- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-18
- Bylos Nr.
- e2YT-25010-1210/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Stanevičiūtė-Kalėdė
- Pareiškėjas
- K. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- L. A.
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.4.2.3; 2.5.5; 3.1.7.8; 3.2.3.2; 3.4.6.2.
2025 m. rugpjūčio 18 d.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Agnė Stanevičiūtė-Kalėdė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui L. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. Š. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė po savo tetos A. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) likusį palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo teta A. A.. A. A. buvo pareiškėjo mamos M. Š. sesuo, kuri mirė būdama našle. Mirusioji A. A. turėjo vieną vaiką – dukrą L. A.. A. A. turėjo dvi seseris – M. Š. ir J. K.. Sesuo J. K. mirė (duomenys neskelbtini), o sesuo M. Š. mirė (duomenys neskelbtini) Sesers J. K. sūnus A. K. taip pat yra miręs, o M. Š. turėjo vienintelį sūnų – pareiškėją. (duomenys neskelbtini) mirus A. A. liko palikimas – 95/285 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. Pareiškėjo teigimu, jokio kito nekilnojamojo turto, santaupų banke ar privalomo registruoti kilnojamojo turto mirusioji A. A. neturėjo. Mirusiosios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Mirusioji A. A. iki mirties gyveno jos dukrai L. A. nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis Kaišiadorių r., buvo suteiktas buvusio savininko įpėdinėms – seserims A. A., J. K. ir M. Š., atkuriant nuosavybės teises pagal nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą. Atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą, žemės sklypo dalimis, priklausiusiomis A. A. ir M. Š., naudojosi ir prižiūrėjo M. Š. sūnus, pareiškėjas. Pareiškėjo teigimu, kadangi tiek mama, tiek teta buvo jau garbaus amžiaus, be to, teta A. A. gyveno ne Kaišiadoryse, o Palangoje, joms priklausančias žemės sklypo dalis prižiūrėjo, jomis rūpinosi ir naudojosi pareiškėjas. Mirus pareiškėjo mamai M. Š., jai priklausančią 95/285 žemės sklypo dalį paveldėjo pareiškėjas ir jo sutuoktinė R. Š.. 2012 m. birželio 11 d. pareiškėjas jam nuosavybės teise priklausančią 48/285 žemės sklypo dalį dovanojimo sutartimi perleido savo sūnui M. Š., o pats toliau rūpinosi, prižiūrėjo ir naudojosi tetai A. A. priklausančia 95/285 žemės sklypo dalimi. Pareiškėjas nuolat rūpinosi žemės sklypo priežiūra, kartu su kitais žemės sklypo bendraturčiais – M. Š., L. K. ir jos atstove V. K. – ėmėsi iniciatyvos rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, taip pat rūpinosi žemės sklypo priežiūra, organizavo reikalingus priežiūros darbus, t. y. samdė darbininkus teritorijos šienavimui, atliekų išvežimui, krūmynų šalinimui, teritorijos lyginimui bei kitokiems aplinkos tvarkymo darbams atlikti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. A. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka, jog pareiškėjui juridiškai būtų nustatyta teisė valdyti žemę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes jai pačiai žemė nereikalinga ir pretenzijų dėl žemės paveldėjimo neturi. Kartu su atsiliepimu į pareiškimą L. A. pateikė 2024 m. balandžio 30 d. atsisakymą, kuriame nurodė, jog atsisako teisės į nekilnojamojo turto registre įregistruotą turtą Nr. 49/7117, dėl kurio nesikreipė po mamos A. A. mirties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka.
Pažymėtina tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuris yra besąlygiškas, neatšaukiamas, universalus ir kuriuo siekiama perimti palikėjo teises ir pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo vietos atsiradimo notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet savo veiksmais palikimą priima faktiškai, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismine tvarka. Dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-378/2021, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).
Nurodytą teisės aiškinimą lemia tai, kad palikimą gali sudaryti labai įvairaus pobūdžio turtas bei palikėjo turtinės (kai kuriais atvejais ir neturtinės) teisės ir pareigos, todėl įpėdinio veiksmus būtina vertinti atsižvelgiant į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir paveldimų teisių ir pareigų turinio kontekste. Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas yra M. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, (duomenys neskelbtini) mirė A. A.. Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus (A. A.) sudarytų testamentų, taip pat nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo ir (ar) atsisakymo faktų. Iš 2025 m. kovo 20 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ir VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro duomenų matyti, kad A. A. buvo pareiškėjo motinos M. Š. sesuo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. A. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – 95/285 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaišiadoryse. Suinteresuotas asmuo L. A. (palikėjos dukra) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka, jog pareiškėjui juridiškai būtų nustatyta teisė valdyti žemę, nes jai pačiai žemė nereikalinga ir pretenzijų dėl žemės paveldėjimo neturi. Kartu su atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo pateikė 2024 m. balandžio 30 d. atsisakymą, kuriame nurodė, kad atsisako teisės į nekilnojamojo turto registre įregistruotą turtą Nr. 49/7117, dėl kurio nesikreipė po mamos A. A. mirties.
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad po tetos A. A. mirties likusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y. toliau rūpinosi žemės sklypu, juo naudojosi bei tvarkė – šalino krūmynus, šienavo, rinko akmenis, dirbo žemę, atliko kitus darbus, be to, ėmėsi iniciatyvos rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2023 m. spalio 23 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaita faktūra GEO serija Nr. 012848, 2024 m. vasario 27 d. PVM sąskaita faktūra GEO serija Nr. 013056, 2025 m. vasario 20 d. sąskaita faktūra KA25-003-2, 2025 m. kovo 4 d. sąskaita faktūra LAU 030, 2025 m. balandžio 12 d. sąskaita faktūra LAU 031, pinigų priėmimo kvitas serija ABU Nr. 6677437, 2025 m. balandžio 24 d. pinigų priėmimo kvitas serija ABU Nr. 6677438, 2025 m. gegužės 18 d. sąskaita faktūra KA25-013-2.
Įvertinus nustatytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, daroma išvada, kad pareiškėjas po tetos A. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiškai valdydamas palikimą sudarantį turtą (tvarkydamas, prižiūrėdamas jį, inicijuodamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą), išreiškė savo valią priimti tetos palikimą, todėl pareiškėjo pareiškimas yra pagrįstas ir tenkinamas – nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas po tetos A. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė A. A. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (paveldėjimo teisės liudijimui gauti) (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 eurai (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.). Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 8,52 Eur. Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsniu, 448 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tetos A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė A. A. palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (paveldėjimo teisės liudijimui gauti).
Priteisti valstybei iš pareiškėjo K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,52 Eur (aštuonis eurus ir 52 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.