Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2022-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-51-850/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-01-25Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-06-16Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-01-25
Bylos Nr.
1-51-850/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21420-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Egidijus Mockaitis
Nukentėjusysis
V. L.
Kaltinamasis
R. G.
Baudžiamoji byla Nr. 1-51-850/2022Proceso Nr. 1-01-1-21420-2021-7
Procesinių sprendimų kategorija 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.5.2.(S)TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 25 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas Egidijus Mockaitis,sekretoriaujant I. Ž.,dalyvaujant prokurorui E. Ž.,nukentėjusiajam V. L., jo atstovei advokatei S. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuva, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „J. B.", palečių montuotoju, teistas: 2005-05-31 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 str.1 d. laisvės atėmimu 1 m., pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 2007-03-16 pagal BK 182 str. 1., 199-2 str. 1 d., 201 str. 2 d., laisvės atėmimu 6 mėn.; 2009-03-31 pagal BK 260 str. 1 d., 260 str. 2 d., 260 str. 3 d., laisvės atėmimu 14 m., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. 2021 m. birželio 29 d. apie 18 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo kieme, mušė V. L., t. y. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė V. L. į veidą ir padarė šiuos sužalojimus: muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, kas nukentėjusiajam V. L. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. G. kaltu neprisipažino. Parodė, kad (kaltinime nurodytu laiku) bendrame kieme tvarkė mašiną. K. V. nuėjo į savo daržą, nepastebėjo. Jam betvarkant mašiną grįžo draugė S. J.. Paskui ji nuėjo aplink namą užsirašyti elektros skaitiklių parodymus. Jis toliau tvarkėsi. Atėjusi S. J. sakė „R., ar matei, kad kaimynai nutručijo medelį?“ Jis buvo pasodinęs du medelius, jie sužydėjo, buvo uogų. Jai pasakė „mačiau, o ką padarysi“. Jie patirties turi ir tris tujas nunuodijo, nes trukdė šviesai. Jokio maro nebuvo, kaip jie sako, buvo kažkas papilta ir medelis nunyko. Tuo metu jis stovėjo per metrą nuo S. (J.) ir per vartelius išėjo V. L.. Pasisuko nugara, užrakino vartelius. Paskui atsisuko, jie stovėjo trikampiu metras ant metro. Jis ramiu tonu sakė „V., kuo tas medelis tau pamaišė?“. L. energingai, stačiokiškai sakė „ar matei, ar įrodysi“. Sakė „nėra ką įrodinėti, medelis nuvyto“. Tuo metu nematė jokių L. sužalojimų. Jis (L.) jam per akinius, per veidą triaukšt ir į šoną pabėgo. S. į vidurį šoko sakydama „R., tik nieko nedaryk“. Ji išsigando, kad jis gali nesusilaikyti ir trenkti V. L.. Jis pasakė S., kad nieko nedarys, juk žino jo padėtį. S. pasilenkė paimti akinius, o V. nubėgo link D. gatvės ir sustojo. Per vartelius jam nereikėjo eiti. Kai jis bėgo jam dar pasakė „bėk, bėk, kamera viską užfiksavo“. Nebuvo jokio kraujo. V. L. visada agresyvus, čia ne pirmas kartas. Tada išėjo R. G. šaukdama, kas čia darosi. Jie tarpusavyje pasikalbėjo ir nuėjo į koridorių. V. L. gal galvojo, kad jį vysis, bet jis žinojo, kad turi sąlyginumą ir jei ką padarytų, grįžtų į įkalinimo įstaigą. Konfliktas vyko apie 10-15 sek., S. J. nuo konflikto pradžios iki pabaigos buvo šalia. Jis prie L. priėjo ir konfliktas kilo dėl to, kad L. nutručijo medelį. Medelio nepateikė jokioms tarnyboms, tiesioginių įrodymų neturi, kad jis nutručijo medelį, tačiau tvirtina kad sodinius nunuodijo L., nes svetimas į kiemą neįeis. Po to jis dirbo toliau, o S. nuėjo į sodą. Maždaug po 15 minučių pamatė, kad atvažiuoja policija. Jie klausė, kas buvo. Jam net gėda buvo sakyti, kad L. jam trenkė į veidą. Kai V. L. nulipo laiptais, matė, kad buvo už žando užsiėmęs. Mano, kad jis specialiai pasidarė įsitrenkimą, kad jį apkaltinti. Jis nuėjo prie mašinos. Paskui policininkai jam ir S. davė pūsti į alkotesterį, o V. sėdo į mašiną ir išvažiavo. Tuo viskas baigėsi. Pats V. L. yra agresyvus, gal keršija, nes gyvena su jo buvusia žmona. Jis neatsiliepia į jo provokacijas. G. sako mačiusi įvykį per langą, bet tai netiesa. Kameros fiksuoja tik kiemo dalį, jas S. J. buvo nunešusi pareigūnams. Buvo surengta jo ir V. L. akistata, nesutiko su jo duotais parodymais. Yra susipažinęs su civiliniu ieškiniu, jo nepripažįsta.

