Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, šalims ir trečiajam asmeniui posėdyje dalyvaujant nuotoliniu būdu (naudojant ZOOM programą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovei Zinaidai S. J. dėl panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panaudos sutartis buvo sudaryta dviem egzemplioriais. Ž. B. paliktame sutarties egzemplioriaus paskutiniame lape buvo ranka padarytas įrašas, kad „sutarta 1 ha ž.ū.n. 30 eurų“ ir Ž. B. parašas. Įrašas buvo atliktas tekstą diktuojant A. J.. Atsakovės egzemplioriuje, kuris buvo pateiktas registruojant Panaudos sutartį Nekilnojamojo turto registre, tokio įrašo nebuvo. Ž. B. sutarties egzemplioriuje numatytas mokestis už žemės ūkio naudmenas faktiškai mokamas nebuvo.

Panaudos sutartimi Žemės sklypas buvo perduotas atsakovei neatlygintinai naudotis 10 metų terminui, t. y. iki 2027-06-10. Be ilgo Panaudos sutarties galiojimo termino, Panaudos sutartyje taip pat numatytos Panaudos sutarties nutraukimą apsunkinančios ir panaudos davėjai visiškai nepalankios sąlygos. Panaudos sutarties 7 punktas numato, kad žemės ūkio paskirties žemės panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą panaudos davėjo reikalavimu, derlių nusiima panaudos gavėjas. Taip pat, panaudos davėjas atlygina panaudos gavėjui su sutarties nutraukimu susijusius nuostolius ir negautas pajamas, taip pat po 261 Eur už kiekvieną žemės ūkio naudmenų hektarą netesybų.

Panaudos sutarties naudą gauna tik atsakovė ir / arba trečiasis asmuo, o jeigu Žemės sklypas ir buvo kartais aptvarkomas, tai Žemės sklypo savininkės tokiu būdu gauta nauda yra neproporcingai maža, palyginus su atsakovės nauda. Vien per pirmuosius penkis Panaudos sutarties galiojimo metus, atsakovė deklaruodama ieškovės Žemės sklypo plotus, galėjo gauti iš NMA 2 954,85 Eur pajamų. Per visą 10 metų Panaudos sutarties terminą, atsakovės pajamos iš NMA deklaruotų Žemės sklypo plotų galėtų siekti 6 000 Eur ar daugiau.

Pateikė skaičiavimus, atliktus vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais2 dėl tiesioginių išmokų ir susietosios paramos už deklaruotus plotus mokėjimo 2017 m., 2018 m., 2019 m., 2020 m. ir 2021 m., už 3 ha žemės ūkio naudmenų. Pagal kuriuos Ž. B. būtų galėjusi gauti išmokų 2017 m. – 725,55 eur., 2018 m. – 512,58 eur., 2019 m. – 525,45 eur., 2020 m. – 562,83 eur., 2021 m. - 628,44 eur.

Nurodo, kad laukų sutvarkymo paslauga galėtų kainuoti iki 30 eur/ha (3x30=90 Eur). Todėl ieškovei visai nebuvo reikalinga prisiimti Žemės sklypo naudojimą apsunkinančių įsipareigojimų vien tam, kad Žemės sklypas būtų tvarkomas. Juo labiau, kad šiai dienai Žemės sklypas yra visiškai neprižiūrimas ir apaugęs krūmais, geriausiu atveju, kartą per metus nušienaujamas, siekiant surinkti Žemės sklypo produkciją. Taigi, Žemės sklypo savininkė ar jos šeimos nariai dėl Panaudos sutarties per penkis metus yra praradę 2504,85 Eur. Tokius nuostolius dėl galiojančios Panaudos sutarties šiuo metu patiria ieškovė - įpėdinė, priėmusi mirusios Ž. B. palikimą, o būtent naujoji Žemės sklypo savininkė, kuri neturi galimybės disponuoti Žemės sklypu.

Nurodo, kad trečiasis asmuo naudodamasis Žemės sklypu gauna ar turi galimybę gauti naudos iš jame užaugintos produkcijos, t. y. šieno, kurį gali parduoti ar naudoti pats savo gyvuliams šerti. Tokios produkcijos netekimas yra Žemės sklypo savininko negautos pajamos. Vadovaujantis skelbimų portalo skelbiu.lt duomenimis, trečiasis asmuo parduoda šieną už 10 Eur/ruloną. Per 10 metų Panaudos sutarties galiojimo laikotarpį atsakovė ir/ar trečiasis asmuo tokiu būdu gali gauti, o Žemės sklypo savininkai atitinkamai prarasti reikšmingas sumas.

Panaudos sutartimi buvo perduotas naudotis visas Žemės sklypas, neišskiriant Žemės sklype esančių statinių ploto, taip pat ploto, aplink statinius, kuris yra būtinas naudotis statiniais pagal paskirtį.

Žemės sklype esantys statiniai: gyvenamosios paskirties namas, tvartas, daržinė, ūkinis pastatas, garažas, lauko virtuvė, kiti kiemo statiniai buvo Ž. B. nuosavybė, naudojama šeimos ūkiui, t. y. Ž. B. gyveno Žemės sklype esančiame name. Kartu su Ž. B. gyveno bedarbis sūnus V. B., sūnaus sugyventinė, serganti onkologine liga, ir keturi jų mažamečiai vaikai. Dėl sunkios finansinės padėties ir sunkumų šeimoje Ž. B. buvo pažeidžiama ir lengvai paveikiama sudaryti Panaudos sutartį, iš kurios tikėjosi finansinės naudos, t. y. tikėjo, kad yra sudaromas atlygintinis sandoris. Ž. B. sunkią emocinę ir psichologinę būklę patvirtinta jos mirties priežastis – (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu, atsakovės sūnus, pasinaudodamas Ž. B. amžiumi, nepatyrimu, sudarant sutartis, sunkia finansine ir emocine situacija, įtikindamas, jog yra sudaromas atlygintinis sandoris, apgaulės būdu, atsakovės naudai sudarė Panaudos sutartį.

