Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Jociuvienė, sekretoriaujant V. P., dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus“ atstovui direktoriui R. V., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lekpas“ atstovui direktoriui J. L. ir atstovui advokato padėjėjui Gintarui Degimui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lekpas“, trečiajam asmeniui bankrutavusiai R. R. įmonei dėl įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2007-02-06 tarp uždarosios akcinės bendrovės „Lekpas“ ir R. R. įmonės sudarytas krovinio pervežimo užsakymas Nr. 0206/05, pagal kurią vežėjas R. R. įmonė įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu Latvija–Vengrija, atvykti pakrauti krovinį 2007-02-07, o pristatyti krovinį 2007-02-12; pervežimo kaina 800 eurų; pavėlavus pasikrauti ar išsikrauti ir nepranešus apie tai iš anksto numatyta bauda po 100 eurų už dieną; apmokėjimas vykdomas per 30 dienų po CMR su gavėjo parašais ir antspaudais bei sąskaitos originalų pristatymo (b.l. 15-16, 69). Iš Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio Nr. RR 0000081 matyti, jog krovinys pakrautas 2007-02-09 Latvijoje (Akniste), krovinys gautas 2007-02-13 Vengrijoje (Derecske) (b.l.17). Iš byloje esančio kelionės maršruto leidimo bei transporto apkrovimo liudijimo matyti, jog nustatytas vežamo krovinio viršsvoris, kuris apmokestintas 20520,00 forintų (b.l.18-20). Vežėjas R. R. įmonė 2007-02-20 uždarajai akcinei bendrovei „Lekpas“ pateikė PVM sąskaitas –faktūras Nr. 00000747 ir Nr. 00000748 apmokėti už suteiktas transporto paslaugas bei prekių iškrovimą –3524,94 Lt bei už krovinio viršsvorį ir už prastovas - 624,41 Lt (b.l.22-23). Uždaroji akcinė bendrovė „Lekpas“ neapmokėjo minėtų sąskaitų. 2007-02-20 R. R. įmonė kreipėsi dėl 4149,35 Lt įsiskolinimo, tačiau uždaroji akcinė bendrovė „Lekpas“ 2007-06-05 raštu pateikė atsakymą, jog nekompensuos patirtų išlaidų, nes netinkamai įvykdytas užsakymas ir prašė perrašyti sąskaitas pagal užsakyme nurodytą sumą (b.l. 46-47). 2012-03-13 pasirašyta tarp uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus“ ir R. R. įmonės reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2012/03/13, kurios pagrindu R. R. įmonė perleido ieškovei reikalavimo teisę į uždarosios akcinės bendrovės „Lekpas“ skolą, neskaičiuojant palūkanų, delspinigių ir kitų papildomų išlaidų (b.l.9-10). 2012-03-19 uždaroji akcinė bendrovė „Vilogus“ informavo uždarąją akcinę bendrovę „Lekpas“ apie sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį bei kreipėsi dėl 4149,35 Lt įsiskolinimo sumokėjimo (b.l. 21). Ieškovė už neapmokėtas sąskaitas paskaičiavo 2360,31 Lt palūkanas, kurias prašo teismo priteisti (b.l. 24). 2012-05-16 Kauno apygardos nutartimi iškelta R. R. įmonei bankroto byla ir paskirtas administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Projektų vertinimo biuras“ (b.l. 59-60).

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo

Sutarties laisvės principas leidžia sutartinių santykių dalyviams savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, sudaryti įstatyme nenumatytas, bet jam neprieštaraujančias sutartis, sudaryti sutartis, turinčias kelių skirtingų rūšių sutarčių elementų (Lietuvos Respublikos CK 6.156 str.). Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir sutarties šalių atsakomybės, tampa aktualus sutarties kvalifikavimo klausimas. Sutartis kvalifikuojama pagal jos tikrąjį turinį, nustačius, kas yra sutarties šalys, ir tikrąją jų valią – kokias tarpusavio teises ir pareigas šalys prisiėmė tarpusavio susitarimu, šiuo aspektu neturi esminės reikšmės tai, kaip šalys sutartį pavadino.

Nagrinėjamu atveju ieškovė kelia tarptautinio krovinių vežimo dalyvių, kaip vežėjų CMR Konvencijos prasme atsakomybės klausimą dėl nuostolių atlyginimo krovinio viršsvorio atveju, dėl kurio turėjo papildomų išlaidų.

