indeksuojamas. Analizuojant skundą susidaro įspūdis, kad pareiškėjas dirbtinai bando įžvelgti antstolės procesinių veiksmų trūkumus, tačiau objektyvių argumentų bei motyvų, įrodančių veiksmų neteisėtumą, nepateikia. Nors pareiškėjas ir ginčija antstolės paskaičiuotas vykdymo išlaidas, tačiau iš skundo ir jame pacituotos teismų praktikos akivaizdu, kad jų mokėjimo privalomumą vis tik pripažįsta, bet mano, kad antstolio atlyginimas dėl force majeure aplinkybių turi būti mažesnis už sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimą. Kaip force majeure aplinkybes pareiškėjas nurodo šalyje vyraujantį ekonominį sunkmetį. Akivaizdu, kad jei toks reiškinys, kaip ekonominis sunkmetis, būtų pripažintas force majeure aplinkybėmis, būtų visiškai iškreipta nenugalimos jėgos aplinkybių samprata bei susidarytų ydinga situacija rinkoje, kadangi kiekvienas skolininkas, naudodamasis force majeure aplinkybėmis, bandytų laikinai išvengti skolų grąžinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas dalinai tenkintinas.
Nustatyta, kad skolininkas – Vilniaus m. savivaldybė dalį įsipareigojimo, prisiimto taikos sutartimi, kuri buvo patvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-10 nutartimi, įvykdė 2009-11-11, kai antstolis jau buvo priėmęs 2009-11-04 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2009-11-06 patvarkymą AB SEB bankui patikrinti ir sustabdyti skolos ir vykdymo išlaidų išmokėjimą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas skolininko Vilniaus m. savivaldybės prašymą panaikinti antstolės priimtus 2009-11-04 ir 2009-11-06 patvarkymus, taikė LR CPK 661 straipsnio 1 dalies nuostatas, darydamas išvadą, kad antstolė pagrįstai pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, o apeliantas nepateikė argumentų šioms teismo nutartyje esančioms išvadoms, todėl skundas šioje dalyje atmestinas.
Skunde dėl antstolės veiksmų skolininkas nenurodo argumentų dėl kitų vykdymo išlaidų, išvardintų 2009-11-19 siūlyme, pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo kitų išlaidų, kurios sudaro 1417 Lt. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tik tą antstolės siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas dalį, kurioje skolininkui siūloma sumokėti atlyginimą antstoliui, darydamas išvadą, kad skundas teismui pateiktas tik šioje siūlymo dalyje.
Skolininko prašymas panaikinti antstolės B.Palavinskienės 2009-11-19 siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas tenkintinas dalinai, pirmosios instancijos teismas, nutartyje nurodęs, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, jog iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka pats skolininkas, neatsižvelgė į konkrečias kasacinės instancijos teismo nutartis, t.y. į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius išaiškinimus dėl antstoliui priteistino atlyginimo už vykdymo veiksmus dydžio, tuo pažeidė LR CPK 4 straipsnio reikalavimus, todėl nutartis keistina, padarius išvadą, kad antstolė 2009-11-19 siūlyme Vilniaus miesto savivaldybei sumokėti vykdymo išlaidas nepagrįstai siūlo sumokėti 38 000 Lt atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Atskirajame skunde nurodyta kasacinės instancijos teismo nutartis Nr. 3K-7-1/2007 taikytina šioje byloje. Kasacinės instancijos teismas yra aiškinęs Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyto minimalaus atlyginimo priteisimo antstoliui nuostatą 2007-02-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko UAB „Edana“ Nr. 3K-7-1/2007 ir 2008-05-08 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal antstolio Rimanto Vižainiškio pareiškimą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „Smailė“ Nr. 3K-3-255/2008 . Šiose nutartyse teigiama, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Teismui palikta teisė sumažinti atlyginimą, ar ne, o nusprendus jį mažinti, antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tokias aplinkybes, kaip dalinį taikos sutarties nuostatų įvykdymą, į atliktų vykdymo veiksmų apimtį ir kiekį, 2009-11-04 patvarkymu priėmus vykdomąjį dokumentą vykdymui ( b.l.8). Kadangi skolininkas 2009-11-11 sumokėjo 950000 Lt skolą išieškotojui, , taigi iki skolinio įsipareigojimo įvykdymo antstolis buvo priėmęs tik du patvarkymus, o kitų antstolio veiksmų, tokių kaip 10 užklausų bankams ( b.l.9), juridinių asmenų registrui ir kitoms institucijoms būtinumas abejotinas, nes skolininku byloje buvo viešasis juridinis asmuo – savivaldybė, tai ir yra pagrindu priteisti antstoliui minimalų atlyginimą, numatytą Sprendimų vykdymo instrukcijos 38 punkto 1 lentelės 16 punkte, t.y. 6000 Lt. Antstolis, nustatydamas, kiek atlyginimo turi sumokėti jam už atliktą darbą skolininkas, privalėjo įvertinti, kokios buvo jo darbo ir laiko sąnaudos, kad vykdomasis dokumentas būtų įvykdytas, tačiau į tai neatsižvelgė, o siekia, kad Vilniaus m. savivaldybė jam apmokėtų maksimalų atlyginimą, kokį jis galėtų gauti tuo atveju, jei įvykdytų 950000 Lt išieškojimą, panaudodamas visas galimas priverstinio vykdymo priemones, todėl jo pateiktas siūlymas skolininkui pripažintinas neatitinkančiu proceso dalyvių ekonominių interesų, o antstolės interesas gauti kuo didesnį atlyginimą pripažintinas neteisėtu.
Ekonominis sunkmetis nepripažintinas force majeure aplinkybe, kadangi skolininkas nepateikė įrodymų, jog negalėjo išieškotojui sumokėti 950000 Lt sumos anksčiau, nei 2009-11-11 dėl tos priežasties, kad iš viso neturėjo ir negalėjo turėti lėšų visos skolos padengimui nutartyje nurodytu terminu - 2009 m. rugsėjo 30 d.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį pakeisti ir pripažinti neteisėtu veiksmu antstolės B.Palavinskienės 2009-11-19 siūlyme vykdomojoje byloje Nr. 0171/09/03965/SUL sumokėti vykdymo išlaidas nurodytą 38000 Lt atlyginimo antstoliui sumą.
Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.