Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2S-182-302/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-02-14
Bylos Nr.: 2S-182-302/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-33268-2013-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Romualda Janovičienė
Pareiškėjas: V. B.
Suinteresuotas asmuo: J. B., BAB bankas SNORAS

Kategorijos

129.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2S-182-302/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33268-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 129.1.; 122.2.; 122.3.; 122.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolio V. Č. veiksmų, suinteresuoti asmenys J. B., BAB bankas SNORAS, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. B. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir prašė panaikinti 2013-08-21 patvarkymą Nr. 0116/12/03159, nustatyti turto pardavimo iš pirmų varžytynių kainą, nustatytą UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ ekspertizės metu. Nurodė, kad skundžiamu patvarkymu buvo nustatyta pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausančio turto vertė, t.y. parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 449,95 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinti 1 521 660 Lt, pardavimo iš pirmų varžytynių kaina- 1 217 328 Lt; buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 78,16 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertintas 304 550 Lt, pardavimo iš pirmų varžytynių kaina- 243 600 Lt; žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1039 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertintas 273 840 Lt, pardavimo iš pirmų varžytynių kaina 219 072 Lt. Pareiškėjas nesutiko su nurodytomis kainomis, kadangi jo manymu, reali turto kaina gali būti nustatyta tik vykdant varžytynes, o pradinė turto kaina turi būti patraukli potencialiam pirkėjui. Be to, tik realios, nustatytos atlikus turto vertinimo ekspertizę kainos pagrindu vykdomos varžytynės užtikrins visų proceso dalyvių teisių įgyvendinimą bei taip būtų užtikrinta pareiškėjo teisė nurodyti turto pirkėją. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad skundžiame patvarkyme nėra nurodyti motyvai, dėl kurių nustatyta dvigubai ir daugiau kartų didesnė vertė, nei turto vertė, kuri nustatyta eksperto.

