Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. R.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei Ž. Ž. dėl neterminuoto motino valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, neapreiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog atsakovė ir anksčiau buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, kadangi ir anksčiau nesirūpino savo nepilnamečiais vaikais. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad po vaiko gimimo atsakovė negalėjo tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku, vaikui skirta laikinoji globa. Atsakovei buvo sudarytas pagalbos planas, socialiniai darbuotojai stengėsi padėti motinai įgyti tėvystės įgūdžius, mokėti susitvarkyti buityje, išmokti išlaikyti pastovų darbą, tačiau atsakovė tik trumpą laiką pagyveno nuomojamame būste, vėliau atvyko pas ieškovą ir pareiškė, jog neturi pajamų būsto nuomai, todėl negali pasirūpinti nepilnamečiu vaiku. Socialiniai darbuotojai, kurie su atsakove dirbo, nurodo, kad atsakovė nesistengia įgyti tėvystės įgūdžių, ji nedirba, neklauso rekomendacijų, piktnaudžiauja alkoholiu, slepiasi nuo socialinių darbuotojų, slepia savo gyvenamąją vietą. Iš socialinių darbuotojų raštų matyti, jog moteris nesistengia keisis, nesprendžia savo šeimos problemų, nepriima socialinių darbuotojų pagalbos ir motina neturi galimybės pati auginti vaiko. Mano, jog ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl prašo jį tenkinti.

Atsakovė Ž. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnis), teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnis).

Atsakovei buvo nustatytas terminas, per kurį ji turėjo teisę pateikti teismui duomenis apie pasirinktą advokatą, tačiau per teismo nustatytą terminą tokie duomenys pateikti nebuvo. Susipažinus su civilinės bylos medžiaga nenustatyta, jog atsakovei, dėl kurios motinos valdžios sprendžia teismas, būtinas advokatas, nes atsakovė negalėtų be advokato pagalbos tinkamai ginti savo teisių (Civilinio proceso kodekso 404 straipsnio 4 dalis).

Byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovei Ž. Ž. gimė dukra A. Ž.; vaiko gimimo įraše duomenų apie vaiko tėvą nėra (e. b. l. 3). Nepilnametis vaikas turi sveikatos sutrikimų (fiziologinės raidos) (e. b. l. 4). 2017 m. gruodžio 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu mažametei A. Ž. nustatyta laikinoji globa, paskirtas laikinas globėjas (e. b. l. 38, 39). 2017 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atsakovė įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (e. b. l. 14, 15). Atsakovei parengtas BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras 2018 m. lapkričio 5 d. pagalbos planas (e. b. l. 17-21). 2018 m. balandžio 11 d. raštu BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir gerovės centras atsakovė pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog nuomojamame bute nebegyvena, nes neturi pinigų nuomai, šiuo metu nuolatinės gyvenamosios vietos neturi (e. b. l. 16). 2018 m. lapkričio 27 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro direktorei atsakovė pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog gyvenamosios vietos neturi, todėl negali pati pasirūpinti nepilnamete dukra A. Ž. (e. b. l. 13).

2018 m. gruodžio 6 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras rašte dėl informacijos pateikimo nurodoma, jog teikiant socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugą atsakovei pastebėtos pagrindinės šeimos problemos – mažos pajamos, trūksta motyvacijos ir įgūdžių spręsti savo šeimos problemas, piktnaudžiavimas alkoholiu; atsakovė vengia bendrauti su socialiniais darbuotojais, moteris slepia savo gyvenamąją vietą, tik susitarus telefonu pavyksta su ja susitikti viešoje vietoje, socialiniams darbuotojams bendraujant su atsakove kilo įtarimų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, jai teikta konsultacija siekiant spręsti su alkoholiu susijusią problemą, tačiau atsakovė kategoriškai atsisakė pagalbą priimti teigdama, jog alkoholiu nepiktnaudžiauja; atsakovė su specialistai nebendradarbiauja, į rekomendacijas neatsižvelgia, įsipareigojimų nevykdo, savo gyvenamosios vietos neatskleidžia, neužfiksuoti jokie pasikeitimai moters situacijoje (e. b. l. 36-37). Ieškovė byloje pateikė 2019 m. kovo 5 d. televizijos laidos kriminalinių įvykių kronikos vaizdo įrašo ištrauką, nurodė, jog jame užfiksuota, kad atsakovei buvo nustatytas 1,94 prom. girtumas (e. b. l. 61).

Byloje pateikti duomenys, jog įsiteisėjusiu 2017 m. rugpjūčio 8 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu c. b. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neterminuotai apribota atsakovės Ž. Ž. motinos valdžia nepilnamečių vaikų V. Ž., M. P., R. P., R. Ž., N. Ž. atžvilgiu (e. b. l. 6-11).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė neteista (e. b. l. 12), yra ne vieną kartą bausta administracine tvarka, įskaitant administracinius nusižengimus, susijusius su vaikais, šeima, ir kt. (e. b. l. 23-31). Atsakovė nedirba (e. b. l. 32-33, 66, 74). Lietuvos darbo biržos duomenų bazės išrašo duomenimis, atsakovei darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis 6 mėn. 2018 m. spalio 16 d. (e. b. l. 35). Atsakovės deklaruotas gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini) m. sav. (e. b. l. 34, 75).