2017-06-26 buvo sudaryta Panaudos sutartis, pagal kurią atsakovei buvo perduotas neatlygintinai naudotis visas Žemės sklypas, nepaisant to, kad Ž. B. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nebuvo nustatyta ir po sutuoktinio mirties Ž. B. paveldėjimo liudijimas nebuvo išduotas.

(duomenys neskelbtini) mirus ieškovės motinai Ž. B., ieškovės prašymu buvo pradėta byla dėl

Prieš kreipiantis į teismą, ieškovė 2021 m. vasarą buvo susisiekusi su A. J. ir mėgino susitarti dėl Panaudos sutarties nutraukimo, tačiau A. J. Panaudos sutarties nutraukimo klausimą šalių susitarimu spręsti atsisakė, nurodydamas „skaityti sutartį“.

Motyvuojamoji dalis

Argumentuoja tuo, kad CK 1.80 straipsnio 1 dalis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 5.59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris pradėjo valdyti paveldimą turtą, jeigu yra kitų įpėdinių, neturi teisės disponuoti paveldimu turtu (jį parduoti, įkeisti ir pan.), kol sueis trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba kol jis gaus paveldėjimo teisės liudijimą. CK 5.59 straipsnyje yra įtvirtinta imperatyvi teisės norma, kuria yra siekiama apsaugoti įstatyme įtvirtintą įpėdinių paveldėjimo eilę bei įpėdinių teisę į palikimą. V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Panaudos sutartis sudaryta 2017-06-26. Ž. B. teisė į V. B. palikimą patvirtinta tik 2021-05-12 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų sprendimu.

Argumentuoja, kad Panaudos sutarties sudarymo metu, Ž. B. nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir ji neturėjo teisės disponuoti visu Žemės sklypu ir sudaryti dėl jo naudojimosi Panaudos sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad Panaudos sutartis sudaryta pažeidžiant CK 5.59 straipsnyje įtvirtintą imperatyvią normą, Panaudos sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento.

Be to motyvuoja, kad CK 1.91 str. numato, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

Aptariamu atveju, Panaudos sutartis buvo sudaryta trečiajam asmeniui, atsakovės sūnui A. J. pateikus klaidinančią informaciją, dėl kurios ieškovės motina buvo įtikinta, jog Žemės sklypas yra perduodamas naudotis atlygintinai. Šią aplinkybę patvirtina faktas, kad ieškovės motinos turimame Panaudos sutarties egzemplioriuje yra ranka padarytas įrašas, kad „sutarta 1 ha ž.ū.n. 30 eurų“. A. J. iš anksto žinojo, kad mokesčio ieškovės motinai nemokės, o šiai mėginant prisiteisti mokestį už nuomą, tą padaryti bus sudėtinga, nes sutarties tekste apmokėjimas nenumatytas.

Teigia, kad akivaizdu, jog ieškovės motina, būdama 67 metų amžiaus, pensijinio amžiaus moteris, neturinti jokio kito turto, turinti finansinių sunkumų, nebūtų sudariusi neatlygintinio panaudos sandorio, tokiu būdu atsisakydama iš Žemės sklypo galimų gauti pajamų (išmokų forma) ir dar prisiimdama riziką Panaudos sutarties nutraukimo atveju mokėti panaudos gavėjui nuostolius, negautas pajamas ir dar netesybas.

Teigia, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Panaudos sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu, todėl turi būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Ž. B. pati jokių procesų dėl Panaudos sutarties nutraukimo neiniciavo, nes ji neturėjo nei socialinių, nei finansinių galimybių ginti savo teisių. Greičiausiai būtent todėl trečiasis asmuo ir pasirinko Ž. B..

Reikalavimą grindžia CK 6.228 straipsnio pagrindu, kuris numato esminę šalių nelygybę, jog šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą (CK 6.228 str. 1 d.).

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad trečiasis asmuo, veikdamas kartu su atsakove, pasinaudojo Ž. B. amžiumi, nepatyrimu, itin sudėtinga socialine, finansine ir psichologine būkle, Panaudos sutarties sudarymo metu. Įtikinta, kad yra sudaromas atlygintinis sandoris, Ž. B. sudarė jos valios neatitinkančią ir jai itin nenaudingą Panaudos sutartį.

Iš Panaudos sutarties naudą gauna tik atsakovė ir (arba) trečiasis asmuo, o jeigu Panaudos davėjos sklypas ir buvo kartais aptvarkomas, tai jos tokiu būdu gauta nauda yra neproporcingai maža, net 8 kartus mažesnė, palyginus su Panaudos gavėjo nauda.

Teigia, kad bylos aplinkybės patvirtina, kad Ž. B. turėjo tikslą ir valią sudaryti atlygintinį sandorį, o Panaudos sutartis jos valios neatitiko. Trečiasis asmuo, kuris tiesiogiai dalyvavo sudarant Panaudos sutartį, yra ūkininkas, sudaręs ne vieną panaudos ir ne tik panaudos sutartį, todėl yra kur kas labiau patyręs. Be to, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažinta, kad trečiasis asmuo, veikdamas apgaulės būdu yra sudaręs analogiškus sandorius ir anksčiau.

