- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-474-425/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05224-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Eltalis“
Įžanginė dalis
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Eltalis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9849-1153/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eltalis“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Alfeta“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovės 20 225,61 Eur skolą, 2) priteisti iš atsakovės 12,50 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1. Ieškinyje nurodė, kad 2023 m. lapkričio 22 d. ieškovė UAB „Juris LT“ ir trečiasis asmuo UAB „Alfeta“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Eltalis“. Pažymi, kad UAB „Alfeta“ su atsakove UAB „Eltalis“ buvo sudarę 2023 m. kovo 1 d. Ilgalaikę nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Alfeta“ suteikė atsakovei nuomos ir kitas paslaugas bei išrašė PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimui. Atsakovė nereiškė pretenzijų dėl paslaugų kokybės, negrąžino PVM sąskaitų faktūrų kaip išrašytų be pagrindo, tačiau su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė.
2. Esant atsakovės įsiskolinimui, pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovę. Atsakovė yra skolinga 19 569,33 Eur pagrindinės skolos bei 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. Be to, remiantis sutarties 5.5.1 punktu, atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas per 30 kalendorinių dienų. Pagal sutarties 6.1 punktą, atsakovė, pradelsusi atsiskaityti, įsipareigojo taip pat sumokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė apskaičiavo 616,28 Eur delspinigius pagal atsakovės neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras. A. R. perleidimą atsakovė buvo informuota. Ieškovė ragino atsakovę įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus, tačiau atsakovė ignoravo ieškovės pasiūlymus, dėl ko ieškovė kreipėsi į teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 17 d. sprendimu ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Eltalis“ 19 569,33 Eur skolą, 616,28 Eur delspinigius, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 12,50 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 20 225,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024 m. balandžio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 655 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2023 m. kovo 1 d. trečiasis asmuo UAB „Alfeta“ ir atsakovė UAB „Eltalis“ sudarė Ilgalaikės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „Alfeta“ (kaip nuomotojas) išnuomojo atsakovei už nustatytą nuomos mokestį nurodytus įrengimus, suteikė kitas sutartyje numatytas paslaugas. Už suteiktas paslaugas trečiasis asmuo išrašė atsakovei šias PVM sąskaitas faktūras: 1) 2023 m. rugpjūčio 31 d. ALF Nr. (duomenys neskelbtini) (apmokėjimo terminas suėjo 2023 m. rugsėjo 30 d.) 7 786,35 Eur sumai; 2) 2023 m. rugpjūčio 31 d. ALF Nr. (duomenys neskelbtini) (apmokėjimo terminas suėjo 2023 m. rugsėjo 30 d.) 193,60 Eur sumai; 3) 2023 m. rugsėjo 22 d. ALF Nr. (duomenys neskelbtini) (apmokėjimo terminas suėjo 2023 m. spalio 22 d.) 1 385,45 Eur sumai; 4) 2023 m. rugsėjo 29 d. ALF Nr. (duomenys neskelbtini) (apmokėjimo terminas suėjo 2023 m. spalio 29 d.) 5 031,18 Eur sumai; 5) 2023 m. rugsėjo 29 d. ALF Nr. (duomenys neskelbtini) (apmokėjimo terminas suėjo 2023 m. spalio 29 d.) 193,60 Eur sumai; 6) 2023 m. spalio 16 d. ALF Nr. (duomenys neskelbtini) (apmokėjimo terminas suėjo 2023 m. lapkričio 15 d.) 659,45 Eur sumai; 7) 2023 m. spalio 31 d. ALF Nr. (duomenys neskelbtini) (apmokėjimo terminas suėjo 2023 m. lapkričio 30 d.) 4 126,10 Eur sumai; 8) 2023 m. spalio 31 d. ALF Nr. (duomenys neskelbtini) (apmokėjimo terminas suėjo 2023 m. lapkričio 30 d.) 193,60 Eur sumai.
4. Išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo pateiktos atsakovei apmokėjimui (el. paštais (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad iš (duomenys neskelbtini) buvo gautas teisme ir atsakovės vadovo pasirašytas atsiliepimas į ieškinį). Pati atsakovė (nors buvo siūloma ne kartą pateikti tokią informaciją ir įrodymus/detalesnius paaiškinimus) nepateikė teismui detalesnių paaiškinimų, iš esmės neginčijo aplinkybių, kad konkrečiai nurodytų PVM sąskaitų faktūrų negavo. Teismas pažymėjo, jog atsakovė taip pat nepateikė duomenų, kad per sutartyje numatytą terminą būtų pateikusi pradiniam kreditoriui kokias nors pretenzijas dėl paslaugų, nepaneigė aplinkybių, kad sąskaitose ir aktuose nurodyti visi įrenginiai atsakovei buvo išnuomoti, suteiktos sąskaitose nurodytos kitos paslaugos. Pati atsakovė (nors teismas kelis kartus raštu (teismo 2024 m. balandžio 29 d. ir gegužės 15 d. nutartimis) siūlė atsakovei nurodyti konkrečiai, kokios konkrečios dokumentacijos, jos manymu, pradinis kreditorius jai nepateikė), jos neįvardino. Tai sudarė teismui pagrindą spręsti, kad atsakovė neįrodinėjo šių aplinkybių ir negalėjo teismui konkrečiai įvardinti per nustatytus terminus ir bylą nagrinėjant iš esmės, konkrečios dokumentacijos, kurios nepateikė UAB „Alfeta“ ar ieškovė UAB „Juris LT“.
5. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, aplinkybę, kad atsakovė neginčijo ir neteikė jokių duomenų dėl išrašytų sąskaitų ginčijimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų pradiniam kreditoriui, o pradinis kreditorius perleido turimus reikalavimus atsakovės atžvilgiu ieškovei, apie tai atsakovės informuota. Taigi atsakovė tinkamai už suteiktas paslaugas ir sutarties pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras neatsiskaitė, dėl to susidarė 19 569,33 Eur skola. Todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus dėl 19 569,33 Eur skolos priteisimo iš atsakovės.
6. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė atsiskaitė pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras; taip pat teismui nepateikta įrodymų, jog atsakovė būtų ginčijusi šias sąskaitas faktūras, todėl ieškovė pagrįstai paskaičiavo papildomai sutarties 6.1 punkte nustatytus delspinigius, kuriuos yra pagrindas priteisti iš atsakovės.
7. Kartu teismas vertino, jog pagrįstas ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 40 Eur sumą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 7 straipsnio 1 dalį, kadangi iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys (tiek pradinė kreditorė, taip pat ieškovė ir atsakovė) yra ūkio subjektai, tarp pradinės kreditorės ir atsakovės buvo sudarytas komercinis atlygintinas paslaugų tiekimo sandoris, todėl šalių santykiai patenka į MAPKSVPĮ taikymo sritį (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalis). Atsakovė laiku neatsiskaitė, todėl dėl atsakovės kaltės, jos vengimo atsiskaityti, ieškovė patyrė skolos išieškojimo išlaidas. Dėl nurodytų motyvų ieškovei iš atsakovės priteistina 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų (MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalis).
8. Skundžiamu sprendimu taip pat buvo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl 12,50 proc. procesinių palūkanų, kurios neviršija MAPKSVPĮ nustatyto dydžio, priteisimo bei ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, sudarančių 655 Eur, atlyginimo priteisimo.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Atsakovė UAB „Eltalis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareikštą ieškinį, taip pat priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai neatsižvelgė į faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei vadovavosi išimtinai ieškovės nuomone bei deklaratyviais teiginiais, taip pat ignoravo šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką ir paviršutiniškai išanalizavo faktinę situaciją.