Krovinio vežimo sutartis – tai krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (Lietuvos Respublikos CK 6.808 str. 1 d.). Siuntėju krovinio vežimo sutartyje laikomas asmuo, savo vardu sudaręs sutartį su vežėju, toks asmuo nebūtinai turi būti krovinio savininkas; vežėju laikomas asmuo, kuris savo vardu įsipareigoja vežti krovinį, prisiimdamas atsakomybę už jį. Sutartiniai tarptautinio krovinių pervežimo santykiai yra daugialypiai ir sudėtingi jų kvalifikavimo aspektu, nes paprastai juose dalyvauja ne tik pervežimo sutarties šalys – krovinio siuntėjas ir vežėjas bei gavėjas, kurio naudai sutartis sudaroma, bet ir pervežimo procesą organizuojantys ekspeditoriai, faktiškai vežantys krovinį vežėjo atstovai, darbuotojai ir kiti asmenys. Be pagrindinės krovinio vežimo sutarties, atskirų jo dalyvių sudaromos kitos, santykinai vadinamos pagalbinėmis, sutartys, kurių tikslas – pervežimo proceso užtikrinimas. Tokios sutartys, priklausomai nuo jų turinio, gali būti kvalifikuojamos skirtingai – kaip ekspedicijos, pavedimo, krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais, krovinio vežimo nacionaliniais maršrutais ar kt. Pagal įstatyminę apibrėžtį krovinio ekspedicijos sutarties turinys – ekspeditoriaus įsipareigojimas už atlyginimą užsakovo lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (Lietuvos Respublikos CK 6.824 str. 3 d.). Tarp tokių paslaugų gali būti ir ekspeditoriaus pareiga savo ar kliento vardu sudaryti vežimo ar kitas sutartis. Kai krovinio vežimas turi tarptautinių elementų (vežama iš vienos valstybės į kitą), taikytinos materialinės teisės klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių sutarčių normos turi prioritetą nacionalinės teisės atžvilgiu jų konkurencijos atveju (Lietuvos Respublikos CK 1.13 str.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR Konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR Konvencijos narės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ Eksea“, bylos Nr. 3K-3-104/2006; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Klevas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-457/2006).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai atitinka CMR Konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius, todėl kilusiam ginčui taikytinos šio teisės akto nuostatos.

Byloje pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad krovinio pervežimui iš Latvijos į Vengriją taikytina Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR), nes krovinys buvo vežamas kelių transporto priemone už užmokestį; krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta yra skirtingų valstybių teritorijoje (CMR konvencijos 1 str. 1 p.); krovinio pervežimui buvo išduotas važtaraštis, patvirtinantis vežimo sutarties sudarymą ir jos turinį (CMR konvencijos 9 str. 1 d.); vežama buvo pagal CMR konvencijos sąlygas.

Taigi pagal užsakymą pervežti krovinį tarp šalių susiklostė tarptautinio krovinių vežimo santykiai: atsakovas veikė kaip siuntėjas, o tretysis asmuo – kaip vežėjas.

Dėl papildomų išlaidų, susijusių su vežamo krovinio viršsvoriu, priteisimo

Byloje kilo ginčas dėl papildomų išlaidų, susijusių su vežamo krovinio viršsvoriu, priteisimo iš atsakovės. Atsakovė atsiliepime bei teismo posėdžio metu teigė, jog krovinys pristatytas pavėluotai, be to vežėjo vairuotojas nesilaikė vežimo instrukcijos.