Panaudos sutarties nenaudingumą lemia ne tik tai, kad sandoris yra sudarytas itin ilgam -10 metų laikotarpiui ir yra neatlygintis, bet ir tai, kad yra apsunkintos tokio sandorio nutraukimo galimybės, t. y. numatant piniginę baudą. Tokios sąlygos yra visiškai nebūdingos neatlygintinio daikto naudojimosi sutarčiai.

Prašo, jei teismas atsisakytų tenkinti pagrindinį ieškinio reikalavimą, ieškovė, vadovaudamasi CK 6.228 straipsnio nuostatomis, prašo Panaudos sutartį nutraukti

Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Antra sąlyga: Jei savininkė pageidautų, kad sklypas būtų tvarkomas 2017 metais, panaudos sutartis privalėjo būti sudaryti iki deklaracijos pateikimo į NMA termino pabaigos. Tai buvo būtina tam, kad 2017 m sąnaudas susijusias su sklypo priežiūra 2017 m. bent jau iš dalies būtų galima kompensuoti.

Pasiūlytą Panaudos sutartį ji sutiko sudaryti, nes žemės sklypus deklaruoja maždaug nuo 2016 metų. Tokiu būdu šiek tiek gauna papildomų pajamų prie savo pensijos, o įgyvendinti NMA reikalavimus dėl sklypų priežiūros jai padeda sūnus. Jis arba rasdavo žmones, kurie galėdavo atlikti šitą darbą arba, jei pavykdavo, priderindavo jai reikalingą atlikti darbą prie savo darbų dienotvarkės.

2017 m. jos deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų plotas nesiekė 30 ha, tad jos pajamos iš kiekvieno ha buvo šiek tiek didesnės nei jos sūnaus. NMA už pirmus 30 ha mokėdavo šiek tiek daugiau nei už tuos, kurie yra virš 30 ha. Todėl jai apsimokėdavo sudaryti panaudos sutartis ten, kur jos sūnui tai neapsimokėjo.

Ji savo sūnumi pilnai pasitiki, todėl 2017 m. gegužės 12 dieną jam buvo suteikusi įgaliojimą veikti jos vardu, tame tarpe pasirašyti panaudos sutartis su kitais žmonėmis. Tačiau sūnus visuomet stengdavosi, kad ji pati pasirašytų panaudos sutartis, turbūt dėl to, kad ji pati priimtų šį sprendimą ir suprastų ją lydinčią atsakomybę. Neretai sūnus ją nuveždavo pas klientą ir jie jo akivaizdoje pasirašydavo sutartis. O notariniu įgaliojimu sūnus dažniausiai naudojosi tik tvarkydamas formalumus NŽT arba Registrų centre.

Ginčo atveju ji pas Ž. B. nevažiavo. Ji tiesiog paprašė, kad jis važiuodamas į fermą užvažiuotu pas ją ir praneštų jos sprendimą ir jos sąlygas dėl sutarties sudarymo. Jeigu šios sąlygos būtų tinkamos, jis turėjo pas Ž. B. supildyti du sutarties egzempliorius, duoti jai pasirašyti ir jau pasirašytas sutartis atvežti pasirašyti jai. Taip pat pas ją vietoje jis turėjo nufotografuoti reikiamus dokumentus, sutarties sudarymui, kad atvažiavęs namo galėtų juos atspausdinti. Jis visą tai padarė kaip kad ji prašė ir pateikė jai visus dokumentus, tame tarpe ir 2-ų panaudos sutarties egzempliorius, kuriuos ji pasirašė birželio pabaigoje. Ant jai pateiktų sutarties egzempliorių, kurias ji pasirašė, nebuvo jokių pildomų ranka padarytų prierašų ar pan. dalykų. Ranka buvo įrašyta tik reikiama informacija reikiamose sutarties vietose. Tad jeigu tokie užrašai ir atsirado, tai tik po to, kai sutartis buvo pasirašyta Ž. B., o po jos dar pasirašyta iš jos pusės. Tad kada, kieno dėka, kieno ranka ir kokiu tikslu jie atsirado ji pasakyti negali. Tačiau tikrai suprantama, kad ant to egzemplioriaus, kurį žmogus turi pas save namie, jis gali parašyti bet ką ir bet kada. Ir jam už nugaros tikrai gali stovėti kitas žmogus, kuris bus tiesiogiai suinteresuotas kokiais nors būdais nutraukti šiuo metu galiojančią panaudos sutartį su tikslu pasirašyti pirkimo – pardavimo, nuomos ar panaudos sutartį savo vardu. O tokių asmenų šiais laikais tikrai netrūksta, kurie bando tokiais būdais žaisti labai nešvarius žaidimus.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad ji yra vieneriais metais vyresnė už Ž. B., su kuria sudarė panaudos sutartį. Nežiūrint į tai gyvena aktyvų gyvenimą, puikiai supranta tai ką perskaito, ką rašo ir ką pasirašo. Taip pat puikiai supranta atsakomybę, kurią prisiima pasirašant sutartį.