Šalies argumentai

N. V. L. parodė, kad nesutinka su R. G., jis meluoja. Jis pats juos užkabinėja. Tą dieną su drauge dėjo agurkus ir pritrūko česnakų. Nuėjo į daržą jų parnešti. Nueinat į daržą R. G. įdėmiai į jį žiūrėjo, sakė, kad jis smirda. Jam kažką leptelėjo, atsirakino vartelius ir nuėjo. Darže ilgai netruko, nurovė tris ar keturis česnakus, nuplovė ir viskas. Pareinant pamatė, kad R. G. stovi prie jo vartelių, prie tokio geležinio stalo - ir nueinant į daržą jis ten stovėjo. Grįžtant R. G. sakė „ko nutručijai meduką“. Sakė, kad nenutručijo, amarai jį užpuolė. Tada jis su dešine ranka stipriai trenkė į veidą, į lūpas. Buvo sužalota apatinė lūpa, per vidurį. Jis automatiškai jam bakstelėjo. Tada atsitraukė, susilenkė ir krauju pradėjo spjaudytis. Įvykio metu buvo be kaukės. Viskas vyko prie vartelių, bendroje teritorijoje. Jis niekur nebėgo, atėjus draugei nuėjo su ja. S. J. stovėjo toliau, ji į tarpą nebuvo atėjusi. R. G. viską melavo. S. J. matė viską, stovėjo netoli, bet ne prie jo. Kai policija atvažiavo, jie galėjo nuvalyt tą kraują, pats to nematė. R. G. žino, kad reikia panaikinti įkalčius. G. kambaryje jam apvalė kraują. Pats nesusižalojo, čia melas. Pareigūnai atvyko greitai, panašiai už 10 min. Matė, kad yra sudaužytas. Policija nuvežė į polikliniką, ten suleido vaistus ir susiuvo. Paskui važiavo į ekspertizę į Kauną, kad išimti pažymą. Važiavo į Kauną vieną kartą. Jau trys ar keturi metai turi širdies stimuliatorių. Patyrė stiprų stresą, dantis skaudėjo, širdį skaudėjo, buvo pakilęs spaudimas. Per jį visada stresai, kaltinamasis juos žemina ir juodina, yra keturis kartus jį sumušęs. Pats jo nėra mušęs. Vaistų pirkimo kvitų neturi, draugė jų neišsaugojo, grynais mokėjo už vaistus. Listerine skalavimo skystį pirko, ramunėlių arbata skalavo burną, nuo skausmo vartojo vaistą Dolmen. Kai buvo blogai su širdimi, naudojo gudobelės ekstraktą, Neurorubin forte naudojo nerimui slopinti. Negali pasakyti nuo ko vartojo Trentalį - ką rekomendavo R. G., tą naudojo. R. G. lydėjo jį į Kauną, nes jam buvo bloga, be to, jis Kauno nepažįsta. Visur R. G. jį lydi. Neturtinę žalą vertina 2000 eurų. Žalą sudaro tai, kad patyrė stresą, kentėjo skausmus, žaizda gijo savaitę. Reikėjo eiti pas daktarų, kad išimtų siūlus, skaudėjo dantis, širdį. Bendra savijauta buvo bloga. Dabar jau gerai jaučiasi, tačiau bylinėjimosi procesas sukelia stresą.

Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus V. L. patvirtino akistatų su įtariamuoju R. G. ir liudytoja S. J. metu (t. 1, b. l. 51-53, 131-133).

L. S. J. parodė, kad 29 d. buvo prie kompiuterio namuose. Išėjo prie gatvės, užsirašė elektros skaitiklį. R. G. tuo metu taisė ratą. Grįžusi paklausė ar matė, kad jų trešnikė nunuodyta. Jis sakė, kad matė. Po kiek laiko L. išėjo iš savo daržo. Romas jam ramiai sakė „kam tu nunuodijai mūsų medelį“. V. L. tada pakeltu balso tembru sakė „ar matei, ar įrodysi?“ ir trenkė su ranka. Ji matė smūgį. Sugyventinis nebuvo sužalotas. V. L. trenkdamas pataikė į kaktą, akiniai nukrito, stiklai nesudužo. V. L. sužalojimų nebuvo, gal bėgdamas apvirto. Kraujo kieme nebuvo. Jie stovėjo netoli vienas kito. R. rankas pakėlė, sakė „aš nieko nedarau“. Tada ji puolė į tarpą, bijojo, kad sugyventinis neužduotų, nes jo teistumas nepasibaigęs. V. L. pabėgo pro šiukšlines. Ji paėmė akinius, tada G. pradarė duris. Tikrai V. L. nebuvo sužalotas, nesimatė kraujo. Jis yra konfliktiškas žmogus, viską daro iš pasalų. V. L. jai pats pasakė, kad medelius nunuodijo, dukra ir sūnus girdėjo. Medeliai nudžiūsta tik tie, kurie jam trukdo. Nebuvo jokių amarų. Nebuvo jokių konfliktų kol R. G. nebuvo. Kameras įsirengė, kai V. L. ją sumušė. R. G. negalėjo matyti, kas vyksta, nes malkinė užstoja. Įvykio metu L. buvo be kaukės. Po sumušimo, kai eidavo į daržą, turėdavo kaukę.

L. R. G. parodė, kad birželio 29 d. panašiai po 18 val. 35 min., tvarkė agurkus. Pritrūko česnakų. P. V. parnešti iš daržo česnakų, jis išėjo jų parnešti. Atsidarė langą pažiūrėti ar rado česnakus, tai pamatė, kad jis takeliu pareina link vartelių. Tuo metu išgirdo triukšmą, R. G. ir S. J. balsus, ką jie kalbėjo, negirdėjo. Suprato, kad V. L. eilinį kartą pakliuvo į bėdą. Persisvėrė pro langą pasižiūrėti, pamatė šalia L. stovintį R. G. - pro langą matosi varteliai ir kiemo dalis. Išbėgo į kiemą, kad V. L. padėti. Po 2-3 minučių išėjusi pamatė, kad V. L. stovi prie savo vartelių, o šalia stovi R. G.. S. J. stovėjo savo tarpuvartyje. Sušuko „ir vėl L. muši“. Tada R. G. atbulas atsitraukė, o V. L. galėjo praeiti ir jis atėjo prie jos. Paklausė ar turi telefoną, nes pamatė, kad jis kruvinas, burna buvo pilna kraujo, o ar jis nurijo jį, ar išspjovė, nežino. Nei ji, nei V. L. neturėjo su savimi telefono, tai parėjo iš kiemo abu į namus ir paskambino policijai iš jo telefono. Su policijos pareigūnais kalbėjo ji. Apvalė kraujus ir jos didžiausia baimė buvo dėl širdies, nes jis turi stimuliatorių. Iki kol atvyko policija, V. L. buvo kartu su ja. Jis niekur negriuvo ir nesusižalojo. Paskui atvažiavo policija ir greitoji, jį greitoji išsivežė. V. L. nelydėjo nei į policiją, nei į greitąją. Lūpą V. L. siuvo. Kitą dieną važiavo į Kauną, pas ekspertą. Jis negalėjo valgyti, nes negalėjo sukąsti dantų, apie savaitę. Trynė sriubas, virė košę, nes skaudėjo dantis. Ji rūpinosi visomis procedūromis ir vaistais. P. L. skalavimo skystį, ramunėlių arbatą, vaistą nuo skausmo Dolmen, neurorubiną, trentalį, gudobelės ekstraktą. Grynais mokėjo už vaistus, nerūpėjo čekiai, rūpėjo žmogaus sveikata. Lydėjo V. L. į Kauną, nes jautėsi prastai, bijojo išleisti vieną. Mėnesį laiko viskas truko, pas gydytojus sunku patekti. Tas žmogus (kaltinamasis) turi labai didelę neapykantą. Juos vadino ubagais, debilais, vagimis, pasmirdėliais. Vyšnia nuo pavasario buvo su amarais. Ji niekada jiems netrukdė. Po šito įvykio V. L. jautėsi labai prastai, net rašė prašymą tyrėjai, kad atidėti akistatą. Yra baimė susitikti kaimynus, vengia jų. Su V. L. vaikšto visur kartu, seka jam iš paskos.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad pranešimas apie įvykį gautas 2021-06-29 18 val. 25 min. (t. 1, b. l. 112-115).

