Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. K. (R. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarimo, kuriuo R. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 3 d. 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., R. K. paskirta galutinė subendrinta nuobauda - 4000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. (R. K.) pagal LR ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. nubaustas už tai, kad 2013-11-30 apie 05.55 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1,51 promilės girtumas), vairavo automobilį LEXUS RX400h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Filaretų g. 80, Vilniuje nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į elektros skydinę, apgadindamas automobilį ir elektros skydinę. R. K. pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie jį nepranešė policijos pareigūnams, pažeisdamas KET reikalavimus, buvo sulaikytas už keliasdešimt metrų. Tuo buvo pažeisti KET 9, 14, 231.1 punktų reikalavimai.

Atkreipia dėmesį į tai, kad po eismo įvykio tiek jis, tiek jo žmona buvo patyrę šoką, iš įvykio vietos pasišalinę nebuvo, o už pasikėsinimą daryti administracinį teisės pažeidimą atsakomybė kilti negali.

Pažymi, jog liudytoju apklaustas policijos pareigūnas J. J. parodė, kad į įvykio vietą atvyko mažiau nei per 5 minutes, tačiau liudytojas A. Š., matęs eismo įvykį, parodė, kad policijos pareigūnai atvyko maždaug po 15 minučių nuo iškvietimo, nei jis nei jo žmona iš eismo įvykio nebėgo, su pareigūnais susitiko priešpriešais, prieš tai ilgai stoviniavo prie automobilio, šaukė ištikti šoko. Šie liudytojo parodymai nepagrįstai teismo neįvertinti kaip teisingi. Be to, kritiškai vertintini liudytojų policijos pareigūnų parodymai, jog, atvykdami į įvykio vietą, pastarieji galėjo matyti jį su žmona išlipant iš automobilio bei pasišalinant. Nurodo, kad jie iš automobilio išlipo iškart po įvykio, kadangi atsitrenkus į elektros skydinę, automobilyje likti buvo nesaugu – iš skydinės žaibavo elektra. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino prieštaringus liudytojų parodymus, juos iškraipant.

Apeliantas pažymi, kad, skirdamas nuobaudą, teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis pilnai prisipažino padaręs teisės pažeidimą bei nuoširdžiai gailisi dėl sukelto eismo įvykio.

Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra nustatytas nukentėjęs asmuo bei padarytas žalos dydis, dėl šių aplinkybių jis negali būti nubaustas pagal ATPK 127 str. 3 d.

Anot apelianto, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-705-648/2012).

Apeliantas, neneigdamas jam surašytame protokole nurodyto įvykio fakto, tvirtina, kad jo veiksmuose nėra jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimo sudėties, kadangi dėl apgadintos skydinės nenustatytas nukentėjusysis, o taip pat padaryta žala, todėl nėra ATPK 127 str. 2 d. sudėties, o taip pat nėra ATPK 130 str. 1 d. sudėties, nes jis neturėjo tyčios pasitraukti iš įvykio vietos, jo veiksmai buvo sąlygoti objektyvių aplinkybių ir paties patirto sužalojimo. Su šiais apelianto argumentais sutiktina iš dalies.

ATPK 127 str. 3 d. įtvirtinta, jog KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET.

R. K. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 127 str. 3 d., įrodyta byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l.2), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l.3, 4), eismo įvykio vietos planu (b.l.5), foto lentelėmis (b.l.6-8), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l.9), jo paties pirminiu paaiškinimu (b.l.11), liudytojų policijos pareigūnų J. J., R. D. parodymais, liudytojo A. Š. parodymais, iš dalies jo paties bei jo žmonos parodymais, kita bylos medžiaga.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio teismo posėdžio protokolo, J. J. nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių patrulių rinktinėje. 2013-11-30 apie 05.55 val. gavo pranešimą, kad Filaretų g. 80, Vilniuje, dingo šviesa ir, galimai, automobilis apgadino elektros skydinę. Per mažiau negu 5 minutes atvažiavę į įvykio vietą pamatė sugriautą elektros skydinę ir apgadintą automobilį Lexus. Matėsi, kad automobilis galėjo atvažiuoti iš S.Batoro gatvės pusės ir, kaip važiavo, taip ir įvažiavo į skydinę. Kontaktas matėsi pagal apgadinimus. Kas vairavo automobilį, neatsimena. Plačiau apie įvykį šis liudytojas nurodė tarnybiniame pranešime (b.l. 3).