Nuo pat sutarties pasirašymo momento iki ieškinio, nei Ž. B., nei jos sūnus Vitalijus nesikreipė nei į ją, nei į jos sūnų A. J. dėl sutarties nutraukimo ar jos sąlygų pakeitimo, nei žodžiu nei raštu, nei telefonu. Ši aplinkybė akivaizdžiai parodo, kad sutartis buvo sudaryta visoms pusėms priimtinomis sąlygomis ir be jokios apgaulės. Tai kad dėl kokių nors priežasčių panaudos sutartis netenkina B. B. paveldėtojos / ieškovės, nesudaro pagrindo teigti, kad sutarties sąlygos netenkino Ž. B..

Kitoje teismo baigtoje byloje 2YT-1547-420/2021, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, esantys duomenys patvirtina, kad būtent Ž. B. rūpinosi visu turtų, mokėjo mokesčius, draudė turtą ir pan. Tad ji buvo sąmoninga, atsakinga ir galinti sudaryti atsakingus sandorius.

Ž. B. nuosavybės teise valdomo sklypo statusą ir kam jis priklausė patikrino visomis prieinamomis priemonėmis. Tuo tikslu buvo padaryta registrų centro išrašo kopija iki panaudos sutarties sudarymo, bei papildoma pažymą iš registrų centro iškarto po panaudos sutarties sudarymo. Abejuose išrašuose aiškiai nurodyta, kad ginčijamos sutarties objekto - sklypo nuosavybės teisė pilna apimtimi priklausė Ž. B. nuo pat jo įsigijimo momento.

Ž. B. puikiai lietuviškai kalbanti viską puikiai suvokianti ir pilnai savo turtą prižiūrinti moteris, kuriai sutarties pasirašymo metu buvo 67 metai, t. y. ji buvo vieneriais metais jaunesnė už ją. Be to ji gyveno su sūnum viename name su kuriuo buvo geruose santykiuose. Jos sūnus apie panaudos sutartį viską žinojo ir pats dėjo pastangas, kad ji būtų sudaryta.

Pagal šią panaudos sutartį, kurias ji pasirašė ir kuri yra įregistruota registrų centre ir pokalbiuose tiek su jos sūnumi, tiek su Ž. B., tiek su V. B. apie jokius pinigus, paramą ar pan. nebuvo jokios kalbos.

Atkreipia dėmesį, kad nei ieškovė M. R. nei jos mama Ž. B. pačios laiku nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo po V. B. mirties. O visą turtą pagal faktą valdė ieškovės mama Ž. B.. Šiuo atveju ieškovės turiniai interesai, turėtų būti sietini ir su pareigom kurios iškylą valdant, prižiūrint ar paveldinti minėtą turtą. Tuo tarpu akivaizdžiai matosi, kad turinės pareigos nebuvo tinkamai vykdomos arba vykdomos aplaidžiai iš ieškovės pusės.

Nei jai nei jos sūnui nebuvo jokių galimybių aptikti kokius nors požymius, dėl kurių Ž. B. negalėtų sudaryti teisėto sandorio su ja - atsakove. Šiuo atveju mano, kad dėl ieškovės kaltės ar aplaidumo patiria patirti nuostolius. Pasirašydama sutartį ji pasistengė visais jai prieinamais būdais įsitikinti, kad sutartį pasirašė teisėtai ir tam nėra jokių juridinių kliūčių, be to ji labai aiškiai iš anksto aiškiai išdėstė sutarties sąlygas. Taip pat ji, visame šios sutarties galiojimo laikotarpyje, nuo pat jos pasirašymo momento iki dabar sąžiningai vykdė visus įsipareigojimus pagal šią sutartį. Sklypas buvo prižiūrimas pagal visus NMA reikalavimus.

Niekas iš ieškovės pusės nemėgino susitarti dėl panaudos sutarties nutraukimo sąlygų. Šiuo klausimu ieškovė nesikreipė į ją nei raštu, nei žodžiu nei telefonu. O panaudos sutarties nutraukimo klausimas turėjo būti sprendžiamas būtent su ja. Prašo ieškinį atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Tretysis asmuo A. J. atsiliepime ir teismo posėdyje su ieškovės M. R. ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad Ž. B. gyveno kartu su savo sūnum V.. V. kartais jam padėdavo ūkyje ties vienkartiniais darbais. 2017 m. birželio mėn. pradžioje V. B. su juo susisiekė telefonu ir paprašė, kad jis atvyktų pas jį į namus. Jis atsakė, kad užvažiuos savaitės bėgyje, t. y. tuomet, kai važiuos į fermą savo darbiniais reikalais. Nuvykus pas V., jis supažindino su savo mama Ž. B.. Pokalbis vyko tarp jo, V. ir Ž. B.. Pokalbio metu jie paaiškino, kad jie norėtų jam perduoti savo sklypą panaudos pagrindais, nes norėjo, kad sklypas aplink namus būtų sutvarkytas ir neapaugęs. Savo technikos šio sklypo sutvarkymui jie neturėjo, o samdytis šią paslaugą jiems buvo per brangu. Sklypo deklaravimas Ž. B. buvo apsunkintas. Jis labai į šį klausimą nesigilino, tačiau jei teisingai suprato, Ž. B. arba apskritai negaudavo pinigų iš NMA už sklypo deklaravimą arba gaudavo, bet labai mažai, t. y. gaunamų pinigų neužtekdavo padengti sąnaudoms sklypo priežiūrai. Tikėtina, kad tokia situacija buvo susiklosčiusi dėl galimų ilgalaikių sankcijų. NMA tokias sankcijas skiria tais atvejais, kuomet žmogus deklaruojantis žemės sklypą neįvykdo savo įsipareigojimų, kurie yra privalomi teikiant deklaraciją į NMA. Sankcija būna skiriama ne sklypui, o asmeniui, kuris deklaruoja tą sklypą. Sklypo savarankiškas tvarkymas savininkei buvo nuostolingas ir teikė papildomų rūpesčių. Tad žemės sklypo panaudos sutarties sudarymas buvo naudingas abiem pusėm. Sklypo savininkė išvengtų nuostolių susijusių su privaloma sklypo priežiūra, be to sklypas aplink namus būtų tvarkomas atitinkant visus keliamus reikalavimus. O tai didintų tuose namuose gyvenančių žmonių gerbūvį, nes minėtas sklypas yra aplink gyvenamąjį namą, kuriame gyveno Ž. B. ir jos sūnus V. katu su šeima. Jeigu žolė nešienaujama, ženkliai padidėja erkių teikiama grėsmė, ypač vaikams. O žmogus tvarkydamas šį sklypą panaudos pagrindais įgautų teisę deklaruoti šį sklypą ir gauti išmokas iš NMA be sankcijų. Tokiu atveju gaunamos išmokos padengtų sklypo priežiūros sąnaudas ir suteiktų galimybę nedideliam uždarbiui.