9.2. Apeliantė dėsto įrodymų vertinimo nuostatas, taip pat sutarčių teisės normas bei formuojamą teismų praktiką. Pabrėžia, jog UAB „Alfeta“ nepateikė būtinos dokumentacijos, kuri reikalinga norint atlikti atsiskaitymą už suteiktas nuomos paslaugas. Tai reiškia, kad UAB „Alfeta“ neįvykdė prievolių pagal šalių sudarytą sutartį. Įvertinus aplinkybes, kad ieškovė reikalauja apmokėti už nuomos paslaugas, tačiau nėra pateikusi atsakovei nuomos paslaugas lydinčių dokumentų, atsakovė neturi pareigos vykdyti atsiskaitymų pagal sutartį. Tik UAB „Alfeta“ įvykdžius pareigas, atsakovei kyla kitos sutartinės pareigos ir teisės, tai yra teisė atsiskaityti su ieškove. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino.
9.3. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad kol UAB „Alfeta“ nėra įvykdžiusi savo prievolės, atsakovė neturi pareigos vykdyti atsiskaitymų pagal sutartį. Tik įvykdžius šias ieškovės pareigas atsakovei kyla kitos sutartinės pareigos ir teisės, tai yra teisė atsiskaityti su ieškove. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, vadovavosi išimtinai ieškovės paaiškinimais, ignoruojant kitus byloje pateiktus įrodymus. Tad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas tenkinti ieškovės ieškinį, padarė esminį įrodymų ir vertinimo taisyklių pažeidimą, turėjusį lemiamos įtakos neteisingam bylos išsprendimui. Dėl išdėstytų aplinkybių bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263 straipsnio 1 dalį, reikalaujančią, kad priimtas teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Nagrinėjamoje byloje pateiktu apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo eilę materialinės ir procesinės teisės pažeidimų, kuriuo, atsakovės vertinimu, padarė pirmosios instancijos teismas, taip pat atsakovė dėsto įrodymų vertinimo bei sutarčių teisės normas, tačiau tokių savo argumentų iš esmės nekonkretizuoja bei aiškiai neįvardija, kokius konkrečius pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas. Esminiai apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra paremti atsakovės vertinimu, kad pirminė kreditorė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, kadangi atsakovei nebuvo pateikti nuomos paslaugas lydintys dokumentai bei būtina dokumentacija, dėl ko atsakovei nekyla pareiga atsiskaityti pagal sudarytą sutartį.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, šalių pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų turinį, taip pat pirmosios instancijos teismo sudarytas papildomas sąlygas atsakovei teikti įrodymus, o taip pat apeliacinio skundo turinį, sprendžia, jog atsakovės pateiktas apeliacinis skundas yra iš esmės deklaratyvaus pobūdžio, dėl ko apeliacinės instancijos teismas visų pirmosios instancijos teismo nustatytų bei ištirtų aplinkybių papildomai nenagrinėja, o pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, juo labiau kad faktinės aplinkybės dėl atsakovei išrašytų sąskaitų faktūrų, jose nurodytų piniginių sumų, taip pat atsakovės informavimo apie sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį bei įrangos priėmimo – perdavimo aktuose nurodytas aplinkybes nėra ginčijamos.
13. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame sprendime, iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2023 m. kovo 1 d. trečiasis asmuo UAB „Alfeta“ ir atsakovė UAB „Eltalis“ sudarė Ilgalaikės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Sutartis), kurios pagrindu UAB „Alfeta“ (kaip nuomotojas) išnuomojo atsakovei už nustatytą nuomos mokestį nurodytus įrengimus, suteikė kitas sutartyje numatytas paslaugas.