L. R. D. apklaustas teismo posėdyje nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyr.patruliu. Antakalnio mikrorajone Filaretų gatvėje prieš darbo pabaigą automobilis atsitrenkė į elektros skydinę. Nuvykus link minėto adreso pastebėjo eismo įvykį ir vyrą su moterim. Kai su porininku važiavo nuo S.Batoro gatvės, o tie vyras ir moteris bėgo link jų, buvo jau keliasdešimt metrų nuo įvykio vietos. Kadangi ten ilgas kelio ruožas, tai matė kaip prieš tai moteris išlipo iš keleivio pusės, o vyras – iš vairuotojo. Vyras dar nešėsi vaikišką automobilinę kėdutę. Juos sustabdė, iš pradžių jie traukėsi nuo jų, bet po to buvo pasodinti į tarnybinį automobilį ir nuvežti iki įvykio vietos. Jie abu buvo neblaivūs, pripažino savo kaltę. Įvykio vietoje vieni žmonės pro langus žiūrėjo, kiti išėję buvo, galėjo jiems pranešti. Vietoje buvo nuversta elektros skydinė, apie 8-10 metrų nuo skydinės stovėjo „suvartytas“ džipas, aplinkui metėsi dalys. Matėsi, kad buvo tiesiog tiesiai įvažiuota į skydinę nuo S.Batoro gatvės pusės važiuojant Filaretų gatve. Žala buvo padaryta skydinei ir automobiliui.

Analogiškas įvykio aplinkybes šis liudytojas nurodė tarnybiniame pranešime (b.l. 4).

Liudytojas A. Š. teismo posėdyje nurodė, kad gyvena Filaretų g. 80, Vilniuje. Apie 05.45 val. prabudo nuo sprogimo ir šviesos blyksnio, pro langą pamatė, kad visureigis Lexus tamsios spalvos atsitrenkė į elektros skydinę. Iš karto surinko bendrosios pagalbos centro numerį ir pranešė apie įvykį. Girdėjo moters riksmus, žmonės turbūt buvo ištikti šoko. Moteris išlipo iš keleivio vietos. Paskui atvažiavo policija, pasitiko vairuotoją ir keleivę, einančius link Rudens gatvės. Suprato, kad ėjo tie, kurie iš mašinos išlipo, nes buvo 6 val. ryto, nelabai kas daugiau galėjo ten eiti. Policija atvažiavo kažkur iki 15 minučių po iškvietimo. Tie žmonės nuo policijos nebėgo, tiesiog susitiko priešpriešais, kai ėjo link Rudens gatvės.

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti automobilio „Lexus RX 400h“ v.n. (duomenys neskelbtini) bei sudaužytos elektros skydinės buvimo vieta (b.l.5). Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuoti automobilio „Lexus RX 400 h“ v.n. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio, priekinės dešinės pusės sparno, priekinio kairės pusės sparno, variklio dangčio, priekinio dešinės pusės žibinto, priekinės dešinės pusės posūkio žibinto, priekinės kairės pusės žibinto, radiatoriaus grotelių, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlio, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlio, priekinės dešinės pusės durų, priekinės kairės pusės durų, užpakalinės dešinės pusės durų, užpakalinės kairės pusės durų, priekinio stiklo, priekinio dešinės pusės rato, priekinio kairės pusės rato, užpakalinio dešinės pusės rato, užpakalinio kairės pusės rato, užpakalinės dešinės pusės sparno, užpakalinio kairės pusės sparno, bagažinės dangčio, užpakalinio stiklo, stogo, daug kitų detalių apgadinimai (b.l.9).

Iš byloje esančių foto lentelių matyti automobilio „Lexus RX 400H“ v.n. (duomenys neskelbtini) bei elektros skydinės apgadinimai (b.l.6-8).