Antstolis V. Č. išnagrinėjęs pareiškėjo V. B. skundą 2013 m. spalio 7 d. patvarkymu atsisakė jį tenkinti. Tokį patvarkymą motyvavo tuo, jog UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ ekspertizės aktais parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 449,95 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino- 567 000 Lt; ½ dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas- 60 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įvertino- 7 000 Lt; butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 78,16 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino- 126 500 Lt; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1039 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino- 56 000 Lt. Vadovaujantis išieškotojo BAB bankas SNORAS prašymu bei siekiant aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, 2013-08-21 patvarkymu buvo nustatyta didesnė turto vertė: parduotuvę ir ½ dalį ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) pardavinėti iš pirmųjų varžytynių už- 1 217 328 Lt; butą, esantį (duomenys neskelbtini) pardavinėti iš pirmųjų varžytynių už- 243 600 Lt; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) pardavinėti iš pirmųjų varžytynių už- 219 072 Lt. Antstolis atsižvelgdamas į tai, kad išieškotojo pasiūlyta kaina viršija ekspertizės akte nustatytą kainą, nurodė, kad toks kainos pakeitimas nepažeidžia bylos šalių teisių ir teisėtų interesų, sudaro galimybę skolininkui padengti didesnė skolos dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjo V. B. skundą atmetė. Teismas sprendė, kad turto pardavimas iš varžytynių už didesnę kainą, negu nustatyta ekspertizės aktuose, iš esmės yra naudingas skolininkams, kadangi yra galimybė turtą parduoti už didesnę kainą ir tokiu būdu padengti didesnę skolos dalį išieškotojui. Tuo atveju, net jeigu turtas nebūtų parduotas iš varžytynių, išieškotojas turi teisę neparduotą turtą perimti, todėl skolininkų skola taip pat sumažėtų didesne apimtimi. Teismas iš vykdomosios bylos nustatė, jog 2013-09-30 paskelbtos pirmosios varžytynės dėl skolininkų įkeisto turto, kurių pabaiga numatyta 2013-10-07 15.00 val. Visos pirmosios varžytynės dėl skolininkų turto pardavimo paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Teismas taip pat nurodė, kad šiuo atveju išieškotojas buvo išreiškęs prašymą neįvykus pirmosioms varžytynėms už nurodytą kainą CPK 719 straipsnyje nurodyta tvarka pasiūlyti jam perimti neparduotą įkeistą turtą už pradinę pardavimo kainą. Pažymėjo, jog skundo nagrinėjimo metu teismas neturi duomenų apie tai, ar išieškotojas pasinaudotų savo CPK 719 str. 1 d. numatyta teise perimti skolininkų įkeistą turtą, neparduotą iš pirmųjų varžytynių, už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą. Tačiau netgi esant tokioms aplinkybėms, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad CPK 721 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškotojui atsisakius paimti jam perduodamą turtą, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis, antstolis skelbia antrąsias varžytynes, kuriose nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos. Teismas taip pat pažymėjo, jog turto vertės nustatymas pagal ekspertizių aktuose nurodytas kainas iš esmės faktiškai yra pažeidžiantis ne tik išieškotojo, bet ir paties pareiškėjo ir jo sutuoktinės interesus, todėl logiškai nesuprantamas, kadangi vykdant išieškojimą ir skolininkas, ir išieškotojas turėtų būti suinteresuoti, kad turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, nes taip būtų padengta didesnė skolos dalis ir tokiu būdu sumažėtų skolininko įsipareigojimų apimtis išieškotojui. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog šis negali pasinaudoti CPK 704 str. numatyta teise pačiam surasti pirkėją, nurodydamas, jog tai yra tik deklaratyvūs teiginiai, kad potencialių pirkėjų nėra tik dėl per didelės turto vertės bei pagrįsti tik prielaidomis. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad iš varžytynių parduodamas ne bendrai visas turtas kaip objektų visuma, tačiau kiekvienas objektas kaip atskiras vienetas, todėl pareiškėjas pirkėjų gali ieškoti kiekvienam objektui atskirai. Be to, teismas pažymėjo, jog išieškotojui neperėmus skolininkų neparduoto iš varžytynių turto, minėtas turtas bet kokiu atveju būtų grąžintas skolininkams, turto areštas panaikintas, todėl minėtu turtu skolininkai galėtų disponuoti laisvai be apribojimų. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė, kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl pakartotinės ekspertizės atlikimo, pažymėdamas, jog įstatymas suteikia antstoliui diskrecijos teisę, bet nenumato jo pareigos skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas V. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį, ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. panaikinti antstolio V. Č. 2013-08-21 patvarkymą Nr. 0016/12/03159 ir nustatyti turto pardavimo iš pirmų varžytynių kainą, nustatytą UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ ekspertizės metu. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, jog turto pardavimas už didesnę kainą yra naudingas skolininkas, kadangi yra galimybė turtą parduoti už didesnę kainą ir tokiu būdu padengti didesnę dalį skolos. Apelianto manymu, susidomėjimas turtu gali atsirasti dėl turto vertės patrauklumo, bet jokių būdu ne dėl nelogiškos kainos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi prielaidomis, dėl ko skundžiama nutartis laikytina neteisėta. Teismas nurodydamas, jog egzistuoja tikimybė, kad neparduotą turtą perims išieškotojas, visiškai neatsižvelgė į tai, kad turtą išieškotojas gali perimti tik po neįvykusių pirmų arba antrų varžytynių. Apelianto teigimu, parduodant turtą už didesnę nei ekspertų nustatytą kainą, užsitęsę vykdymo procesas, ko pasėkoje didėja ir vykdymo išlaidos, kurias atlyginti privalo apeliantas. Pabrėžia, kad apeliantas negali pats ieškoti ir siūlyti pirkėjo, vien dėl nustatytos per didelės kainos, o jo argumentus patvirtina tai, jog varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Be to, pažymi, jog teismas visiškai nepasisakė dėl CPK 681 str. 1 d. normos taikymo, skolininko atžvilgiu, kilus ginčui dėl turto vertės.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolis V. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti skundą, kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodo, kad išieškotojo pasiūlyta kaina viršija ekspertizės akte nustatytą kainą ir toks kainos pakeitimas nepažeidžia bylos šalių teisių ir teisėtų interesų, sudaro galimybę skolininkui padengti didesnę skolos dalį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą panaikinti antstolio 2013 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymą, kuriuo buvo nustatyta turto pardavimo iš pirmų varžytynių kaina.