14. Už atsakovei suteiktas paslaugas trečiasis asmuo išrašė šias PVM sąskaitas faktūras: 1) 2023 m. rugpjūčio 31 d. ALF Nr. (duomenys neskelbtini) (apmokėjimo terminas suėjo 2023 m. rugsėjo 30 d.) 7 786,35 Eur sumai; 2) 2023 m. rugpjūčio 31 d. ALF Nr. (duomenys neskelbtini) (apmokėjimo terminas suėjo 2023 m. rugsėjo 30 d.) 193,60 Eur sumai; 3) 2023 m. rugsėjo 22 d. ALF Nr. (duomenys neskelbtini) (apmokėjimo terminas suėjo 2023 m. spalio 22 d.) 1 385,45 Eur sumai; 4) 2023 m. rugsėjo 29 d. ALF Nr. (duomenys neskelbtini) (apmokėjimo terminas suėjo 2023 m. spalio 29 d.) 5 031,18 Eur sumai; 5) 2023 m. rugsėjo 29 d. ALF Nr. (duomenys neskelbtini) (apmokėjimo terminas suėjo 2023 m. spalio 29 d.) 193,60 Eur sumai; 6) 2023 m. spalio 16 d. ALF Nr. (duomenys neskelbtini) (apmokėjimo terminas suėjo 2023 m. lapkričio 15 d.) 659,45 Eur sumai; 7) 2023 m. spalio 31 d. ALF Nr. (duomenys neskelbtini) (apmokėjimo terminas suėjo 2023 m. lapkričio 30 d.) 4 126,10 Eur sumai; 8) 2023 m. spalio 31 d. ALF Nr. (duomenys neskelbtini) (apmokėjimo terminas suėjo 2023 m. lapkričio 30 d.) 193,60 Eur sumai. Šios atsakovei išrašytos sąskaitos faktūros pirmosios instancijos teisme nuginčytos nebuvo, taip pat nebuvo nustatyta, jog atsakovė buvo kreipusis į pirminę kreditorę dėl išrašytų sąskaitų faktūrų ginčijimo ar grąžinimo iki civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.
15. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo siųstos el. paštais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Skundžiamame sprendime teismas pabrėžė, jog vienu iš el. pašto adresų atsakovė naudojosi ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (iš (duomenys neskelbtini) buvo gautas teisme ir atsakovės vadovo pasirašytas atsiliepimas į ieškinį). Tokios aplinkybės paneigtos nebuvo, atsakovė iš esmės neginčijo nei jai išrašytų sąskaitų, nei jų gavimo (ar žinojimo apie jas) fakto, nei to, kad pagal išrašytas sąskaitas atsakovei buvo teiktos paslaugos, tačiau atsakovė pagal išrašytas sąskaitas neatsiskaitė.
16. Kartu į bylą buvo pateikti 2023 m. birželio 26 d. įrangos priėmimo-perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 9 d. įrangos priėmimo-perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 28 d. įrangos priėmimo-perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 23 d. įrangos priėmimo-perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 19 d. įrangos priėmimo-perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 3 d. įrangos priėmimo-perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 19 d. įrangos priėmimo-perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 28 d. įrangos priėmimo-perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūčio 16 d. įrangos priėmimo-perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 9 d. įrangos priėmimo-perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 9 d. įrangos priėmimo-perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog šių aktų atsakovė taip pat neginčijo. Tokias pirmosios instancijos teismo išvadas paneigiančių duomenų nėra.
17. Sutarties 6 punkte yra įtvirtintos nuostatos dėl atsakomybės už sutarties pažeidimus. Vienoje iš nuostatų numatyta, kad jei Nuomininkas laiku nesumoka pagal Pateiktą Sąskaitą faktūrą priklausančių mokėti sumų, jis už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną Nuomotojui moka 0,02 (dviejų šimtųjų) proc. laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius (6.1 p.p.).
18. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, jog 2023 m. lapkričio 22 d. trečiasis asmuo UAB „Alfeta“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Eltalis“, tą pačią dieną apie tai atsakovė buveinės adresu buvo informuota pranešimu, kuriuo buvo prašoma apmokėti 20 392,10 Eur skolą.
Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų
19. Apeliaciniame skunde, kaip jau minėta pirmiau, atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą padarė įrodymų vertinimo bei sutarčių teisę reglamentuojančių nuostatų pažeidimus, taip pat neatskleidė bylos esmės, kadangi netyrė atsakovės nurodomų aplinkybių dėl būtinos dokumentacijos vykdyti sutartį nepateikimo.
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, taip pat atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, kad atsakovė neginčijo nei jai išrašytų sąskaitų faktūrų, nei jų turinio, nei aplinkybės, kad ji nėra pagal šias sąskaitas atsiskaičiusi, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą remtis byloje esančiais ieškovės pateiktais ir atsakovės neginčytais įrodymais.