Alkotesterio parodymų kvito duomenimis 2013-11-30, 07.05 val. R. K. buvo nustatytas 1,51 promilių girtumas (b.l. 12).

Iš patikros sertifikato Nr.1423216 matyti, jog alkotesteriui Alcotest 6810 Nr. ARBL-0751 metrologinis patikrinimas atliktas, jis tinkamas naudoti iki 2014-01-09 (b.l.13).

Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo matyti, jog 2013-11-30 9 val.00 min. R. K. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo iki išblaivinimo (b.l.16).

Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte užfiksuoti automobilio „Lexus RX 400h“, v.n. (duomenys neskelbtini) išoriniai apgadinimai bei šio automobilio priverstinis nuvežimas (b.l.14).

Šie įrodymai neabejotinai patvirtina, kad protokole nurodytu laiku R. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., t.y. jis, būdamas neblaivus (nustatytas 1,51 promilės girtumas), vairavo automobilį Lexus RX400h, v.n. (duomenys neskelbtini), kurio nesuvaldė ir atsitrenkė į elektros skydinę, apgadindamas automobilį ir elektros skydinę.

R. K. apeliaciniame skunde nurodyta pozicija, kad svetimo turto nesugadino, nes nenustatytas nukentėjusysis ir neįvertinta padaryta žala, atmestina, kaip paneigta byloje esančiais įrodymais, kuriais vienareikšmiškai nustatyta, jog eismo įvykio aplinkybėmis, kurių neneigia ir pats R. K., buvo apgadinta elektros skydinė. Nors tikslus žalos dydis nėra nustatytas, tai nepaneigia akivaizdaus svetimo turto apgadinimo fakto, pats R. K. tvirtino, kad po atsitrenkimo į elektros skydinę, joje kažkas ėmė kibirkščiuoti, eismo įvykio vietos schema ir foto lentele užfiksuotas pažeistas pačios skydinės vientisumas, matyti toliau nuo skydinės besimėtančios jos dalys.

Pirmos instancijos teismas šių įrodymų pagrindu padarė išvadą ir dėl R. K. kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pasitraukimas iš eismo įvykio vietos gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t.y. pasišalina iš įvykio vietos, paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, R. K. vairuojamu automobiliu atsitrenkus į elektros skydinę, automobilis liko eismo įvykio vietoje, o pats vairuotojas, anot liudytojais apklaustų policijos pareigūnų J. J. ir R. D., buvo pasitraukęs nuo automobilio ir sulaikytas už keliasdešimties metrų. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs minėtų liudytojų parodymus, o taip pat liudytojo A. Š., pagal kurio iškvietimą policijos pareigūnai atvyko, parodymus, konstatavo, kad, nors A. Š. nurodė skirtingą laiko tarpą iki atvyko policijos pareigūnai, šie prieštaravimai nelaikytini esminiais, o visų minėtų liudytojų parodymai patvirtina faktą, kad R. K. sukėlė eismo įvykį, atsitrenkė bei apgadino elektros skydinę ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo byloje nepaneigta administracinėn atsakomybėn traukiamo R. K. pozicija, kad jis po to, kai eismo įvykio metu galva išmušė automobilio priekinį stiklą, jautėsi kaip rūke, nesuprato, ką padarė; policijai neskambino, nes nerado telefono, be to, prastai jautėsi; kai atvyko pareigūnai, jis buvo prie automobilio, pabėgti tikslo neturėjo, nors tokią galimybę turėjo - namai yra šalia; policijos pareigūnų prašė, kad nuvežtų jį į ligoninę. Jo poziciją patvirtino ir liudytoja apklausta kartu su juo važiavusi žmona N. K., kuri teismo posėdyje nurodė, jog po įvykio ji išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti link namų, nes buvo šoko būsenoje; po to suprato, kas įvyko, ir grįžo pažiūrėti; kai atvažiavo policijos pareigūnai, jie buvo gal 50-100 metrų paėję nuo mašinos, nes skydinėje žaibavo, bijojo, kad neatsitiktų kas baisesnio; policijai patys neskambino, nes vyro telefonas buvo sudaužytas, o ji su savimi telefono neturėjo; norėjo pranešti, bet neturėjo galimybės, aplink žmonių nebuvo, nors šaukė pagalbos, bet niekas neišėjo; kai atvažiavo policijos pareigūnai, jie bėgti nebandė, nuo pareigūnų nesitraukė; jei būtų norėję eiti namo, tai būtų galėję lengvai padaryti, nes nuo įvykio vietos iki namų maždaug 3 minutės kelio.