Įvertinęs visas aplinkybes jis atsakė, kad konkrečiai jo šis sandoris nedomina, tačiau jis jį pasiūlys savo motinai, gal ji susidomės. Jo šis pasiūlymas nedomino dėl to, kad jų siūlomas naudingas plotas buvo labai nedidelis – apie 2 ha. Jis vykdydamas savo veiklą daugumoje užsiimu šieno ruoša, o tai reikalauja į tą patį sklypą atvaryti traktorių su skirtingais padargais net 5 kartus, - su šienapjove, su vartytuvu, su grėbliu, su presu ir su priekaba rulonų išvežimui. Tad technikos transportavimo dedamoji tampa dalis labai juntama. Jeigu transportavimo sąnaudas išskaidyti ant sklypo, kurio plotas didelis, pvz. 10 ha sąnaudų dedamoji tampa kur kas mažesnė, nei tas pačias sąnaudas padalinti ant 2 ha ploto.

Be to jo vardu 2017 metais jau turėjo deklaruojamus kur kas daugiau nei 30 ha. O NMA mokėjo ir šiuo metu moka šiek tiek didesnes išmokas už pirmus 30 ha. Jis į tas padidintas išmokas su šiuo žemės sklypu pretenduoti negalėjo, tuo tarpu jo mama tokias galimybes dar turėjo, todėl B. pateiktą pasiūlymą jis perdavė savo mamai Z. S.-J. dėl minėto žemės ūkio paskirties sklypo panaudos. Kelių dienų bėgyje mano mama davė savo teigimą atsakymą, tačiau su sąlygomis, - sklypo panauda turi būti 5 metai arba daugiau ir sutartis turi būti sudaryta iki deklaracijų teikimo į NMA termino pabaigos. Nes jei jau mama prisiima įsipareigojimą tvarkyti sklypą 2017 m. ji turi spėti pateikti deklaraciją už 2017 metus ir tokiu būdu kompensuotis sklypo priežiūros sąnaudas. Atsižvelgiant į tai, kad jis darbo reikalais važiuodamas į savo fermą dažnai pravažiuoja Ž. B. namus, mama paprašė, kad šią informaciją jis perduotų Ž. B. ir jos sūnui, o taip pat paprašė jo patikrinti visus reikiamus dokumentus bei supildyti du žemės panaudos sutarties egzempliorius ir atvežti jai pasirašyti.

Maždaug 2017 metų birželio mėnesio antrą savaitę jis atvažiavau pas Ž. B. į namus ir paaiškino jai visas motinos nurodytas sąlygas dėl sutarties pasirašymo. Kalbėjosi lietuvių kalba. Jis paliko Ž. B. vieną sutarties egzempliorių susipažinimui ir pasakė kokių dokumentų reikia sutarties pasirašymui, - registrų centro išrašo, žemės plano ir jos asmens dokumento.

Maždaug po dviejų savaičių su juo susisiekė arba jos sūnus V. arba pati Ž. B., tiksliai neatsimena ir pasakė kad jie paruošė visus reikiamus dokumentus, su sutarties sąlygomis sutinka, ir jis gali atvažiuoti pas juos dėl panaudos sutarties pasirašymo.

Nuvykęs pas juos į namus jis pirmiausia patikrino registrų centro išrašą, kuriame aiškiai buvo nurodyta, kad vienvaldis minėto žemės sklypo savininkas yra Ž. B.. Taip pat jam buvo pateiktas žemės sklypo planas ir Ž. B. asmens tapatybės kortelė. Jis dar V. paklausė, ar jis pats asmeniškai neprieštarauja dėl minėtos panaudos sutarties sudarymui. Jis atsakė, kad pats asmeniškai to norėtų, nors šį klausimą sprendžia jo mama, o ne jis. Tuomet pagal jam pateiktus dokumentus jis užpildė du panaudos sutarties egzempliorius su motinos nurodytomis sąlygomis. Vieną iš jų aš garsiai perskaitė Ž. B. ir davė jai pasirašyti. Ž. B. abu sutarties egzempliorius pasirašė, tuomet juos nuvežė pasirašyti savo mamai. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2017 m. gegužės 12 dienos jis turėjo savo motinos įgaliojimą pasirašyt tokius sandorius ir ne tik tokius, tačiau šia savo teise aš nepasinaudojo.