21. Kartu pastebėtina ir tai, jog atsakovė neginčijo ir šalių sudarytos Sutarties bei įrangos priėmimo-perdavimo aktų, dėl ko pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesiremti ir šiais įrodymais nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas skundžiamą sprendimą.
22. Nors apeliantė nurodo, jog pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; taip pat, kad kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, o byloje esantys įrodymai vertinami atsižvelgiant į jų visumą, tačiau pateiktame apeliaciniame skunde nedetalizuoja ir konkrečiai neįvardija, kaip ir koki būdu buvo netinkamai aiškintos Sutarties nuostatos, taip pat nenurodo, kokių konkrečiai įrodymų pirmosios instancijos teismas nevertino, ar juos vertino netinkamai.
23. Pastebėtina, jog tarp trečiojo asmens UAB „Alfeta“ ir atsakovės buvo sudaryta atlygintinė ilgalaikė įrengimų nuomos sutartis, dėl ko Sutarties 5 punkte buvo apibrėžtas nuomos mokestis, mokėjimai bei atsiskaitymai. Taigi, ieškovei teikiant įrodymus, kad atsakovei įrengimai buvo nuomojami, tačiau ji savo įsipareigojimų dėl atsiskaitymo už nuomojamus įrenginius nevykdė, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei pagal Sutartį kyla pareiga atsiskaityti už jai suteiktų įrengimų nuomą, nesant jokių įrodymų apie tai, kad kita Sutarties šalis būtų nevykdžiusi ar netinkamai vykdžiusi Sutartį, negali būti pripažinti kaip netinkamas sutarčių teisės aiškinimas ar įrodymų vertinimas, pažeidžiant įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, juo labiau kad ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.
24. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės pažeidimų, neva neatskleidus bylos esmės dėl atsakovės nurodomos dokumentacijos nebuvimo, pabrėžia, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei ne kartą siūlė pateikti kokią nors informaciją ar duomenis, susijusius su konkrečių PVM sąskaitų faktūrų ginčijimu, duomenų klaidingumu ar Sutarties nuostatų ydingumu. Tokių veiksmų atsakovė neatliko, taip pat neteikė jokių duomenų, kad iki civilinės bylos iškėlimo buvo reiškusi trečiajam asmeniui pretenzijas dėl Sutarties netinkamo vykdymo, išrašytų sąskaitų netinkamumo ar konkrečių duomenų/ dokumentacijos nepateikimo, nors Sutartis buvo sudaryta 2023 m. kovo 1 d., o neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros išrašytos laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki 2023 m. spalio 31 d. bei išsiųstos atsakovės el. pašto adresais (1 t., 26 - 34 b. l.). Tokios aplinkybės, priešingai nei nurodo apeliantė, neleidžia daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės ar materialinės teisės nuostatas, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą ar neatskleidė bylos esmės.
25. Pirmiau išdėstytas išvadas patvirtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismui kelis kartus raštu (teismo 2024 m. balandžio 29 d. ir gegužės 15 d. nutartys) siūlė atsakovei nurodyti kokią konkrečią dokumentaciją, jos manymu, pradinis kreditorius jai nepateikė, tačiau atsakovė-apeliantė jos neįvardino bei jokių duomenų nepateikė. Apeliantei dėstant analogiškus argumentus ir apeliaciniame skunde, t. y. kad pradinė kreditorė nepateikė reikiamos dokumentacijos, tokios dokumentacijos neįvardija, nedetalizuoja, kokie tai dokumentai ar kitokia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pastebi ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė pirmosios instancijos teismui neįvardijo jokių duomenų, susijusių su jos nurodoma dokumentacija, taip pat neteikė prašymų teismui dėl konkrečių duomenų išreikalavimo, tokių aplinkybių bei prašymų nenurodo ir apeliaciniame skunde.
26. Taigi, įvertinus visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais ir spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės ar pažeidė esminius civilinio proceso principus. Kartu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo apskaičiuota skolos, delspinigių, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų sumomis, juo labiau kad dėl to atsakovė apeliacinio skundo neteikė.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti (likę) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo vertinimui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
28. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, taip pat tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas yra atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.