- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-13
- Bylos Nr.
- e2-6319-918/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01220-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- J. S.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. patikslintą ieškinį atsakovui J. S. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo J. S. 2300 EUR skolos, 828 EUR delspinigių, 308,94 EUR palūkanų, 6 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalies taisyklėmis. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. atsakovas J. S. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo ieškovui V. V. sumokėti 2300 EUR sumą iki 2015 m. spalio 26 d. Atsakovo pasirašytame vekselyje taip pat numatyta, kad laiku neapmokėjus vekselyje nurodytos įsiskolinimo sumos, atsakovas įsipareigoja mokėti 0,2 proc. delspinigius ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo vėluojamos mokėti sumos iki jo visiško įvykdymo. Ieškovas, atsiradus reikalavimo teisei pagal vekselį, nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo, todėl prašo priteisti iš atsakovo 2300 EUR skolą. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų padengęs susidariusį įsiskolinimą ar ginčiję vekselio išrašymą ar paskirtį, nėra (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 81 straipsnyje nustatyta, kad vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka, notarui padarius vykdomąjį įrašą neprotestuotinuose vekseliuose. ĮPVĮ 72 straipsnyje numatyti reikalavimų pateikimo senaties terminai nustato laiko tarpą, per kurį vekselio turėtojas gali pasinaudoti supaprastinta, būtent įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatyta tvarka, išieškant skolą iš vekselio davėjo. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiko po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėjimui privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Kai pasibaigia ĮPVĮ nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2011; 2011-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011). Tokiu atveju vekselis prilygsta paskolos rašteliui, kuriuo patvirtinama, kad atsakovas iš ieškovo gavo pinigus. Nagrinėjamu atveju vekselis mokėjimui turėjo būti pateiktas paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus mokėjimo terminui per dvi darbo dienas turėjo būti įformintas protestas (ĮPVĮ 46 straipsnio 3 dalis). Ieškovas šiuos terminus yra praleidęs, tai reiškia, jog vekselis tapo paprastu skolos rašteliu.
Teismas įvertinęs byloje pateiktą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, sprendžia, kad išrašytas paprastasis vekselis iš esmės atitinka tokios rūšies vekselio rekvizitams keliamus reikalavimus (ĮPVĮ 77 straipsnis). Teismo vertinimu, byloje esantis paprastasis vekselis, kaip skolos raštelis, patvirtina, jog atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 2300 EUR sumą iki 2015 m. spalio 26 d. Nors ĮPVĮ nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti skolą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklostė tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008).
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vekselis yra kaip prievolės įvykdymą užtikrinanti priemonė. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (netesybos, laidavimas ir kitos), kitos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos reglamentuoja šių priemonių taikymo tvarką, tačiau nurodytame CK straipsnyje išvardytų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sąrašas nėra baigtinis. Taigi vekselis pagal savo universalų atsiskaitymo pobūdį gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje kaip priemonė užtikrinti prievolės, kilusios iš sandorio, kurio sukurtų teisinių santykių pagrindu buvo išduotas, įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013). Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju, vekseliu buvo užtikrintas 2300 EUR skolos sumokėjimas, t. y. vekselyje įtvirtinta atsakovo pareiga atsiskaityti su ieškovu. Byloje nesant įrodymų, jog atsakovas minėtą vekselį yra apmokėjęs ar ginčijęs vekselio išrašymą ar paskirtį, ieškovo naudai ir atsakovo priteistina 2300 EUR skola.
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vekselyje buvo numatytas 0,2 proc. delspinigių dydis. Ieškovas paskaičiavo 828 EUR delspinigių už laikotarpį nuo 2017-07-20 iki 2018-01-16. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas praleido nustatytą mokėjimo terminą, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 828 EUR delspinigių tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas taip pat paskaičiavo 308,94 EUR palūkanų už laikotarpį nuo 2015-10-26 iki 2018-01-16. Patenkinus pagrindinį ieškovo reikalavimą, iš atsakovo ieškovo naudai už laikotarpį nuo 2015-10-26 iki 2018-01-16 priteistinos ir 308,94 EUR dydžio palūkanos (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad vekselyje buvo numatyta, jog laiku neapmokėjus vekselyje nurodytos įsiskolinimo sumos, atsakovas įsipareigoja mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo vėluojamos mokėti sumos iki jo visiško įvykdymo ir vadovaujantis CK 6.210 straipsniu, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (3436,94 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina 77,38 EUR žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnis).
Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 3,36 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2300 EUR (du tūkstančius tris šimtus eurų) skolos 828 EUR (aštuonis šimtus dvidešimt aštuonis eurus) delspinigių, 308,94 EUR (tris šimtus aštuonis eurus ir 94 ct) palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3436,94 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 77,38 EUR (septyniasdešimt septynis eurus ir 28 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,36 Eur (tris eurus ir 36 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.