Iš byloje esančio užsakymo Nr. 0206/05 matyti, jog krovinio pakrovimo data -2007-02-07 Latvijoje (Akniste), pristatymo-2007-02-12 Vengrijoje (Derecke), užsakymas galioja tik su „instrukcija vairuotojui“, kurioje nurodyta, jog krovinys iki 22 tonų, kilus problemoms skambinti kontaktiniam asmeniui, o vėluojant pasikrauti ir išsikrauti skaičiuojamos baudos, taip pat nurodyta, jog pažeidus šias sąlygas, apmokėjimas už krovinio pervežimą negarantuojamas (b.l. 69, 16). Taigi pagal Tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) nustatyta, jog vežėjas krovinį pasikrovė 2007-02-09, išsikrovė - 2007-02-13, krovinio svoris 22 t 510 cnt, vilkikas MAN (duomenys neskelbtini) pakeistas SCHMITZ ZT 941 su puspriekabe (duomenys neskelbtini) (b.l. 17). Duomenų, - kokio svorio pagal techninius reikalavimus buvo tuščia transporto priemonė, byloje nepateikta, taip pat nepateikta įrodymų, kad pakraunant krovinį buvo informuota atsakovė ar jos atstovas apie viršsvorį. Taip pat pažymėtina, kad vežėjas, dirbdamas nuo 1993 metų krovinių pervežimų srityje, turėjo žinoti kad krovinys buvo specifinis – kad durpės galėjo būti ir sausesnės, todėl lengvesnės, galėjo būti ir drėgnesnės, todėl sunkesnės, todėl šiuo atveju laikytina, kad vežėjas, prisiimdamas įsipareigojimus pervežti krovinį, tokius svorio pokyčius prisiėmė savo rizika. Taip pat iš byloje esančio tarptautinio krovinių transporto važtaraščio 25 p. (b.l.17) matyti, kad buvo pakeista puspriekabė, kurios svoris pagal techninius duomenis taip pat neaiškus ir negalima nustatyti ar dėl to nebuvo viršsvoris. Vežėjo vairuotojas vykdydamas vairuotojo instrukciją, kaip pareigingas ir rūpestingas vežėjas, privalėjo vadovautis sąlyga, jog krovinys negali būti sunkesnis negu 22 tonos, todėl pildant CMR važtaraštį turėjo nurodyti priežastis, kodėl svoris yra didesnis negu 22 tonos, tačiau pasirašydamas, jog krovinį išsikraus pats, kartu sutiko ir su nurodytu krovinio svoriu 22 t 510 cnt, todėl darytina išvada, jog krovinį disponuojantis asmuo aiškiai suprato, kad yra krovinio viršsvoris (b.l. 17). CMR važtaraštyje nėra nurodyta jokių pastabų dėl vežėjo negalėjimo sutikrinti krovinio masės ir kiekio. Nors vežėjas nurodė, kad krovinio siuntėjo atstovą telefonu informavo apie krovinio viršsvorį ir sumokėtą Vengrijos muitinėje baudą, tačiau teismui rašytinių įrodymų nepateikė. 2007-02-20 pretenzijoje, vežėjas patvirtino faktą, jog buvo vėluojama pristatyti krovinį dėl viršsvorio, nurodė, jog krovinio pakrovimo metu neturėjo galimybės kontroliuoti krovinio masės (b.l. 47).

Atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad vežėjas privalėjo būti atidus ir rūpestingas, tačiau vežėjas nei laiku pasikrovė krovinį (patikrindamas krovinio masę ir kitus būtinus dokumentus) nei laiku išsikrovė, apie viršsvorį pranešė krovinio siuntėjui tik tada, kai buvo išrašomos sąskaitos faktūros, nes kitokių duomenų byloje nėra. Esant minėtai įstatyminei reglamentacijai bei bylos faktinėms aplinkybėms, ieškinys negali būti tenkinamas.

Dėl senaties

Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 32 straipsnyje numatytas vienerių metų terminas ieškiniui pareikšti, jeigu ginčas yra kilęs dėl vežimų taikant šią Konvenciją. Vienerių metų ieškininės senaties terminas taikomas tiek ieškiniams, reiškiamiems vežėjui dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, tiek ir vežėjo reikalavimams sumokėti jam vežimo mokestį, ieškiniams, kylantiems iš delikto, ir kitiems ieškiniams, taikant Konvenciją. Konvencijoje nustatytus ieškininės senaties terminus teismas taiko šalies prašymu. Nagrinėjamu atveju, atsakovė atsiliepime ir teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškininės senaties terminą (b.l. (b.l. 29-31).

Esant minėtai įstatyminei reglamentacijai, pripažintina, jog ieškinys pateiktas praleidus nustatytus senaties terminus, todėl yra pagrindas ieškinį atmesti, be to papildomai įvertinama ir tai, kad ieškinys yra nepagrįstas ir leistinais įrodymais neįrodytas ( Lietuvos Respublikos CPK 178 str.).

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus“ priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 500,00 Lt už advokato paslaugas (b.l. 36) (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus“ priteistinos 25,28 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus“, į.k. 301425587, Kauno g. 4-212, Jonava, 500,00 Lt (penkis šimtus litų) už teisines paslaugas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lekpas“, į.k. 163319119, Vytauto skg. 4, Gargždai, Klaipėdos r., a.s. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, naudai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus“ 25,28 Lt (dvidešimt penkis litus ir 28 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.