Pateiktos civilinės bei vykdomosios bylų duomenimis nustatyta, jog antstolis V. Č. vykdo Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro 2012-10-18 vykdomąjį įrašą Nr. MK-6614 ir 2012-10-18 vykdomąjį įrašą Nr. MK-6616 dėl 533 854,92 EUR skolos, 9,30 procentų metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo bei 1 095,80 Lt ir 1 070 Lt vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų išieškojimo solidariai iš skolininkų J. B. ir V. B. išieškotojui BAB bankui Snoras (v. b. Nr. 0116/03160/2012 b. l. 6; v. b. Nr. 0116/03159/2012 b. l. 50). Vykdant minėtus vykdomuosius įrašus, antstolis areštavo nekilnojamąjį turtą – parduotuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. Nr. 0116/03159/2012 b. l. 16-17), butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. 0116/03160/2012 b. l. 19-20). Skolininkams priklausančio turto vertei nustatyti, antstolis 2013-01-23 patvarkymu Nr. 0116/12/03159 skyrė ekspertizę, ją pavesdamas atlikti UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ (v. b. 0116/03159/2012 b. l. 27-28). Skolininkams pareiškus nušalinimą UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ (v. b. 0116/03159/2012 b. l. 32), antstolis 2013-05-06 patvarkymu Nr. 0116/12/03159 ekspertizę pavedė atlikti skolininkų pasiūlytam turto vertintojui UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ (v. b. 0116/03159/2012 b. l. 37-38). UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ ekspertizės aktais parduotuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino 567 000 Lt, 1/2 dalį ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino 7 000 Lt, butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino 126 500 Lt; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino 56 000 Lt (v. b. 0116/03159/2012 l. 73-143). Antstolis, atsižvelgdamas į išieškotojo BAB banko Snoras prašymą (v. b. 0116/03159/2012 b. l. 31, 51-52), 2013-08-21 patvarkymu Nr. 0016/12/03159 nustatė didesnę skolininkams priklausančio turto vertę: parduotuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino 1 521 660 Lt, pardavimo iš pirmų varžytynių kaina – 1 217 328 Lt; butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino 304 500 Lt, pardavimo iš pirmų varžytynių kaina – 243 600 Lt; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino 273 840 Lt, pardavimo iš pirmų varžytynių kaina – 219 072 Lt (v. b. 0116/03159/2012 b. l. 148-149). Pareiškėjas nesutikdamas su per dideliu turto įkainojimu skundžia minėtą 2013-08-21 antstolio patvarkymą Nr. 0016/12/03159.

Varžytynės, kaip speciali procesinė turto realizavimo forma, yra priverstinis skolininkui priklausančio areštuoto turto pardavimas, siekiant patenkinti skolininko kreditorių reikalavimus. Kadangi priverstinis skolininko turto pardavimas reiškia esminį jo teisės į nuosavybę suvaržymą, tai įstatyme nustatyta speciali tvarka, kurios turi laikytis vykdymo proceso dalyviai ir varžytynes organizuojantis bei vykdantis asmuo – antstolis – tam, kad turto pardavimas vyktų sklandžiai ir turtas būtų parduotas už geriausią kainą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. AB „Lithun“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti Lietuvos–Rusijos UAB ,,Diulas“ v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-430/2010).

Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos Nr. 116/3159/2012, antstolis V. Č. 2013 m. sausio 23 d. patvarkymu (v. b. l. 27-28) skyrė ekspertizę skolininkams V. B. ir J. B. priklausančio turto vertei nustatyti, t.y. parduotuvės, ½ dalies ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini); buto, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ekspertizę pavedė atlikti UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“, tačiau skolininkams pareiškus prieštaravimus dėl eksperto ir pasiūlius naujo eksperto kandidatūrą, antstolis 2013 m. gegužės 6 d. patvarkymu (v. b. l. 37-38) ekspertizę pavedė atlikti skolininkų pasiūlytai įstaigai - UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“.

Ekspertas UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ atlikęs ekspertizę, ekspertizės aktais parduotuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino 567 000 Lt, 1/2 dalį ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino 7 000 Lt, butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino 126 500 Lt; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino 56 000 Lt. Antstolis V. Č. 2013 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu vadovaudamasis išieškotojo BAB banko SNORAS prašymu bei siekiant aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, nurodė, jog šiuo atveju yra tikslinga skirti didesnę turto vertę, todėl skolininkų turtą įvertino išieškotojo prašymuose nurodytomis sumomis (v. b. l. 30-31, 51-52), t.y. parduotuvę bei 1/2 dalį ūkinio pastato, esančius adresu (duomenys neskelbtini) įvertino – 1 521 660 Lt, pardavinėti iš pirmųjų varžytynių nutarė už- 1 217 328 Lt; butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) įvertino- 304 500 Lt, pardavinėti iš pirmųjų varžytynių nutarė už- 243 600 Lt; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) įvertino 273 840 Lt, pardavinėti iš pirmųjų varžytynių nutarė už- 219 072 Lt.