Šalies argumentai

Protokole-pareiškime V. L. nurodė, kad R. G. jam vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į veidą, sukeldamas fizinį skausmą ir praskeldamas apatinę lūpą (t. 1, b. l. 5-6).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nusikalstama veika padaryta adresu (duomenys neskelbtini) esančio namo kieme (t. 1, b. l. 14-20).

Iš Specialisto išvadų Nr. G 1204/2021 (02) ir G 1284/2021 (02) matyti, kad V. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 28-31).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą, kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažįsta, teismas sprendžia, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje mušė nukentėjusįjį, tyčia vieną kartą kumščiu suduodamas V. L. į veidą ir sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str.). Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik pateikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Baudžiamojoje byloje nustatytų įrodymų visuma, kurie bus plačiau aptariami, teismo įsitikinimu, sudaro vientisą įrodymų grandinę, pagrindžiančią kaltinamojo R. G.kaltę.

Nukentėjusysis V. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai teigė, kad jis buvo sužalotas būtent kaltinamojo, kuris jį pasitiko pareinantį iš daržo ir užsipuolė dėl neva jo nunuodyto augalo bei smogė jam kumščiu į apatinę lūpą. Tas pačias aplinkybes jis nurodė ir akistatų su R. G. ir liudytoja S. J. metu. Liudytoja R. G. parodė, kad ji, būdama namuose, išgirdo konfliktą, suprato, kad gresia pavojus V. L. ir nedelsiant skubėjo jam užkirsti kelią. Pamačiusi, kad V. L. sužalotas, su juo parėjo į savo namus, nes nė vienas lauke neturėjo telefono, kur iš V. L. telefono pakambino policijai. Kaltinamajame akte nurodyta, kad smūgį į veidą nukentėjusiajam R. G. sudavė apie 18.20 val. Teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teisme apklausti proceso dalyviai konflikto laiko tiksliai nenurodė, tik liudytoja R. G. parodė, kad atnešti česnakų į sodą V. L. išėjo apie 18.30 val. Ikiteisminio tyrimo metu V. G. ir R. G. parodė, kad konfliktas įvyko apie 18.00 val., V. L. ir S. J. – kad apie 18.20 val. Teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis parodė, kad po konflikto policija atvyko maždaug po 15 minučių, nukentėjusysis – kad po 10 minučių. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad pranešimas apie smurto atvejį telefonu gautas 2021-06-19 18 val. 29 min. Sistemiškai įvertinęs aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas yra teisingas. Policijos ekipažas į įvykio vietą atvyko operatyviai, tai yra maždaug po dešimties minučių, tokiu būdu, teismui nekyla abejonės, jog nustatytas sužalojimas V. L. padarytas būtent konflikto su kaltinamuoju metu. Duomenų, jog per trumpą kelių minučių laiką, kol su R. G. užlipo į savo gyvenamąsias patalpas ir paskambino policijai, ar po to, kai