Teigia, kad jo mama tikrai nebūtų pasirašiusi ant jokių sutarčių kuriose ranka būtų įrašytos kažkokios papildomos sąlygos iš principo prieštaraujančios žemės panaudos sutarčiai. Tuo tarpu ieškovės pateiktoje panaudos sutartyje, ant jos egzemplioriaus, iš kažkur atsirado toks įrašas, kuriame nurodomas fiksuoto dydžio atlygis. Šis įrašas iš principo prieštarauja panaudos sutarties esmei, kurioje nurodoma, kad minėtas žemės sklypas yra duodamas naudotis panaudos gavėjui neatlygintinai. Tad jeigu šio sandorio sudarymo metu būtų apgaulės faktorius, jis galėjo pasinaudoti savo įgaliojimu, kad tokio papildomo įrašo nepastebėtų mano mama. Tačiau to jis nedarė. Jo mama pasirašinėjo ant dokumentų, ant kurių nebuvo jokių papildomų įrašų, iš kur ir kada jis atsirado nežino. Atitinkamai tokia panaudos sutartis buvo pateikta registrų centrui.

Be to jo žiniomis, nuo pat sutarties pasirašymo momento nei Ž. B., nei jos sūnus V. nesikreipė nei į mane, nei į atsakovę dėl sutarties nutraukimo ar jos sąlygų pakeitimo, nei žodžiu nei raštu, nei telefonu. Ši aplinkybė akivaizdžiai parodo, kad sutartis buvo sudaryta visoms pusėms priimtinomis sąlygomis ir be jokios apgaulės. Tai, kad dėl kokių nors priežasčių panaudos sutartis netenkina paveldėtojos - ieškovės, nesudaro preteksto teigti, kad sutarties sąlygos netenkino Ž. B..

Teigia, kad iš visų bylos 2YT-1547-420/2021, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, duomenų matyti, kad būtent Ž. B. rūpinosi visu turtų, mokėjo mokesčius, draudė turtą ir pan. Tad ji buvo sąmoninga, atsakinga ir galinti sudaryti atsakingus sandorius.

Šioje byloje Ž. B. nuosavybės statusas ir kam jis priklausė žemės sklypas buvo patikrintas visomis prieinamomis priemonėmis. Taip pat tuo tikslu buvo padaryta registrų centro išrašo kopija iki panaudos sutarties sudarymo ir buvo išimta papildoma pažyma iš registrų centro iškarto po panaudos sutarties sudarymo. Abejuose išrašuose aiškiai nurodyta, kad minėto sklypo nuosavybės teisė pilna apimtimi priklausė Ž. B. nuo pat jo įsigijimo momento.

Ž. B. lietuviškai kalbanti viską puikiai suvokianti ir pilnai savo turtą prižiūrinti moteris, kuriai sutarties pasirašymo metu buvo 67 metai. Be to ji gyveno su sūnum viename name su kuriuo turėjo gerus santykius. Sūnus apie panaudos sutartį viską žinojo ir pats dėjo pastangas, kad ji būtų sudaryta. Panaudos sutarties sudarymo metu ir pokalbiuose tiek su Ž. B., tiek su V., tiek su atsakove apie jokius pinigus, parama ar pan. nebuvo jokios kalbos.

Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys atmestinas.

Byloje ginčijama 2017-06-26 sudaryta Privačios žemės panaudos sutartis Nr. 2017-06-26 (toliau – Panaudos sutartis) dėl 3,1600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio naudmenų plotas 3,000 ha (toliau – Žemės sklypas), neatlygintinio naudojimosi. Sutarties terminas 10 metų. Žemės sklypas perduodamas augalininkystės, gyvulininkystės tikslais. Sutartyje numatyta viena iš sutarties nutraukimo sąlygų, jog panaudos davėjas bet kada turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį prieš tai informavęs panaudos gavėją raštu prieš tris mėnesius iki numatomos sutarties nutraukimo ir turi atlyginti panaudos gavėjui visus nuostolius ir negautas pajamas, taip pat po 261 eurą už kiekvieną žemės ūkio naudmenų hektarą netesybų.

Sutartis sudaryta tarp ieškovės M. R. motinos Ž. B. – panaudos davėja, mirusios (duomenys neskelbtini), ir Z. S. J. – panaudos gavėja, įregistruota VĮ Registrų centras 2017-06-26.

Ieškovė M. R. po Ž. B. mirties priėmė palikėjos Ž. B. palikimą pagal įstatymą ir reikalauja: pripažinti 2017-06-26 Privačios žemės panaudos sutartį Nr. 2017-06-26 negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Be to kelia alternatyvų reikalavimą jei teismas netenkins pirmo išdėstyto reikalavimo, 2017-06-26 Privačios žemės panaudos sutartį Nr. 2017-06-26 nutraukti.

Dėl Panaudos sutarties galiojimo

M. R. nurodo, kad Ž. B. šią Panaudos sutartį sudarė įtikinta, jog ji yra atlygintinė, šį teiginį įrodinėja tuo, jog ant sutarties egzemplioriaus, kuris liko pas Ž. B. yra jos ranka rašytas ir pasirašytas prierašas „sutarta 1 ha ž.ū.n. 30 eurų“. Atsakovės Z. S. J. sutarties egzemplioriuje, kuris buvo įregistruotas VĮ Registrų centre tokio įrašo nėra.