Apeliantas pateikęs skundą nesutinka, su antstolio padidintomis turto kainomis ir nurodo, kad turtas turi būti pardavinėjamas būtent už tokias kainas, kurias nustatė ekspertas UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“. Apelianto teigimu, toks turto vertės padidinimas pažeidžia jo interesus, nes ilgėja vykdymo procesas, kas nulemia ir išlaidų, kurias apmokėti teks apeliantui, didėjimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Nors pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma būtent eksperto nustatyta turto vertė, tačiau šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams ir pozicijai, jog turto vertės nustatymas pagal ekspertizės aktuose nurodytas kainas iš esmės yra pažeidžiantis ne tik išieškotojo, bet ir paties apelianto ir jo sutuoktinės interesus. Pastebėtina tai, jog tiek išieškotojas, tiek skolininkas turėtų būti suinteresuoti, kad turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, nes taip būtų padengta didesnė skolos dalis ir tokiu būdu sumažėtų skolininko įsipareigojimų apimtis išieškotojui. Atmestini apelianto argumentai, jog jis dėl per didelės antstolio nustatytos turto kainos, negali pasiūlyti potencialaus pirkėjo. Pažymėtina, jog šie apelianto teiginiai nėra teisiškai reikšmingi bei nesudaro jokio pagrindo, vien tik dėl to, mažinti turto kainą, taip pažeidžiant ne tik išieškotojo teisę susigrąžinti visas pinigines lėšas, kurias jis yra paskolinęs skolininkui, tačiau kartu ir skolininkų galimybes kuo daugiau įvykdyti prievolę išieškotojui. Be to, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, šie apelianto teiginiai yra pagrįsti tik prielaidomis ir nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka ir su tais apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, turėjo atsižvelgti į tai, jog varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas, kas apelianto manymu patvirtina, jog turto kaina yra netinkama nei vienam pirkėjui. Kaip jau buvo minėta, tai yra tik apelianto deklaratyvūs teiginiai, kurie taip pat nėra pagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys, jog įstatyme nėra numatyta būtinybė parduoti turtą iš pirmų varžytynių. Civilinio proceso kodeksas numato turto pardavimo tvarką ir iš antrųjų varžytynių, kurios vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų nustatytos turto kainos (CPK 722 str.). Civilinio proceso kodekse taip pat yra numatytos pasekmės, kai nepavyksta turto parduoti ir iš antrųjų varžytynių, o išieškotojas atsisako jį paimti, t.y. tuo atveju pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui (CPK 723 str. 1 d., 3 d.).

Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė kodėl apelianto atžvilgiu nėra taikomas CPK 681 str. 1 d., reglamentuojantis areštuoto turto įkainojimą, t.y. kad tuo atveju, kai skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Kaip jau minėta aukščiau, areštavus apeliantui ir jo sutuoktinei priklausantį turtą, antstolis siekdamas aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir interesus, vykdymo procese buvo paskyręs ekspertizę turto vertei nustatyti. Ginčų ir prieštaravimų dėl nustatytos ekspertizės aktais turto vertės pateikta nebuvo, kas akivaizdu, jog tiek skolininkai, tiek išieškotojas sutiko su ekspertų nustatytomis kainomis. Šiuo atveju, antstolis nesivadovavo ekspertų nustatytomis rinkos kainomis, kadangi jos pažeidžia tiek skolininkų, tiek išieškotojo teises ir apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokia antstolio pozicija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 682 str. 2 d. numatanti, esant motyvuotiems išieškotojo ar skolininko prieštaravimams dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, t.y. įstatymas numato antstolio teisę, tačiau ne pareigą esant šalių prašymams ar prieštaravimas, skirti papildomą ekspertizę. Nagrinėjamu atveju tokių prieštaravimų ir prašymų dėl papildomos ekspertizės skyrimo, byloje nebuvo gauta. Be to, apeliantas savo procesiniuose dokumentuose ypač akcentuoja vykdymo išlaidų padidėjimą, kurias jis privalės sumokėti sėl antstolio priimto patvarkymo parduoti turtą didesne, negu nustatė ekspertas kaina, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog paskyrus byloje pakartotinę ekspertizę turto kainai nustatyti, vykdymo išlaidos padidės žymiai daugiau negu, kad yra šiuo metu.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apelianto argumentų, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje byloje, be to atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams. Tokia teismo nutarties motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią apelianto atskirojo skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė