Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Vakarų Lietuvos bankroto biuras“. Nurodė, kad jo finansinė būklė atitinka FABĮ 2 str. 2 d. nurodytą nemokumo būklę, taip pat nėra FABĮ 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų. Nemokumo būklės atsiradimui įtakos turėjo įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais priteistas 43 928,95 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-01-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1240,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas Lietuvos Respublikos draudikų biurui. Teigė, jog jo finansinė padėtis yra kritinė, nes pradelsti mokėjimai gerokai viršija 25 Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų dydį. Dirba (duomenys neskelbtini), gaunamos pajamos sudaro 350 Eur per mėnesį. Neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, nei privalomojo registruoti kilnojamojo, kitų vertybinių popierių ar kito turto. Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-06-29 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir grąžino jį pareiškėjui nenagrinėtą. Nurodė, kad pareiškėjas 2016-06-27 pateikė analogišką pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kurį buvo pateikęs Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Pažymėjo, jog ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais, taip pat reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją. Akivaizdu, kad teismo nustatytos faktinės aplinkybės šio pareiškimo pateikimo momentu nėra pasikeitusios ar išnykusios, todėl darytina išvada, kad teismui yra pateiktas to paties pareiškėjo pareiškimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-06-29 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės — priimti pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodo, kad įsiteisėjus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-12 nutarčiai, kuria atsisakyta iškelti A. M. bankroto bylą, pareiškėjas 2016-03-02 kreipėsi į Lietuvos Respublikos transporto draudikų biurą (toliau - Draudikas) su siūlymu svarstyti galimybę sudaryti taikos sutartį dėl teismų priteistos nuostolių atlyginimo sumos sumokėjimo išdėstymo, tačiau jokio atsakymo ir jokio pasiūlymo iš Draudiko negavo. Padedamas artimųjų giminaičių, 2016-02-03 sumažino savo įsiskolinimą kreditoriams, visiškai atsiskaitydamas su kreditoriais UAB “Mokilizingas” bei UAB “General financing”. Siekdamas sumažinti savo būtinąsias išlaidas, 2016 m. sausio mėn. persikraustė gyventi į mažesnį miestelį – (duomenys neskelbtini) ir išsinuomojo kambarį bute, kurio nuomai ir išlaikymui skiriama net 80 EUR mažiau, nei gyvenant (duomenys neskelbtini). 2016-05-28 sukūrė šeimą, sutuoktinė D. M. laukiasi kūdikio. Mano, kad po 2015-11-12 teismo nutarties, pareiškėjas ėmėsi veiksmų, kad sugrįžti į aktyvią ekonominę veiklą. Šios aplinkybės teismo turėjo būti pripažintos kaip naujos esminės aplinkybės ir vertinamos nagrinėjant bylą iš esmės. Tik nagrinėdamas bylą dėl A. M. bankroto bylos ir įvertinęs pasikeitusias ir naujas aplinkybes, teismas galėjo nustatyti pareiškėjo nemokumo faktą bei jo finansinės būklės kritinę būseną. Pareiškėjas net mokėdamas po 70 EUR/mėn. kreditoriui, 2016-06-16 duomenimis, nepadengė nei vieno euro priteisto žalos atlyginimo, nes 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos sudaro 2265,36 EUR/ metus, o per mėnesį 188,78 EUR. Teigia, kad pareiškime Kretingos rajono apylinkės teisme nurodytos aplinkybės nėra analogiškos 2015-11-12 Klaipėdos miesto apylinkes teismo procesiniame dokumente išdėstytoms aplinkybėms ir iš esmės yra reikšmingos vertinant pareiškėjo nemokumą bei kritinę finansinę būklę, nes tik teismo posėdyje ištyrus pateiktus įrodymus, teismas galėjo spręsti, kiek laiko galėtų trukti pareiškėjo skolų padengimas (t. y. kokį laikotarpį teismas laikytų protingu atsiskaityti su kreditoriais), kaip keistųsi skoliniai įsipareigojimai nurodytu laikotarpiu vykdant prievoles kreditoriams, mokant pagal teismo procesinius dokumentus skaičiuojamas palūkanas bei įvertinti, kokia pareiškėjo pajamų suma, atskaičius iš jos sumas, būtinas įsipareigojimams skoliniams vykdyti, užtikrintų būtiniausių pareiškėjo poreikių patenkinimą.Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nei pakeičia, nei panaikina teismo jau nustatytų faktinių aplinkybių.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą iškelti bankroto bylą motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo pareiškimas yra pateiktas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, analogiškas pareiškimas buvo išnagrinėtas įsiteisėjusia 2015-11-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį. Toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Dėl to bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014). Teisėjas priimdamas ieškinio pareiškimą, nustato tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar tinkamai ją įgyvendina. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą, todėl teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką CPK 137straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo klausimu, yra išaiškinęs, kad šia norma įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011). Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013).Įsitikinimui, ar egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, įprastai nepakanka nustatyti atskirų ieškinių elementų lingvistinių formuluočių tapatumo. Turi būti vertinama jau išnagrinėtos bei norimos iškelti bylos dalykų, apimančių siekiamas nustatyti faktines aplinkybes bei teisinius santykius, visuma. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013). Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais, taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją. Pažymėtina, kad pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios bei atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nurodė naujas aplinkybes, tai yra, pareiškėjas 2016-03-02 kreipėsi į Lietuvos Respublikos transporto draudikų biurą (toliau - Draudikas), su siūlymu svarstyti galimybę sudaryti taikos sutartį dėl teismų priteistos nuostolių atlyginimo sumos sumokėjimo išdėstymo, tačiau jokio atsakymo ir jokio pasiūlymo iš Draudiko negavo. Padedamas artimųjų giminaičių, 2016-02-03 sumažino savo įsiskolinimą kreditoriams, visiškai atsiskaitydamas su kreditoriais UAB “Mokilizingas” bei UAB “General financing”. Siekdamas sumažinti savo būtinąsias išlaidas, 2016 m. sausio mėn. persikraustė gyventi į mažesnį miestelį – (duomeny neskelbtini) ir išsinuomojo kambarį bute, kurio nuomai ir išlaikymui skiriama net 80 EUR mažiau, nei gyvenant (duomeny neskelbtini). 2016-05-28 sukūrė šeimą, sutuoktinė laukiasi kūdikio.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinių asmenų bankroto bylų ypatumas yra tas, kad FABĮ nedraudžia pakartotinai kreiptis su tuo pačiu reikalavimu, jeigu toks klausimas teismo jau buvo spręstas ir bankroto byla nebuvo iškelta. Pažymėtina, jog kai teismas netenkina pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsisako iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, nors teismas ir išsprendžia pareikštą materialųjį teisinį reikalavimą (jį atmeta), tačiau toks bylos rezultatas savaime nedraudžia pareiškėjui ateityje reikšti tapatų reikalavimą, jeigu pareiškėjas pateikia naujų aplinkybių, kurios gali sudaryti pagrindą tenkinti tokį pareiškimą. Ar nagrinėjamam klausimui pateiktos naujos reikšmingos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, teismas turi spręsti priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti, bet ne pareiškimo priėmimo stadijoje vertinti, kad aplinkybės nepasikeitė ir atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pareiškėjo A. M. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.