- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- 1A-249-255/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Bertašienė, Kristina Kakurinė, Dalia Kursevičienė
- Nuteistasis
- T. G.
- Nukentėjusysis
- L. M.
- Advokatai
- Jovita Usonytė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios L. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Nuosprendžiu L. M. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš T. G. nukentėjusiajai priteista 145,42 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt penki eurai 42 ct) turtinės žalos atlyginimo bei 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo, kita ieškinio dalis atmesta.
Nuosprendžiu iš T. G. valstybės naudai priteista 266,94 Eur (du šimtai šešiasdešimt šeši eurai 94 ct) proceso išlaidų už nukentėjusiajai L. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. T. G. nuteistas už tai, kad 2020 m. gruodžio 13 d., apie 22 val. 23 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia išplėšė iš L. M. rankos nešamą maišelį, kurio vertė 8 eurai, su jame buvusiu mobiliojo ryšio telefonu „Samsung“, kurio vertė 200 eurų, pirštinėmis, kurių vertė 11 eurų, plastikiniu maišeliu su 17 eurų įvairiomis monetomis, duona ir kruopomis, kurių bendra vertė 3 eurai, dviejų dantų protezu, kurio vertė 100 eurų, taip atvirosios vagystės būdu pagrobė svetimą turtą ir nukentėjusiajai L. M. padarė bendrą 339 eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji L. M. prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. liepos 13 d. nuosprendį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba minėtą nuosprendį pakeisti ir nuteistajam paskirti griežtesnę bausmę bei nukentėjusiajai priteistą turtinės žalos atlyginimą padidinti iki 576,00 Eur, o neturtinės – iki 2300,00 Eur.
2.1. Apeliantė skunde nurodo, jog nesutinka su nuteistojo T. G. padaryto nusikaltimo kvalifikacija pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi mano, jog buvo padaryta ne atviroji vagystė, o plėšimas, todėl nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Nurodo, jog nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ji nuosekliai tvirtino, kad T. G., praėjęs pro ją ir būdamas jai už nugaros, staiga sugriebė ją už striukės ir rankose buvusio maišelio, ją apsuko ir parvertė ant žemės. Pažymi, jog T. G. maišelį iš jos išplėšė jai gulint ant žemės ir pavartodamas fizinę jėgą. Nukentėjusiosios manymu, atsižvelgus į jos amžių ir kūno sudėjimą bei į T. G. amžių ir kūno sudėjimą, akivaizdu, kad jai buvo sunku pasipriešinti, ypač tuomet, kai jis, pavartojęs fizinį smurtą, ją pargriovė ant žemės.
2.2. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pagal valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro prašymą išnagrinėjo šią baudžiamąją bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir neteisingai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnį. Apeliantės nuomone, T. G. nepripažino, jog vartojo fizinį smurtą prieš ją, nukentėjusiąją, t. y. kad, praėjęs pro ją ir būdamas jai už nugaros, sugriebė ją už striukės, apsuko ir jėga parvertė ant žemės, atimdamas jai galimybę priešintis. Apeliantės vertinimu, nuteistojo T. G. prisipažinimas yra nevisiškas ir netikslus, kadangi jis tvirtino, jog ,,smurto nevartojo, nebent tuomet, kai plėšė maišą iš rankų, tada moteris galėjo nukristi“. Mano, jog bet kokius netikslumus pašalina vaizdo kameros įrašas, iš kurio matyti, jog ji, nukentėjusioji, buvo pargriauta ant žemės, T. G. pavartojus fizinį smurtą. Apeliantės manymu, T. G. prisipažinimas yra tik dalinis, todėl jam negali būti taikomas BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažinta trečdaliu.