Dėl motinos valdžios apribojimo

Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.180 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog tuo atveju, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pabrėžiama, jog sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Pažymima, jog kiekvienu iš CK 3.180 straipsnyje nurodytų priešingų teisei veiksmų ar neveikimo tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas.

Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pabrėžiama, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, nustatyta, jog atsakovė savo mažamete dukra nesirūpino nuo gimimo, vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, kuri tęsiasi iki šiol. Byloje pateikti įrodymai, jog atsakovė nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, nedirba, galimai piktnaudžiauja alkoholiu, nuo atsakovės įtraukimo į socialinės rizikos asmenų, auginančių vaikus, sąrašą, atsakovė gyvenamosios vietos, tinkamos gyventi mažamečiui vaikui nesusirado, vaiku nesidomi, su dukra nebendrauja. Atsakovė yra abejinga savo, t. y. motinos, pareigoms, aktyvių veiksmų pakeisti gyvenimo būdą nededa, su socialiniais darbuotojais nebendrauja ir nebendradarbiauja, jų pagalbos atsisako. Dėl netinkamo motinos pareigų vykdymo atsakovei jau yra neterminuotai apribota motinos valdžia kitų jos vaikų atžvilgiu, tačiau atsakovė savo elgesio bei gyvenimo būdo nekeičia ir byloje nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, jog esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 32-61).

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė savo motinos valdžios mažametės dukters atžvilgiu neįgyvendina, vaiko poreikiais nesidomi, savo gyvenimo būdo nekeičia ir pastangų tam nededa, yra abejinga savo šeimos problemoms, savo ruožtu aplaidumas ar abejingumas savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015), kas sudaro pakankamą pagrindą apriboti atsakovės motinos valdžią į nepilnametį vaiką.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, ieškovo ieškinys tenkintinas, atsakovei neterminuotai apribotina motinos valdžią į dukrą A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis, 406 straipsnis).

Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis.) Tėvų valdžios apribojimas taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas (CK 3.180 straipsnio 5 dalis).

Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6 dalis).

Dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinio proceso kodekso 406 straipsnio 2 dalis numato, jog tenkinus ieškinio reikalavimą dėl tėvų valdžios ribojimo, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (Civilinio proceso kodekso 407 straipsnis, CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą bei ieškinyje nurodytus duomenis apie laikiną nepilnamečio vaiko globą, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečio vaiko A. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina su laikinąja globėja E. R., laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje.

Civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į nurodytą, inicijuotina civilinė byla dėl globos nepilnamečiui vaikui A. Ž. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią, atsakovės pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka (CK 3.195 straipsnis). Atsakovė yra veiksni, darbingo amžiaus, privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo (CK 3.192 straipsnis). Bylos duomenimis, atsakovė nedirba, tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovės sveikatos sutrikimus ar kitas aplinkybes, ribojančias atsakovės galimybes susirasti savo gebėjimus ir išsilavinimą atitinkantį darbą (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Atsakovė turi pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą, teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Ieškovė byloje prašo priteisti iš atsakovės vaiko išlaikymui po 130 Eur kas mėnesį mokamų išmokų, atsakovė duomenų, patvirtinančių, jog negali ir/ar negalės vaikui teikti tokio dydžio išlaikymo, nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Aplinkybė, jog atsakovės nedirba ir/ar neieško darbo negali paneigti nepilnamečio vaiko teisės į išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Teismo vertinimu, mažesnio, nei ieškovė prašo priteisti išlaikymo, priteisimas, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis), pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į nurodytą, iš atsakovės Ž. Ž. nepilnametės dukters A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistina po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. gruodžio 28 d. (laikinosios globos nustatymo dienos) iki vaiko pilnametystės, pervedant pinigus į vaiko asmeninę sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja skirtina laikinoji globėja E. R. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).

Pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, bylose, kurias nagrinėja teismai, dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos. Pagal Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 7 dalį, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą, už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo byloje mokėtinas 35 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 2 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos dalyką ir pagrindą, ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteistinas 35 Eur žyminis mokestis valstybei (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, 400-406, 496¹ straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovei Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į nepilnametį vaiką A. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. gruodžio 28 d. po 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Skirti laikiną globėją E. R. nepilnamečio vaiko A. Ž. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės Ž. Ž. 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) žyminį mokestį valstybei.

Bylinėjimosi išlaidos dėl žyminio mokesčio mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas – 5660.

Iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą laikinosios globėjos E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiui vaikui A. Ž. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.