paskambino policijai iki policijos ekipažo atvykimo, nukentėjusysis tyčia ar netyčia būtų susižalojęs pats, nėra – nė vienas proceso dalyvis nenurodė girdėję ar matę kokius tai virtimo, kritimo ar atsitrenkimo į ką tai garsus ar šūksnius. Liudytoja R. G. parodė, kad iki kol atvyko policija, V. L. buvo kartu su ja, jis niekur negriuvo ir nesusižalojo. Dėl aptartų priežasčių kaltinamojo iškelta versija, kad nukentėjusysis „specialiai pasidarė įsitrenkimą, kad jį apkaltinti“, bei liudytojos S. J. versija, kad V. L. galėjo bėgdamas apvirsti, laikytinos kaip neatitinkančios tikrovės. Pažymėtina, kad nukentėjusysis neigia po smūgio jam į veidą sudavimo kur tai bėgęs, o aplinkybės, jog nukentėjusysis būtų griuvęs ir susižalojęs bėgdamas, ikiteiminio tyrimo metu nenurodė nė vienas proceso dalyvis, to teisme nenurodė ir kaltinamasis.

Netiesioginiu kaltinamojo nusikalstamos veikos įrodymu laikytini ir ikiteisminio tyrimo metu R. G. duoti parodymai, V. L. ir R. G. akistatos protokole užfiksuotos aplinkybės. Pavyzdžiui, apklausiamas įtariamuoju R. G. parodė, kad po to, kai jam sudavė V. L., S. (J.) puolė prie jo ir stojo į vidurį tarp jo ir V. L. bei sušuko, kad jis nieko nedarytų. Jai pasakė, kad tikrai jam nieko nedarys, kad juk jis pirmas jam sudavė. Analogiškai akistatos su V. L. metu R. G. parodė, kad po V. L. smūgio jam sudavimo S. tuojau puolė prie jo, pakėlė nuo žemės nukritusius akinius ir sušuko „R., baik“. Tokiu būdu, iš aptartų R. G. parodymų darytina išvada, kad spontaniška S. J. reakcija, kai ji šoko į bekonfliktuojančių vyriškių tarpą, jos šauksmai „R., baik“, prašymas nieko nedaryti V. L. bei R. G. pasakymas, kad jis nieko nedarys, nes V. L. jam sudavė pirmas, duoda pagrįstą pagrindą teigti, jog tiek R. G., tiek S. J. nurodė ne visas konflikto aplinkybes, o būtent, sąmoningai nenurodė esminės jo aplinkybės – R. G. smūgio V. L. sudavimo momento.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1204/2021 (02) ir Nr. G 1284/2021 (02) patvirtina, kad V. L. užduotyje atlikti objektų tyrimą (t. 1, b. l. 24-25) galimai nurodytu laiku (2021-06-29 apie 18.20 val.) bei aplinkybėmis (R. G. bendro naudojimo kieme vieną kartą kumščiu suduodant V. L.), įvertinus Tauragės ligoninės medicinos dokumentų išrašo kopiją (apatinės lūpos vidinėje pusėje kirstinė apie 2 cm žaizda, kuri susiūta), konstatuota muštinė žaizda apatinėje lūpje, padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminių poveikių. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad nė vienas proceso dalyvis nenurodė, jog iki konflikto su kaltinamuoju nukentėjusysis buvo sužalotas. Liudytoja S. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji negalėjo matyti, ar ant V. L. lūpos galėjo būti kokie nors sužalojimai prieš įvykį, nes jo veidą visada dengia kaukė, tačiau apklausiama teisme ji parodė, kad įvykio metu L. buvo be kaukės.