2.3. Apeliantė skunde nurodo, jog nuteistasis T. G. praeityje net 8 kartus teistas, išėjęs į laisvę vėl ir vėl daro naujus analogiškus nusikaltimus – vagystes arba plėšimus. Apeliantės manymu, nuteistasis savo kaltę pripažino tik todėl, kad buvo priremtas neginčijamų įrodymų, t. y. filmuotos medžiagos, ir tikėdamasis, kad jam bus pritaikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė bus sumažinta 1/3 dalimi. Apeliantė skunde pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nustatė net dvi T. G. atsakomybę sunkinančias aplinkybes: nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu, be to, naują nusikalstamą veiką padarė po pusmečio, kai buvo atlikęs bausmę už ankstesnius nusikaltimus, anksčiau yra padaręs panašių nusikaltimų, turi penkis neišnykusius ir nepanaikintus teistumus, todėl, apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai paskyrė nuteistajam bausmę, mažesnę nei bausmės vidurkis. Mano, jog paskirtos bausmės dydis rodo, jog teismas nepakankamai atsižvelgė į jos, nukentėjusiosios, interesus, nusikaltimu patirtą žalą, jo pasekmes.
2.4. Apeliantė skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė ir civilinio ieškinio klausimą. Nurodo, jog atliekant ikiteisminį tyrimą ji nurodė apiplėšimo momentu maišelyje buvusių daiktų likutinę vertę, atsižvelgusi į daiktų nusidėvėjimą. Tačiau pažymi, jog dėl nusikaltimo patyrė realiai didesnę žalą, kadangi teko įsigyti naują analogišką senajam mobiliojo ryšio telefoną, kurio vertė 313,25 Eur (nupirko sūnus), jo įjungimo mokestis 2 Eur, ir pasigaminti naują dantų plokštelę, kurios vertė 400 Eur, kadangi ant senosios dantų plokštelės naujų protezų pagaminti nebuvo galimybės. Taip pat apeliantė nurodo, jog po užpuolimo, kurio metu ji patyrė stresą ir šoką, jai teko gydytis ir ji pirko gydytojo išrašytus vaistus: „Xanax“ (6,59 Eur) ir kaptoprilį bei „Ambio“ (8,74 Eur). Todėl, apeliantės manymu, visas jai dar nepriteistas turtinės žalos atlyginimas sudaro 430,58 Eur. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ir per mažą neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, jog dėl nusikaltimo ji patyrė ne tik išgąstį, stresą ir baimę, bet ir didelių nepatogumų COVID-19 pandemijos laikotarpiu bandydama patekti pas gydytojus, turėjo pasidaryti naują dantų plokštelę, įsigyti naują telefoną, bendrauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir pan. Pažymi, jog po užpuolimo ji turėjo nedarbingumo pažymėjimą, buvo ir yra psichologiškai paveikta, bijo vaikščioti gatvėmis, būti namuose, nepasitiki žmonėmis, yra morališkai sugniuždyta, šiuo metu vis dar jaučia baimę ir įtampą, todėl jai padarytą neturtinę žalą vertina 2300 Eur, jos atlyginimas jai turėtų būti priteistas kaip nedidelė satisfakcija už patirtą skriaudą ir išgyvenimus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
5. Apeliantė skunde nesutinka su nuteistojo T. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taip pat su atliktu sutrumpintu įrodymų tyrimu ir nuteistajam pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe – kaltės pripažinimu, taip pat nesutinka su nuteistajam paskirta bausme ir priteistu turtinės bei neturtinės žalos atlyginimu. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.