Teigia, kad tokiu būdu Ž. B. buvo apgauta, nes tikėjosi atlygio už perduodamą naudotis žemės sklypą, tačiau negavo jokio nuomos mokesčio. Dėl sunkios finansinės padėties ir sunkumų šeimoje Ž. B. buvo pažeidžiama ir lengvai paveikiama sudaryti Panaudos sutartį, iš kurios tikėjosi finansinės naudos, t. y. tikėjo, kad yra sudaromas atlygintinis sandoris. Ž. B. sunkią emocinę ir psichologinę būklę patvirtinta jos mirties priežastis – (duomenys neskelbtini).

Be to Ž. B. sudarydama Panaudos sutartį suklydo. Ji neturėjo teisės sudaryti tokią sutartį, nes 2017-06-26 kada buvo sudaryta Panaudos sutartis, pagal kurią atsakovei buvo perduotas neatlygintinai naudotis visas Žemės sklypas, Ž. B. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nebuvo nustatyta ir po sutuoktinio mirties Ž. B. paveldėjimo liudijimas nebuvo išduotas.

Nurodo, kad Ž. B. nuosavybės teises į Žemės sklypą įgijo 1996 metais. 1996-05-29 Lietuvos Respublikos Utenos apskrities valdytojo sprendimu Nr. 43-4784 Ž. B. buvo grąžinta 2,32 ha žemės (duomenys neskelbtini). 1996-10-30 Ž. B. sudarė Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį dėl 0,84 ha žemės (duomenys neskelbtini). 1996-10-30 Ž. B. išduotas piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo įregistravimo Valstybinio žemės kadastro duomenų registre pažymėjimas, iš kurio matyti, kad buvo suformuotas 3,1600 ha Žemės sklypas. Žemės sklypas buvo įsigytas Ž. B. esant santuokoje su V. B.. Ž. ir V. B., santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, Žemės sklypas sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ž. sutuoktinis V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po V. B. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir paveldėjimo liudijimas niekam iš įpėdinių nebuvo išduotas.

Įstatymas reglamentuoja, kad pagal panaudos sutartį panaudos davėjas perduoda kitai šaliai – panaudos gavėjui nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti šį daiktą. Perduoti daiktą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teisę tik to daikto savininkas arba kiti įstatymų ar daikto savininko įgalioti asmenys (CK 6.629 straipsnio 1 dalis, 6.632 straipsnis). Tuo tarpu pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6. 477 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, t. y. siekiama teisinio rezultato (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis. Vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų yra valios išreiškimas. CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais; nustatyta, kad iš esmės suklydus ar dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu atitinkamai pagal klydusios šalies ar nukentėjusiojo ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką yra išaiškinęs, kad suklydimas (CK 1.90 straipsnis) ir apgaulė (CK 1.91 straipsnis) kaip sandorio negaliojimo teisiniai pagrindai nėra suderinami. Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011; 2018 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018).

Sandorio sudarymas suklydus yra vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Pagal CK1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2015 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015, kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Taip pat atsižvelgiant į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014, kt.). 47.

Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar panaudos davėja Ž. B., sudarydama žemės sklypų panaudos sutartis, tikrai norėjo ir siekė perduoti savo ir / ar ne tik savo turtą atsakovei naudotis neatlygintinai, ar siekė turtą išnuomoti ir gauti už tai atlygį.

Ieškovė nurodo, kad jos motina Ž. B. suklydo dėl sandorio esmės, nes manė, jog sudaro žemės nuomos sutartis, o ne panaudos, juo labiau, kad ant jos sutarties egzemplioriaus yra įrašas apie atlygį.

Bylos duomenys, kad Ž. B. ginčijamos sutarties sudarymo metu buvo 67 metai, ji gerai suprato lietuvių kalbą, byloje nėra duomenų jog ji sandorio sudarymo metu būtų turėjusi rimtų sveikatos sutrikimų, kurie būtų trukdę gerai suvokti sandorio esmę. Turinti patirties sutarčių sudaryme. Ji aktyviai rūpinosi turtu nuo 2015 m. birželio 24 d. iki 2021 m. birželio 23 d. AB „Lietuvos draudimas“ nepertraukiamai draudė gyvenamąjį namą ir pagalbinius pastatus, mokėjo mokesčius (Civilinė byla Nr. 2YT-1547-420/2021). Šiuos faktus patvirtino ir pati ieškovė M. R..

Panaudos sutartį pasirašė pati Ž. R., sudarant šią sutartį dalyvavo ir jos sūnus V. B.. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų, kad Ž. B. būtų klaidinama ar prieš ją būtų naudota apgaulė. Šį sandorį Ž. B. sudarė savo laisva valia suprasdama jo esmę, sąlygas.

Ieškovė M. R. nepateikė įrodymų kada, kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokios priežasties Ž. B. ant savo sutarties egzemplioriaus apačioje po sutarties tekstu ir šalių parašais, padarė įrašą „Sutarta 1 ha ž.ū.n. 30 eura“. Ieškovė tik spėjimu grindžia, kad tai buvo atlygio už perduodamą žemės sklypą kaina, jokie kiti byloje esantys įrodymai, duomenys šios aplinkybės nepatvirtina.

Esant tokioms aplinkybėms teismas priima už pagrindą Panaudos sutartį, kuri įregistruota VĮ Registrų centras ir esančią pas atsakovę Z. S. J., nes bylos aplinkybės patvirtina, kad joje yra išreikšta Ž. B. valia sudaryti būtent neatlygintinę žemės panaudos sutartį.

Teismas atmeta ieškovės M. R. teiginius apie Ž. B. negautas pajamas, ar pajamas, kurias ji neva būtų gavusi jei pati būtų deklaravusi šį žemės sklypą paramai už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus tiesioginėms išmokom gauti. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos informavo, kad Ž. B. laikotarpyje nuo 2010 m. iki 2016 m. neteikė paraiškų ir negavo jokios paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius. Iš šių aplinkybių teismas sprendžia, kad Ž. B. nenaudojo savo žemės sklypo, jis nebuvo tvarkomas, kad atitiktų reikalavimams paramai gauti.

Teismas taip pat atmeta ieškovės M. R. argumentus, kad Ž. B. negalėjo sudaryti sandorio, nes Panaudos dalykas - Žemės sklypas jai priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ž. B. sutuoktinis V. B. mirė (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos CK 6.632 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad perduoti daiktą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teisę tik to daikto savininkas arba kiti įstatymų ar daikto savininko įgalioti asmenys. CK 5.59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris pradėjo valdyti paveldimą turtą, jeigu yra kitų įpėdinių, neturi teisės disponuoti paveldimu turtu (jį parduoti, įkeisti ir pan.), kol sueis trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba kol jis gaus paveldėjimo teisės liudijimą.

Kaip jau minėta V. B. mirė (duomenys neskelbtini), Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021-05-12 sprendimu nustatyta, kad Ž. B. po jos sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti ir rūpintis juo kaip savo turtu.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir teismo sprendimu nustatytais faktas Ž. B. po trijų mėnesių nuo sutuoktinio V. B. mirties (duomenys neskelbtini), tapo faktine paveldėto turto savininke, o tokiu būdu nepažeidė imperatyvių CK 6.632 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Dėl reikalavimo nutraukti 2017-06-26 Privačios žemės panaudos sutartį Nr. 2017-06-26

Ieškovė M. R. alternatyvų reikalavimą nutraukti ginčijamą 2017-06-26 Privačios žemės panaudos sutartį reikalauja CK 6.228 straipsnio pagrindu, kuris numato esminę šalių nelygybę, jog šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą (CK 6.228 str. 1 d.).

Teigia, kad tretysis asmuo A. J., veikdamas kartu su atsakove Z. J., pasinaudojo Ž. B. amžiumi, nepatyrimu, itin sudėtinga socialine, finansine ir psichologine būkle, Panaudos sutarties sudarymo metu. Įtikinta, kad yra sudaromas atlygintinis sandoris, Ž. B. sudarė jos valios neatitinkančią ir jai itin nenaudingą Panaudos sutartį.

Nurodo, kad panaudos sutarties naudą gauna tik atsakovė ir (arba) trečiasis asmuo, o jeigu Panaudos davėjos sklypas ir buvo kartais aptvarkomas, tai jos tokiu būdu gauta nauda yra neproporcingai maža, net 8 kartus mažesnė, palyginus su Panaudos gavėjo nauda.

Panaudos sutarties nenaudingumą lemia ne tik tai, kad sandoris yra sudarytas itin ilgam -10 metų laikotarpiui ir yra neatlygintis, bet ir tai, kad yra apsunkintos tokio sandorio nutraukimo galimybės, t. y. numatant piniginę baudą. Tokios sąlygos yra visiškai nebūdingos neatlygintinio daikto naudojimosi sutarčiai.

Ieškovė dėstydamas šiuos teiginius nepateikia jokių įrodymų patvirtinančių esminę Panaudos sutarties šalių nelygybę. Kaip jau minėta aukščiau Ž. B. ginčijamos sutarties sudarymo metu buvo 67 metai, ji gerai suprato lietuvių kalbą, byloje nėra duomenų jog ji sandorio sudarymo metu būtų turėjusi rimtų sveikatos sutrikimų, kurie būtų trukdę gerai suvokti sandorio esmę. Turinti patirties sutarčių sudaryme.

Panaudos sutartį pasirašė pati Ž. R., sudarant šią sutartį dalyvavo ir jos sūnus V. B.. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų, kad Ž. B. būtų klaidinama ar prieš ją būtų naudota apgaulė. Šį sandorį Ž. B. sudarė savo laisva valia suprasdama jo esmę, sąlygas. Ji laikotarpyje nuo 2010 m. iki 2016 m. neteikė paraiškų ir negavo jokios paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius. Iš šių aplinkybių teismas sprendžia, kad Ž. B. nenaudojo savo žemės sklypo, jis nebuvo tvarkomas, kad atitiktų reikalavimams paramai gauti.

Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė Z. S. J. po ginčijamos sutarties sudarymo daugiau kaip tris metus sąžiningai vykdė sutartį tvarko, šienavo ir prižiūrėjo Ž. B. perduotą naudotis žemės sklypą. Ž. B. jokių priekaištų dėl jos vykdymo ar netinkamo vykdymo neturėjo. Nėra byloje ir jokių įrodymų, kad ji būtų reikalavusi nutraukti ar pakeisti šią sutartį kaip neatitinkančią jos tikslų, kurių ji siekė ją sudarant.

Teismui nenustačius 2017-06-26 Privačios žemės panaudos sutarties Nr. 2017-06-26 dėl 3,1600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio naudmenų plotas 3,000 ha, negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CK 6.228 straipsnyje, nutraukti sutartį. Ieškovės M. R. ieškinys atmetamas.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Iš ieškovės M. R. atsakovei Z. S. J. priteistina 1849,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovės M. R. valstybei priteistina išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu - 9 eurai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės M. R. atsakovei Z. S. J. 1849,75 eurus, turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės M. R. 9 eurus išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismą.