- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-26
- Bylos Nr.
- 2A-1335-479/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00800-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius (pirm.), Alona Romanovienė, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- UAB „Vilogus“
- Atsakovas
- UAB „Lekpas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiuas, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Vilogus“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-04-17 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1407-838/2013 pagal ieškovės UAB „Vilogus“ ieškinį atsakovei UAB „Lekpas“, trečiasis asmuo bankrutavusi R. R. įmonė dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl skolos už suteiktas vežimo paslaugas priteisimo ir prašė priteisti iš atsakovės 4149,35 Lt skolą, 2360,31 Lt palūkanų, 7,75 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-03-13 tarp R. R. įmonės ir ieškovės UAB „Vilogus“ buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2012/03/13. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu R. R. įmonė neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido ieškovei visas iš krovinio pervežimo užsakymo Nr. 0206/05, kuris buvo pasirašytas tarp R. R. įmonės ir atsakovės UAB „Lekpas“ kylančias ar su ja susijusias kreditoriaus teises, įskaitant, tačiau neapsiribojant, kreditoriaus teisę reikalauti ir gauti iš atsakovės su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus bei visas susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius, jei tokių būtų. Remiantis vežimo sutartimis, buvo konstatuota, kad atsakovės skola be delspinigių sudaro 4149,35 Lt. Pagal 2007-02-06 užsakymą UAB „Lekpas“ vežė krovinį maršrutu Latvija-Vengrija, pervežimo kaina – 800 eurų. Krovinys buvo pervežtas tinkamai, gavėjui pristatytas 2007-02-13. Tačiau krovinys viršijo užsakyme nurodytą sumą, todėl UAB „Lekpas“ patyrė papildomų išlaidų, t. y. sumokėjo 279,13 Lt baudą už prekių viršsvorį bei 345,28 Lt už prastovą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-04-17 sprendimu ieškinį atmetė, kadangi konstatavo, jog praleistas vienerių metų terminas ieškiniui pareikšti, taip pat priteisė iš ieškovės atsakovei 500 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti bei 25,28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad ieškovės reikalavimui taikytinos CMR konvencijos nuostatos, nes krovinys buvo vežamas kelių transporto priemone už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio pervežimui buvo išduotas važtaraštis, patvirtinantis vežimo sutarties sudarymą ir jos turinį. Teismas pažymėjo, kad atsakovė veikė kaip siuntėja, o trečiasis asmuo, kuris perleido reikalavimo teisę ieškovei kaip vežėjas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą praleidusi ieškinio senaties terminą ir dėl to prarado teisę pareikšti ieškinį, bei nurodė, kad įvertintina ir tai, kad ieškinys nepagrįstas leistinais įrodymais.
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Vilogus“ su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog CMR konvencija gali būti taikoma tik siuntėjui, gavėjui ir vežėjui, kurie yra tarptautinio pervežimo dalyviai. Atsakovė verčiasi transporto bei krovinių ekspedicine veikla, todėl nėra tarptautinio pervežimo dalyvis, atsakovė yra tik ekspeditorė. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CMR konvencijos normas reglamentuojančias ieškinio senatį, nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustatanti bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Lekpas“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė, jog nesutinka su jame išdėstytais argumentais ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog atsakovė savo vardu sudarė sutartį su R. R. įmone dėl krovinio pervežimo tarptautiniu maršrutu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovę laikė siuntėju ir taikė CMR konvencijos nuostatas. Teismas pagrįstai taikė vienerių metų ieškinio senaties terminą. Be to, nurodė, kad ieškovė nepateikė leistinų įrodymų.
Trečiojo asmens bankrutavusios R. R. įmonės bankroto administratorius UAB „Projektų vertinimo biuras“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą ir prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Kaip matyti iš apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį, byloje kilo ginčas, ar tarp šalių susiklosčiusiems santykiams taikytina CMR konvencija, ar atitinkamos nacionalinės teisės normos. Pažymėtina, jog taikytino teisės akto nustatymas nagrinėjamu atveju turi esminę reikšmę, kadangi priklausomai nuo to, kuris norminis teisės aktas bus taikomas, priklauso ieškinio senaties terminas. Dėl to svarbu nustatyti subjektų teisinę padėtį materialinės teisės normos taikymo aspektu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys pasirašė transporto užsakymo sutartį Nr. 0206/05, pagal kurią vežėjas R. R. įmonė įsipareigojo pervežti krovinį. Iš šalių sudarytos sutarties matyti, kad užsakovas UAB „Lekpas“ užsakė krovinio vežimą. Krovinio vežimo sutartis – tai krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (LR CK 6.808 str. 1 d.). Siuntėju krovinio vežimo sutartyje laikomas asmuo, savo vardu sudaręs sutartį su vežėju, toks asmuo nebūtinai turi būti krovinio savininkas; vežėju laikomas asmuo, kuris savo vardu įsipareigoja vežti krovinį, prisiimdamas atsakomybę už jį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių jų sudarytos transporto užsakymo sutarties pagrindu susiklostė tarptautinio pervežimo teisiniai santykiai, nes ji atitinka CMR konvencijos 1 str. įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Eksea“, bylos Nr. 3K-3-104/2006; 2006 m.
Kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti. Jeigu ekspeditorius savo vardu sudaro vežimo sutartį su vežėju, tai santykiuose su kita šalimi jis veika ne kaip ekspeditorius, bet kaip siuntėjas ir tokiai sutarčiai taikomos CMR konvencijos normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-177/2009). Šioje byloje yra pateiktas užsakymas Nr. 0206/05, kuriuo atsakovė UAB „Lekpas“ 2007-02-06 užsakė R. R. įmonę pervežti krovinį iš Latvijos į Vengrijos Respubliką (b.l. 69). Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių santykiams taikė CMR konvencijos nuostatų 32 str. įtvirtintą ieškinio senaties 1 metų terminą. R. R. įmonė buvo pateikusi 2007-02-20 atsakovei apmokėti 2 sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovė skolų nesumokėjo. Ieškinio senatis pasibaigė praėjus 1 metams po krovinio pristatymo, tai yra 2008-02-13. Taigi ieškinys atmestas pagrįstai, nes buvo praleistas ieškinio senaties terminas ir nepareikštas prašymas šį terminą atnaujinti, o atsakovė prašė teismo taikyti ieškinio senatį (LR CK 1.131 str. 1 d.).
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, jog krovinys buvo atvežtas laiku, vežėjui nebuvo pareikštos pretenzijos dėl netinkamo sutarties įvykdymo. Atsižvelgtina į tai, kad ieškinio senaties praleidimas yra savarankišku pagrindu atmesti ieškinį (LR CK 1. 131 str.). Dėl to ieškovės nuostatos dėl prievolės įvykdymo sąlygų neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą kurio naikinti nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteistina 500 Lt išlaidų teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (LR CPK 93, 98 str., b. l. 108-109).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-04-17 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Vilogus“ atsakovei UAB „Lekpas“ 500 Lt išlaidų teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.