Pažymėtina, kad aplinkybė, ar įvykio vietoje buvo kraujo, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, detaliai nebuvo tiriama, apsiribota tik bendru įvykio vietos vaizdo fiksavimu. Įvertinant smūgio sudavimo veide vietą ir nustatytus sužalojimus – muštinė žaizda apatinės lūpos vidinėje pusėje, darytina išvada, kad stipraus kraujavimo iš žaizdos po smūgio galėjo ir nebūti, todėl negalima neginčijamai sutikti su nukentėjusiojo parodymais, kad po smūgio, dėl kraujavimo iš žaizdos, jis kieme spjaudėsi kraujais. Sutiktina su liudytojos R. G. parodymais, kad jai nulipus iš antrojo aukšto į bendro naudojimo kiemą, nukentėjusijo burna buvo kruvina, kurią ji nuvalė grįžus į savo namus.

Teismas kaip kaltinamojo gynybinę poziciją, siekiant išvengti bausmės už padarytą nusikalstamą veiką, vertina kaltinamojo parodymus, kad jis nukentėjusiojo nemušė, jam jokių sužalojimų nepadarė, nes objektyvių bylos įrodymų visuma patvirtina, kad būtent jis padarė specialistų išvadose konstatuotus sužalojimus nukentėjusiajam. Teismas kritiškai vertina ir nesivadovauja liudytojos S. J. parodymais dalyje, kurioje ji teigia, kad mačiusi, jog R. G. V. L. nemušė, smūgio jam nesudavė, nes jie prieštarauja objektyvioms teismo nustatytoms aplinkybėms, jog R. G. sumušė V. L.. S. J. su kaltinamuoju gyvena kartu, su juo veda bendrą ūkį. Ji yra buvusi V. L. sutuoktinė, jų asmeniai santykiai itin konfliktiški, todėl minima liudytoja yra suinteresuota nurodyti kaltinamąjį teisinančias aplinkybes.

Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis, nukentėjusiajam kumščiu suduodamas į veidą, jį mušė, tokiu būdu nukentėjusįjį nesunkiai sužalojo.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, tai yra, nusikalstamos veikos padarymo metu jis dar nebuvo atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, šią veiką jis padarė būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra, jis suvokė, kad suduodamas smūgį nukentėjusiajam į veidą daro įstatymo uždraustą veiką ir norėjo jį sužaloti. Kaltinamasis smurtą panaudojo prieš garbaus amžiaus ir fiziškai žymiai silpnesnį nukentėjusįjį, nusikalstamos veikos motyvas – mažareikšmis, neva nukentėjusiojo nunuodytas S. J. sklype augęs medelis, ir šis kaltinamojo įsitikinimas grindžiamas ne objektyviais duomenimis, nes jų tiesiog nėra, bet subjektyviu kaltinamojo manymu, jog niekas kitas to negalėjo padaryti, tik nukentėjusysis. Kaltinamojo veika nebuvo spontaniška - po to, kai S. J. jo paklausė, ar matė, jog V. L. nunuodijo medelį, jis laukė iš sodo grįžtančio nukentėjusiojo ir sulaukęs apkaltino jį dėl šio augalo nunuodijimo bei apgalvotai, sąmoningai sudavė smūgį. Aptartos aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai. Kaltinamasis ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn, tame tarpe ir dėl V. L. turto sugadinimo, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 146-154). V. G. K. apygardos teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo laikas pasibaigė 2021 m. spalio 9 d. – tai matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo bei Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties. Duomenų, kad Probacijos tarnyba būtų kreipusis į teismą dėl lygtinio paleidimo V. G. panaikinimo, byloje nėra. Bausmių sudėjimo institutas taikomas tais atvejais, kai ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė, ar jos dalis, nėra atlikta, todėl šiuo nuosprendžiu kaltinamajam paskirtą bausmę bendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, pagrindo nėra. Aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, šio nuosprendžio priėmimo metu, R. G. yra atlikęs, tačiau jo ankstesnis teistumas nėra išnykęs.