6. Apeliantės nuomone, nuteistojo T. G. prieš ją atlikta nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama ne pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip atviroji vagystė, o pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kaip plėšimas, kadangi nuteistasis prieš ją pavartojo fizinį smurtą – jėga pagriovė ją ant žemės, dėl to ji neteko galimybės priešintis, ir tuomet pagrobė jai priklausantį turtą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais, kadangi byloje esantys duomenys – tiek nuteistojo parodymai (b. l. 67, t. 2), iš dalies tiek ir pačios nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 21–22, t. 1) ir byloje esantis vaizdo įrašas (b. l. 92–95, t. 1) vis dėlto patvirtina, kad nuteistojo T. G. veiksmai nusikaltimo metu buvo nukreipti į L. M. turto pagrobimą, t. y. T. G. visų pirma griebė už L. M. maišelio, o jai jo nepaleidžiant, nukentėjusioji nugriuvo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistasis T. G. neatliko jokių tikslingų tyčinių, fizinių veiksmų, kad nukentėjusiajai būtų atimta galimybė priešintis, o jos pargriuvimas šiuo atveju negali būti laikomas tikslingu tyčiniu fizinio smurto pavartojimu prieš nukentėjusiąją. Apklausiamas teisme nuteistasis T. G. parodė: ,,<...> pamačiau moterį, paklausiau, kiek valandų, ji man neatsakė, o kai ji nusisuko, aš paėmiau maišą ir pabėgau. <...> Smurto aš nenaudojau, nebent, kai plėšiau maišą iš rankų, tada galėjo ji nukristi“ (b. l. 67, t. 2). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama L. M. parodė: ,,Praėjęs pro mane vyriškis paklausė kiek dabar valandų. Aš ėjau toliau ir tiksliai nežinodama kiek valandų, jam atsakiau, kad apie 22.30 val. Tuomet pajutau, kad minėtas vyriškis sugriebė mane už striukės ir nešamo maišelio, apsuko aplink ir parvertė ant žemės. <...> ir pagrobęs maišelį nubėgo“ (b. l. 21, t. 1). Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota: ,,Laiku 22:23:42 atėjęs asmuo iš stovėjimo aikštelės griebia rankinę iš asmens einančio takeliu, tarp jų įvyksta grumtynės. <...> asmenys traukia rankinę į priešingas puses. Laiku 22:23:46 vienas iš asmenų pagriūva ir jis rankoje vis laiko rankinę, tačiau kitas asmuo ją patraukia į savo pusę ir laiku 22:23:49 nubėga takeliu pro daugiabutį namą į dešinę ekrano pusę“ (b. l. 93, t. 1). Iš paminėtų duomenų akivaizdu, jog T. G. įvykio metu iš pradžių griebė nukentėjusiosios L. M. rankinę, o jai jos nepaleidžiant, nukentėjusioji pargriuvo, tuomet T. G. pagrobė rankinę ir pabėgo, o nukentėjusioji L. M. įvykio metu nepatyrė ir jokių fizinių sužalojimų.
7. Ikiteisminio tyrimo metu T. G. veika buvo kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (atviroji vagystė). Nukentėjusiosios atstovas buvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau prašymų perkvalifikuoti veiką nepareiškė (t. 2, b. l. 20). Teismas, kaip ir numato įstatymas, atidavė teisti T. G. pagal kaltinamajame akte nurodytą BK 178 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei prokurorė, nei nukentėjusioji ar jos atstovas, veiką perkvalifikuoti pagal BK 180 straipsnį neprašė, sunkesnio kaltinimo BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka, teismui nepateikė. Atsižvelgus į visas paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo T. G. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuoti į plėšimą. Reikalavimas perkvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal sunkesnį BK straipsnį nesuformuluotas ir apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje.
8. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji nurodo, jog nuteistasis T. G. savo kaltę pripažino tik priremtas byloje esančių įrodymų, o tiksliau, vaizdo įrašo, todėl jo prisipažinimas neturėtų būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, apeliantės nuomone, nuteistasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, kadangi duodamas parodymus nesutiko su tuo, kad ją tyčia pargriovė, siekdamas atimti maišelį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau aptarti byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusioji pargriuvo dėl to, kad nuteistasis tempė iš jos rankų maišelį, kurio ji nepaleido. Be to, nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 144–146, 152–154, 160–161, t. 1), tiek teisme (b. l. 67, t. 2) savo kaltę pripažino, gailėjosi prasikaltęs. Apeliacinės instancijos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nėra pagrindo abejoti nuteistojo T. G. prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką.
9. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji nurodo, jog šioje baudžiamojoje byloje nepagrįstai atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kolegijos manymu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, BPK 273 straipsnio nuostatos, dėl sutrumpinto įrodymo tyrimo, pažeistos nebuvo. Kaltinamasis nurodė, kad pripažįsta kaltę, davė parodymus, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji buvo atstovaujama advokato, kvalifikuoto teisininko. Iš teisiamojo posėdžio protokolo (t. 2, b. l. 66-71) matyti, kad nukentėjusiosios atstovas pritarė valstybės kaltintojos pozicijai dėl sutrumpinto įrodymo tyrimo, o baigiamojoje kalboje nukentėjusiosios atstovas pažymėjo, kad kaltinamasis neneigia kaltės ir nuoširdžiai gailisi. Taigi pripažinus, jog nuteistasis T. G. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir gailėjosi prasikaltęs, proceso dalyviams neprieštaraujant, visiškai pagrįstai taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
10. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji prašo skirti nuteistajam griežtesnę bausmę, kadangi jis praeityje net 8 kartus teistas, išėjęs į laisvę vėl ir vėl daro naujus analogiškus nusikaltimus, o savo kaltę pripažino tik priremtas byloje esančių įrodymų. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė nepažeidžia BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, kadangi pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visus minėto straipsnio 2 dalyje numatytus punktus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės skundo motyvais, kad nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, taip pat būdamas recidyvistu, t. y. turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau jo atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, bet to, buvo atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis T. G. yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, savo noru atlygino nukentėjusiajai dalį turtinės žalos. Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, jog nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė yra pakankama ir įgyvendinanti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį.
11. Apeliantė skundu nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo priteistu civiliniu ieškiniu, prašo priteisti didesnį tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės skundo argumentais dėl civilinio ieškinio priteisimo ir mano, jog pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.
12. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji L. M. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priteisė jai per mažą turtinės žalos atlyginimą. Nurodo, jog dėl padaryto nusikaltimo ji turėjo įsigyti naują mobiliojo ryšio telefoną, kurio vertė 313,25 Eur, jo įjungimo mokestis 2 Eur, be to, turėjo pasigaminti naują dantų plokštelę, kurios vertė 400 Eur, kadangi ant senosios dantų plokštelės naujų protezų pagaminti nebuvo galimybės. Taip pat apeliantė nurodo, jog po užpuolimo, kurio metu ji patyrė stresą ir šoką, jai teko gydytis ir ji pirko gydytojo išrašytus vaistus: „Xanax“ (6,59 Eur) ir „Kaptopril“ bei „Ambio“ (8,74 Eur). Todėl, apeliantės manymu, visas jai dar nepriteistas turtinės žalos atlyginimas sudaro 430,58 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodoma turtinė žala yra pagrįsta, todėl jos atlyginimas priteistinas iš nuteistojo T. G..
13. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji nesutinka ir su neturtinės žalos atlyginimo priteisimu, manydama, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į jos dėl nusikaltimo patirtą išgąstį, stresą ir baimę, didelius nepatogumus COVID-19 pandemijos laikotarpiu bandant patekti pas gydytojus, dėl poreikio pasidaryti naują dantų plokštelę, įsigyti naują telefoną, bendravimo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir pan. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiems apeliacinio skundo argumentams ir mano, jog nukentėjusiajai iš nuteistojo priteistas ir per mažas neturtinės žalos atlyginimas.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės prašymas padidinti priteistos neturtinės žalos atlyginimą yra pagrįstas, todėl iš dalies tenkinamas. Pažymėtina, jog T. G. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta, o iš byloje esančių duomenų matyti, jog įvykio metu, kai T. G. tamsiu paros metu viešoje vietoje iš beginklės ir fiziškai už jį mažesnės bei silpnesnės nukentėjusiosios atvirai pagrobė jai priklausantį turtą – maišelį su jame buvusiais daiktais ir taip įvykdė atvirąją vagystę, nukentėjusioji neabejotinai patyrė baimę, išgąstį, stresą, sukrėtimą, nesaugumo jausmą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiosios nusikaltimo metu patirti psichiniai ir dvasiniai išgyvenimai bei po nusikaltimo patirti dideli nepatogumai, susiję su jos sveikata, patekimu pas gydytojus, naujos dantų plokštelės darymu, leidžia daryti išvadą, jog nuteistajai L. M. priteistas 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra per mažas, todėl didinamas iki 1000 Eur.
16. 2021-09-15 Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant teisinę pagalbą T. G. ( b. l. 103, t. 2). Prašyme nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu T. G. interesams atstovauti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta advokatė Jovita Usonytė. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 102,06 Eur. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo nutartimi T. G. buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja – advokatė J. Usonytė BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu. Gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme yra būtinas, todėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. liepos 13 d. nuosprendį pakeisti. Padidinti iš T. G. nukentėjusiajai L. M. priteistos žalos dydį, iš viso priteisinat 576,00 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.