- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- A15.-1256-1036/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01843-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Vaidas Poplovuchinas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., jo atstovui advokato padėjėjui Vaidui Poplovuchinui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. 2020 m. birželio 29 d., apie 12 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas pasirinktu greičiu nesugebėjo automobilio suvaldyti, atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) 1 namo malkinės tvorą, tęsdamas judėjimą nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) 5 namo gyvatvorę, toliau tęsdamas judėjimą pasirinktu greičiu, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) 9A namo tvorą ir gyvatvorę, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 127 punktą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. teismo posėdžio metu parodė, kad administraciniame kaltinime nurodytą dieną dirbo – pylė kelkraščius, darė šaligatvius. Po truputį išgėrinėjo. 10 val. paprašė su kolega nuvažiuoti į parduotuvę. Po to dar dirbo toliau. Apgirtęs atsisėdo į automobilį. Buvo karšta, todėl apie 12 val. per pietus norėjo su automobiliu pavažiuoti į pavėsį. Kai pradėjo važiuoti iš vietos nuvažiavo į krūmus. Buvo basas ir praslydo koja. Apsisukęs su automobiliu ir vėl atsitrenkė. Norėjo automobilį pastatyti prie savų. Pats sustojo, išlipo iš automobilio ir bendradarbiai pasakė, kad policija iškviesta. Bendradarbis priėjo ir jam atidavė automobilio raktelius. Po to atsisėdo į automobilį, laukė pareigūnų. Niekur nebėgo iš įvykio vietos, nebuvo net minties bėgti, nes buvo darbo diena. Apie įvykį pranešė draudimui, jei reikės padengs žalą. Baudžiamoji byla jo atžvilgiu baigta. Automobilis konfiskuotas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašė administracinio nusižengimo bylą dalyje dėl pabėgimo iš eismo įvykio vietos nutraukti. Pažymėjo, kad tai buvo tęstinis eismo įvykis, po kurio aktyvių veiksmų daryti neįmanoma. V. S. automobilis buvo už 5 metrų nuo įvykio vietos. Eismo įvykio fakto neginčija.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
V. S. administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kaltė dėl administracinio nusižengimo numatyto, tiek ANK 426 straipsnio 1 dalyje, tiek ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį, ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-51/2018). Kadangi šio administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, būtina nustatyti ar asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-10-2014, 2AT-41-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015, 2AT-11-30/2018). Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. pripažino ir neneigė, kad protokole nurodytu metu ir vietoje vairavo transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, tačiau nesutiko su tuo, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Paaiškino, kad dėl girtumo ir netinkamos avalynės sukėlė eismo įvykį, norėdamas patraukti automobilį kelis kartus įvažiavo į administraciniame kaltinime nurodytus objektus, tačiau tikslo pasišalinti neturėjo. Pats sustojo, išlipo iš automobilio ir atidavė automobilio raktelius. Pareigūnų, laukė sėdėdamas automobilyje. Pažymėtina, kad V. S. iš esmės analogiškus parodymus davė ir administracinio nusižengimo tyrimo metu, kad iš eismo įvykio vietos šalintis nenorėjo, norėjo automobilį perstatyti, kad netrukdytų kieme, neginčijo vairavimo fakto. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik įvykį mačiusių asmenų paaiškinimai, tačiau ir policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad gavus pranešimą ir atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje – automobilio galinėje sėdynėje rado sėdintį V. S. Kartu pažymėtina, kad V. S. veiksmai yra vienas tęstinis eismo įvykis, sukeltas vieningo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sumanymo. Vien tik tai, kad jis pirmiausiai atsitrenkęs į malkinės tvorą, norėdamas patraukti automobilį įvažiavo į namo gyvatvorę, o po to į kito namo tvorą ir gyvatvorę, ir iš įvykio vietos patraukė vairuotą automobilį, aptariamoje situacijoje nesudaro pagrindo teigti, kad jis siekė pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Svarbu akcentuoti tai, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad objektai, į kuriuos atsakomybėn traukiamas asmuo atsitrenkė, yra vienas šalia kito, iš esmės toje pačioje vietoje. Iš aptartų byloje surinktų įrodymų, akivaizdu, kad V. S. neturėjo tikslo išvengti atsakomybės dėl kilusio eismo įvykio. Nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visetas neabejotinai patvirtina, kad V. S. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, jis iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Priešingai po eismo įvykio laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Taigi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesyje nėra visų būtinųjų ANK 426 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymių.