Nurodytų aplinkybių pagrindu kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatant šios bausmės terminą didesnį, nei įstatymo, numatančio atsakomybę už šį nusikaltimą, sankcijoje numatytas jos vidurkis.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamajam paliktina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 142-144).

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (toliau – TLK) civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 67,72 Eur žalą dėl nukentėjusiojo V. L. gydymo (t.1, b. l. 75-76).

Teismas sprendžia, kad TLK ieškinys dėl V. L. suteiktų paslaugų fakto ir apimties pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai.

N. V. L. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš kaltinamojo jo naudai prašo priteisti 69,38 eurų turtinei ir 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų procesines palūkanas, taip pat atstovavimo išlaidas (t. 2, b. l. 24-26). Ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo jo atžvilgiu pavartoto smurto jam ilgą laiką skaudėjo dantys, reikėjo siūti prakirstą lūpą. Jis buvo priverstas vartoti skausmą mažinančius vaistus, dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, depresiją, šoką, bendravimo galimybių sumažėjimą. V. L. civilinį ieškinį teisme palaikė. Parodė, kad jam jau sukako 70 metų. Dėl sumušimo patyrė didelį skausmą, išgąstį ir pažeminimą. Be to, turi širdies stimuliatorių - kai atkišo kumštį (kaltinamasis) užsiėmė už stimuliatoriaus, kad jis į jį nesuduotų. Po šio įvykio labai susinervino, buvo pakilęs spaudimas.

V. L. pateikė teismui rašytinius įrodymus – kasos čekius, kad jis turėjo 33,63 Eur išlaidų dėl kelionės į ekspertinę įstaigą Kaune 2021-06-30. Įvertinęs pateiktus įrodymus teismas sprendžia, kad prašymas atlyginti 28 Eur nukentėjusiojo ir jį lydinčio asmens kelionės iš Tauragės į Kauną, bei iš Kauno autobusų stoties į gydymo įstaigą ir atgal, išlaidas, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Prašymas atlyginti šios kelionės metu patirtas išlaidas už pirktą maistą – 5,63 Eur, netenkintinas, nes pagal susiformavusią teismų praktiką tokio pobūdžio išlaidos nėra laikomos būtinosiomis ir neatlyginamos, be to, kaip parodė liudytoja R. G., šio maisto, dėl skausmų burnoje, nukentėjusysis net negalėjo valgyti.

V. L. taip pat prašo atlyginti 35,20 Eur jo turėtų išlaidų už jo įsigytus medikamentus, skirtus žaizdai skalauti, skausmui mažinti, nerimui mažinti. Liudytoja R. G. parodė, kad ji rūpinosi visomis procedūromis ir vaistais, nes pas gydytojus sunku patekti. Už vaistus mokėjo grynais pinigais, juos vartojo apie mėnesį. Iš byloje esančių specialisto išvadų matyti, kad Tauragės ligoninėje V. L. 2021-06-29 buvo tik susiūta žaizda. Dėl tolesnio gydymo nurodyta kreiptis į šeimos gydytoją. Duomenų, kad nukentėjusysis į jį būtų kreipęsis, nėra, tačiau teismas sutinka su liudytojos R. G. paaiškinimu, kad Covid-19 pandemijos metu operatyviai patekti pas šeimos gydytoją nėra paprasta, todėl logiška, kad R. G. pirko tuos vaistus, kuriuos įsigyti jai patarė vaistininkė: Listerine – kaina 4,37 Eur, ramunėlių žiedai – kaina 1,64 Eur, Dolmen – kaina 3,09 Eur, Gudobelė plius – kaina 6,66 Eur, Neurorubine – kaina 6,55 Eur ir Trental – kaina 12,89 Eur. Nors šių medikamentų įsigijimo dokumentai su civiliniu ieškiniu nepateikti, teismui nekyla abejonės, kad nukentėjusiajam jie buvo reikalingi ir naudojami būtent žaizdai skalauti, skausmui ir nerimui mažinti, todėl, vadovaudamasis teismų praktika dėl turtinės žalos priteisimo tais atvejais, kai nepateikiami žalą pagrindžiantys tiesioginiai įrodymai (žr. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-249-255/2021), sprendžia, kad reikalavimas priteisti iš kaltinamojo V. L. naudai 35,20 Eur už įsigytus medikamentus, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, gali vadovautis ir kitais kriterijais.

N. V. L. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo pavartoto smurto, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nes jam suduotas smūgis į gyvybiškai svarbią vietą – veidą. Akivaizdu, kad nukentėjusysis, būdamas garbaus amžiaus ir turėdamas sveikatos problemų, neturėjo jokios galimybės apsiginti nuo jaunesnio ir fiziškai stipraus kaltinamojo, dėl ko jis patyrė didelį išgąstį ir dvasinius išgyvenimus, dėl sveikatos sutrikdymo jautė ilgalaikį fizinį skausmą, kentė medicinines procedūras siuvant prakirstą lūpą. Jis pakankamai ilgą laiką turėjo valgymo problemų, turėjo vartoti tik smulkintą ar pertrintą maistą, gerti skausmą, nerimą mažinančius ir kitus medikamentus. Kaltinamasis jo neatsiprašė, žalos net iš dalies neatlygino. Tiek kaltinamojo elgesys ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme rodo, kad dėl nukentėjusiojo atžvilgiu pavartoto smurto jis nė kiek nesigaili, nuolatos nukentėjusįjį žemina, jo atžvilgiu sistemingai naudoja psichologinį smurtą, todėl toks kaltinamojo elgesys jį charakterizuoja neigiamai. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio teismas įvertina ir aplinkybes, kad kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo bei jų šeimos narių ne vienerius metus vyksta nuolatiniai konfliktai, kurie dažnai sprendžiami ir teismuose. Nukentėjusysis yra smurtavęs prieš buvusią sutuoktinę, su kuria šiuo metu bendrą ūkį veda kaltinamasis, jis po jam suduoto smūgio taip pat smūgiavo kaltinamajam, dėl ko pastarajam nukrito akiniai, į kaltinamojo užgaulias replikas ir priekaištus atsakė taip pat užgauliomis replikomis, todėl darytina išvada, kad jis taip pat prisidėjo prie žalos jam padarymo. Teismas įvertina ir aplinkybę, kad nukentėjusiajam kaltinamojo nusikalstama veika ilgalaikių sveikatos sutrikimų nepadaryta, jis pats nurodė, kad siūlai iš sugijusios žaizdos buvo išimti po maždaug dešimties dienų. Nors nukentėjusysis parodė, kad jam ilgai skaudėjo dantys, specialisto išvada nepatvirtina, jog nukentėjusiojo dantys buvo sužaloti. Dėl aptartų priežasčių, taip pat vadovaudamasis teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisti 1000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis teisme buvo atstovaujamas advokatės. Už civilinio ieškinio surašymą bei atstovavimą teisme V. L. jai sumokėjo 600 Eur (t. 2, b. l. 38-39). Nustatyta, kad advokatė S. J. atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminiame tyrime ir teisme (t. 2, b. l. 38), ji surašė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusįjį teisme. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas V. L., kuris yra garbaus amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo ir savarankiškai negali įgyventi savo, kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo, teisių, turėtas atstovavimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis (BPK 106 straipsnio 2 dalis) ir jas priteisti iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 7 d., teismas

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 8 mėn. (aštuoniems mėnesiams).

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai - priteisti iš R. G. P. sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą - 67,72 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 72 ct), įpareigojant žalą atlyginti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Europos a. 1, LT-03505 Vilnius, įm. k. 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b. k. 73000.

N. V. L. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies – priteisti jo naudai iš kaltinamojo R. G. 63,20 Eur (šešiasdešimt tris eurus 20 ct) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti, 1000 Eur (tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, taip pat 600 Eur (šešis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėjas Egidijus Mockaitis