R. K. nurodytą aplinkybę, jog po įvykio jis buvo sužalotas, patvirtino ir policijos pareigūnų rašyti tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, jog, jiems atvykus, vairuotojas negalėjo pūsti į alkotesterį, nes jam svaigo galva bei jį pykino, pareigūnai iškvietė greitosios medicininės pagalbos medikus, kurie vairuotoją apžiūrai pristatė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę Lazdynuose.

Nors policijos pareigūnai teisme nurodė, kad nuo pranešimo apie įvykį atvažiavo per penkias minutes, matė, kaip iš automobilio išlipo vyras ir moteris bėgo link jų, o, juos pamatę, ėmė nuo jų trauktis ir buvo sulaikyti jau keliasdešimt metrų nuo įvykio vietos, liudytojas A. Š. nurodė, kad eismo įvykis buvo apie 05.45 val., pro langą jis pamatė, kad automobilis atsitrenkė į elektros skydinę, iš karto surinko bendrosios pagalbos centro numerį ir pranešė apie įvykį; jis girdėjo moters riksmus, žmonės turbūt buvo ištikti šoko; matė, kad už maždaug penkiolikos minučių atvažiavo policijos pareigūnai pasitiko vairuotoją ir keleivę, einančius link Rudens gatvės. Liudytojų nurodytas skirtingas pareigūnų atvykimo į eismo įvykio vietą laiko tarpas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytinas prieštaravimu tarp liudytojų parodymų, kadangi A. Š. laiką nurodė nuo paties įvykio, o policijos pareigūnai - nuo iš OVS gauto pranešimo apie įvykį laiko, akivaizdu, kad tarp įvykusio įvykio ir pranešimo policijai apie įvykį galėjo praeiti tam tikras laiko tarpas. Vertinant, ar R. K. sąmoningais veiksmais siekė pasišalinti iš įvykio vietos, t.y. ar jo veiksmuose buvo tyčia pasitraukti iš įvykio vietos, atsižvelgtina ir į tai, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, eismo įvykis įvyko už kelių namų nuo R. K. gyvenamosios vietos, per laiko tarpą nuo paties įvykio iki policijos pareigūnų atvykimo, kurį nurodė liudytojas A. Š., jis kartu su sutuoktine N. K. būtų galėję pareiti namo; atvykusiems policijos pareigūnams R. K. paaiškino įvykio aplinkybes, gailėjosi, jų atsiprašinėjo. R. K. automobilis, pagal kurį galima nustatyti vairuotoją, liko stovėti įvykio vietoje.

Šie duomenys dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens siekio pasitraukti iš įvykio vietos prieštaringi. Byloje apklausti asmenys bylai svarbias aplinkybes aiškina skirtingai, objektyvių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių suinteresuotų asmenų iškeltas versijas, nėra, todėl tokiu atveju visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinami, turi būti aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, pripažindamas, jog R. K. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, šios išvados nepagrindė motyvuotu bylos duomenų vertinimu. Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje R. K. kaltė, t.y. tai, kad jis tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET, nenustatyta, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarimo dalis, kuria R. K. nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, naikintina ir ši bylos dalis, nesant R. K. veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarimo dalį dėl R. K. (R. K.) nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3000 Lt dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams panaikinti ir dėl šios dalies R. K. (R. K.) administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nutarimo dalį dėl nuobaudų subendrinimo, taikant ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatas, panaikinti.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeista.

Nutarimas neskundžiamas.