ANK 635 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Bylos duomenimis neginčytinai nustačius, kad V. S. 2020 m. birželio 29 d., apie 12 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas pasirinktu greičiu nesugebėjo automobilio suvaldyti, atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) 1 namo malkinės tvorą, tęsdamas judėjimą nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) 5 namo gyvatvorę, toliau tęsdamas judėjimą pasirinktu greičiu, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) 9A namo tvorą ir gyvatvorę, administracinis nusižengimas iš ANK 426 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotinas į ANK 417 straipsnio 7 dalį, kuriame numatyta atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus ANK numatytuosius.
Pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad V. S. dėl tuo pačiu metu padarytų veikų buvo patrauktas tiek baudžiamojon, tiek administracinėn atsakomybėn. Šioje administracinio nusižengimo byloje administracinė teisena V. S. buvo pradėta pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. birželio 29 d., apie 12 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,98 promilių girtumas, važiuodamas pasirinktu greičiu nesugebėjo automobilio suvaldyti, atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) 1 namo malkinės tvorą, tęsdamas judėjimą nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į (duomenys neskelbtini)5 namo gyvatvorę, toliau tęsdamas judėjimą pasirinktu greičiu, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į (duomenys neskelbtini)namo tvorą ir gyvatvorę, tuo pažeisdamas KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 127 punktą. Baudžiamojoje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 13 d. baudžiamuoju įsakymu V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. birželio 29 d., apie 12:21 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,98 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) yra įtvirtintos ANK 2 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Ši nuostata tiesiogiai draudžia bausti antrą kartą dėl to paties nusikaltimo, palikdama neišspręstą klausimą dėl dvigubo baudimo už skirtingų rūšių teisės pažeidimus taikant skirtingų teisės šakų normas. Dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnyje, kuris pavadintas ,,Teisė nebūti persekiojamam ar baudžiamam du kartus“, jis nustato, kad ,,niekas neturi būti vėl persekiojamas (tried – angl.) ar baudžiamas (punished – angl.) tos pačios valstybės už teisės pažeidimą (offence – angl.), už kurį jis jau buvo išteisintas ar nuteistas (lietuviškame teksto variante įrašyti žodžiai ,,galutiniu nuosprendžiu“, kurių nėra angliškame teksto variante) pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą“. Taigi Konvencija, kaip ir Lietuvos įstatymai, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės apskritai, tačiau draudžiamas dvigubas baudimas. Be to, draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-696/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-37-648/2018). Pažymėtina, kad už neteisėtas veikas, susijusias su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu, yra numatyta tiek baudžiamoji (BK 281 straipsnis), tiek administracinė (pavyzdžiui, ANK 423 straipsnis) atsakomybė, tačiau BK 281¹ straipsnio 1 dalis dėl tokios veikos kilusių padarinių nenumato. Kilę padariniai tokiais atvejais vertintini pagal atitinkamus BK ar ANK straipsnius, atsižvelgiant į atsiradusių padarinių mastą ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Šis vertinimas taip pat turi atitikti non bis in idem principo reikalavimus. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių, pavyzdžiui, apsvaigimas nuo alkoholio vairuojant ir neatsargiai sutrikdant sveikatą ar atimant gyvybę (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje V. S. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, t. y. už vairavimą neblaiviam, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilė alkoholio, tačiau baudžiamojoje byloje nebuvo inkriminuoti tolesni jo veiksmai ir jų padariniai apgadinant kitiems asmenims priklausantį turtą, šioje administracinio nusižengimo byloje teismas jo veiksmus kvalifikuoja pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir iš administracinio kaltinimo šalina aplinkybę, kad V. S. eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,98 promilių girtumas.
Dėl nuobaudos individualizavimo
V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, t. y. sukėlė eismo įvykį (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį bei į pažeidėjo asmenybę, kuris administracine tvarka baustas, todėl esant jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta piniginė nuobauda, jos dydį parenkant lygų sankcijoje numatytam minimumui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi,
nutarė:
V. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti 10 (dešimties) eurų baudą.
Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK 20118141686.
Išaiškinti V. S., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.