Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-23 · Civilinė byla Nr. 2A-2025-467/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-01-13Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-10-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-23
Bylos Nr.
2A-2025-467/2012
Teisminio proceso Nr.
2-11-3-01398-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrutė Kalinauskienė, Alma Urbanavičienė, Rita Kisielienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „SNORO lizingas“
Atsakovas
D. F.
Kategorijos
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-2025-467/2012Teisminio proceso Nr.2-11-3-01398-2011-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SNORO lizingas“ apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SNORO lizingas“ ieškinį atsakovei D. F. dėl įsiskolinimo, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „SNORO lizingas“ 2011 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės D. F. 3 308,55 Lt pagal išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis likusių mokėjimų, 1 441,91 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog tarp ieškovo UAB „SNORO lizingas“ ir atsakovės D. F. 2007 m. gruodžio 20 d. ir 2007 m. gruodžio 21 d. buvo pasirašytos išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartys Nr.PDG712202ZPA ir Nr.UM67122147PA, pagal kurias ieškovas suteikė atsakovei teisę valdyti ir naudoti ieškovui priklausančias prekes (kompiuterį ir telefoną) su sąlyga, kad, įvykdžius visas prievoles pagal sutartis, prekės pereis atsakovei nuosavybės teise. Atsakovė pagal sutartis įsipareigojo už prekes mokėti ieškovui pagal sutartyse nurodytus mokėjimo grafikus (iki 2009 m. gruodžio 11 d.). Savo duotus įsipareigojimus ieškovui atsakovė vykdė netinkamai, todėl ieškovas išsiuntė atsakovei reikalavimą dėl susidariusios skolos atlyginimo. Atsakovei neatsiskaitant su ieškovu, šis kreipėsi į teismą, reikalaudamas iš atsakovės priteisti skolą su delspinigiais.

Atsakovė D. F. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Visagino miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 13 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui UAB „SNORO lizingas“ iš atsakovės D. F. 3 308,55 Lt mokėtinų įmokų, 602,06 Lt delspinigių, 5 % metinių palūkanų už priteistą 3 910,61 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. gruodžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 117 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, jog atsakovė netinkamai vykdė sutartyse numatytas sąlygas, praleido prievolės įvykdymo terminus, todėl priteisė ieškovui iš atsakovės 3 308,55 Lt nesumokėtų įmokų. Ieškovo prašomų priteisti delspinigių dydį - po 0,5 % už kiekvieną praleistą mokėti dieną, teismas vertino kaip neprotingą ir aiškiai per didelį. Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra finansines paslaugas teikianti įmonė, todėl turėjo pareigą įvertinti atsakovės mokumą. Atsakovė yra fizinis asmuo, vartotojas, kuris, sudarydamas sutartį, t.y. prisijungdamas prie standartinių sutarčių sąlygų, negalėjo įtakoti (derėtis dėl) delspinigių dydžio, todėl delspinigių dydį teismas sumažino CK 6.73 straipsnio 2 dalies pagrindu iki 0,1 % už kiekvieną praleistą mokėti dieną, nurodydamas, kad šis delspinigių dydis tikrai nebus mažesnis už minimalius kreditoriaus (ieškovo) patirtus nuostolius.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Ieškovas UAB „SNORO lizingas“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą už akių panaikinti ir ieškovo ieškinį patenkinti. Nurodo, jog teismas nepagrįstai sumažino ieškovo prašomų priteisti iš atsakovės delspinigių dydį. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kaip teismas paskaičiavo, kad būtent 0,1 procento delspinigių dydis tikrai nebus mažesnis už minimalius kreditoriaus (ieškovo) patirtus nuostolius. Teismas negali remtis savo iškeltomis prielaidomis, o, priimdamas sprendimą, privalo vertinti pateiktus įrodymus, kurie aiškiai nurodo, kokie yra minimalūs ieškovo nuostoliai. Prie ieškinio pateikti rašytiniai įrodymai, t.y. sutarčių nuorašai, delspinigių paskaičiavimo lentelės, aiškiai patvirtina prašomą priteisti delspinigių sumą (1 441,91 Lt). Sutarčių laisvės principas, leidžiantis laisva valia susitarti dėl sutarties sąlygų, nedraudžia sutartyje numatyti ir priteistinų delspinigių dydžio. Tokią teisę suteikia ir CK 6.71 straipsnis, kuris leidžia sutarties šalims susitarti dėl delspinigių dydžio, kuris, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, skatintų sutarties šalį tinkamai vykdyti sutartį ir užtikrintų kreditoriaus interesų gynybą prievolės pažeidimo atveju. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Atsakovė savo prievolių pagal sutartį nevykdo nuo 2008 m. vasario mėn., nors buvo siunčiami pranešimai dėl netinkamai vykdomų įsipareigojimų, tačiau atsakovė į šiuos pranešimus nereagavo. Ieškovui pateikus ieškinį, atsakovė ir toliau piktybiškai vengė vykdyti savo įsipareigojimus, nepaisant to, kad procesiniai dokumentai jai buvo įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „SNORO lizingas“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą ir apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.

Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas UAB „SNORO lizingas“ su atsakove 2007 m. gruodžio 20 d. sudarė išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr.PDG712202ZPA (b.l. 3-4), 2007 m. gruodžio 21 d. sudarė išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr.UM67122147PA (b.l. 10-11), pagal kurias ieškovas suteikė atsakovei teisę valdyti ir naudoti ieškovui priklausančias prekes (kompiuterį ir telefoną) su sąlyga, kad, įvykdžius visas prievoles pagal sutartis, prekės pereis atsakovei nuosavybės teise. Atsakovė pagal sutartis įsipareigojo už prekes mokėti ieškovui pagal sutartyse nurodytus mokėjimo grafikus (iki 2009 m. gruodžio 11 d.). Atsakovė gavo prekes (b.l. 5, 12), tačiau įsipareigojimų nesilaikė, įmokas mokėjo ne pagal grafikus ir liko skolinga ieškovui 3 308,55 Lt mokėtinų įmokų. Ieškovas savo iniciatyva perskaičiavo delspinigius už 182 dienas ir kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 3 308,55 Lt nesumokėtų įmokų, 1 441,91 Lt delspinigių, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-2). Visagino miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 13 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas 3 308,55 Lt mokėtinų įmokų, 602,06 Lt delspinigių, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 117 Lt žyminio mokesčio (b.l. 30-31). Ieškovas, nors prašo panaikinti visą teismo sprendimą, tačiau apeliaciniame skunde nurodo argumentus, susijusius tik su ta sprendimo dalimi, kurioje, apelianto manymu, teismas nepagrįstai sumažino iš ieškovės prašomų priteisti delspinigių dydį nuo 0,5 procentų už kiekvieną praleistą mokėti dieną iki 0,1 procentų už kiekvieną praleistą mokėti dieną. Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl apskųstosios teismo sprendimo dalies pagrįstumo ir teisėtumo, pripažindama neapskųstoje dalyje teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutarties sandorius, tačiau atsakovė laiku prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 str.). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Nors apeliantas teigia, kad delspinigiai neturi būti mažinami, tačiau pažymėtina, kad kreditavimo sutartyje nustatytos palūkanos garantuoja ieškovui pelną, todėl netesybos neturėtų būti papildomomis pajamomis. Jos turėtų tik kompensuoti ieškovui nuostolius už laiku negaunamas įmokas. Kreditavimo sutartyje nustatyti delspinigiai 0,5 proc., mokami kas dieną, prilygsta net 182,50 procentams metinių palūkanų. Tokių didelių nuostolių ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais.

Nors šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, tačiau teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Teismas neturi leisti vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų. Tai ypač svarbu, kai ginčas, kaip ir nagrinėjamu atveju, yra kilęs iš vartojimo sutarties, todėl bylą nagrinėjantys tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijų teismai turi pareigą būti aktyvūs ir ex officio įvertinti pagal CK 6.188 straipsnį įtvirtintus sąžiningumo kriterijus šalių sutarties, iš kurios kilęs ginčas, sąlygas, taip pat pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas kontroliuoti delspinigių dydį, nepriteisdami aiškiai per didelių delspinigių.

Įstatyme nėra nustatyti kriterijai, kokiai atvejais netesybos yra aiškiai per didelės, todėl kiekvienu atveju šiuos kriterijus nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-85/2007, Nr.3K-3-503/2007). Šiomis teisės normomis teismui suteikta teisė sumažinti priteistinų delspinigių sumas. Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos.

Ieškovo apeliaciniame skunde minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-409/2010 esantys išaiškinimai nepaneigia minėtų argumentų ir teismo teisės mažinti aiškiai nepagrįstas netesybas, tuo labiau, kad skiriasi bylų ratio decidenti, t.y. faktinės bylų aplinkybės, nes minėtoje byloje buvo sprendžiamas ginčas tarp verslo subjektų, o nagrinėjamu atveju sprendžiamas iš vartojimo teisinių santykių kilęs ginčas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog vartojimo kredito sutartyse numatytas delspinigių dydis (0,5 proc. už dieną) yra neprotingai didelis ir, atsižvelgiant į skolos sumą bei mokėtinas palūkanas, ieškovui leistų nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutarties šalys gali nustatyti bet kokias sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams. Nagrinėjamu atveju nustatyti delspinigiai pažeidžia minėtus teisės principus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikalaujamus priteisti 1 441,91 Lt delspinigius sumažino iki 602,06 Lt, t.y. 0,1 proc. už kiekvieną praleistą mokėti dieną. Sumažindamas sutartines netesybas, pirmosios instancijos teismas nepaneigė šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, sutarties nuostatas koregavo pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK6.228 str. 2 d.). Ši netesybų suma negali būti laikoma neteisinga, nes ieškovas neįrodinėjo patirtų nuostolių dydžio, o priteista suma rodo, kad teismo nustatytas delspinigių dydis (0,1% už kiekvieną praleistą mokėti dieną) yra toks, koks paprastai taikomas panašiais atvejais teismų praktikoje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė yra fizinis asmuo, o ne verslo subjektas, bei sudarydama sutartis su ieškovu buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgdamas į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, konstatuoja, jog sutartyse nustatyti, taip pat ieškovo prašomi priteisti delspinigiai buvo neprotingai dideli. Todėl apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino netesybas, vertina kaip nepagrįstus ir ieškovo apeliacinį skundą atmeta.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjos Andrutė KalinauskienėRita KisielienėAlma Urbanavičienė