Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Tavo Aplinkos vizija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-16640-359/2021 pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Tavo Aplinkos vizija“ prašymą dėl termino prieštaravimams paduoti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose 2021 m. birželio 15 d. priimtas teismo įsakymas dėl 3200 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 24 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Tavo Aplinkos vizija“ kreditorės D. M. naudai.

2. 2021 m. rugsėjo 23 d. teisme gautas skolininkės UAB „Tavo Aplinkos vizija“ prašymas dėl termino prieštaravimams paduoti atnaujinimo, kuriuo prašoma atnaujinti terminą skolininkės prieštaravimams dėl teismo įsakymo paduoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

11. Apeliantė UAB ,,Tavo Aplinkos vizija” kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apdraustųjų asmenų sąrašą už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., „(duomenys neskelbtini)“ direktorės 2021 m. balandžio 29 d. įsakymą dėl galimybės vykti ir dirbti Švedijoje. Atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymai yra pateikti kartu su atskiruoju skundu, su jais turėjo galimybę susipažinti kreditorė, nenustačius, kad apeliantė savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismas naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)pagrįstumo

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkei atsisakyta atnaujinti praleistą terminą pateikti prieštaravimus dėl kreditorės pateikto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Įstatymų leidėjas yra nustatęs CPK 78 straipsnio 1 dalyje bendrąją taisyklę, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą arba teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, – tai svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Sąvoka „svarbios priežastys” yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Tai reiškia, kad termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnio 5 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292/2008). Spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Atkreiptinas dėmesys, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai.

14. CPK 122 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą. CPK 122 straipsnio 2 dalis specifiškai nurodo, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

15. Pagal CPK 123 straipsnio 2 dalį, juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Minėto straipsnio 4 dalis nustato, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą. Jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine (CK 2.49 straipsnio 2 dalis). Šios teisės normos paskirtis – būtinybė žinoti, kur galima rasti juridinio asmens valdymo organus, siųsti korespondenciją, perduoti dokumentus, prekes ir panašiai, kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai.

17. Dėl juridinio asmens buveinės sampratos bei procesinių dokumentų įteikimo taip pat yra pasisakyta ir teismų praktikoje nurodant, jog juridinio asmens verslo vieta laikoma buveinė, kurios adresas registruojamas Juridinių asmenų registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2008; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010 ir kt.). Įmonės buveinės adresas nurodomas steigimo bei registravimo dokumentuose ir yra registruojamas Juridinių asmenų registre kaip neabejotinai tikslus. Pasikeitus įmonės buveinės adresui, turi būti keičiami ir Juridinių asmenų registre registruoti įmonės duomenys bei dokumentai (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 15 d. teismo įsakymas, pranešimas dėl teismo įsakymo ir teismo įsakymo nuorašas registruotu paštu buvo siunčiami skolininkei jos buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), ir 2021 m. birželio 22 d. buvo įteiktas T. J.

19. Atskirajame skunde nurodyta, kad apeliantė UAB ,,Tavo Aplinkos vizija” yra registruota adresu: (duomenys neskelbtini), kur gyvena įmonės vadovės V. P. brolis T. J. su žmona E. J.. Tuo metu, kai buvo įteikinėjami teismo dokumentai, įmonės vadovės V. P. brolis T. J. dirbo užsienyje, o namuose gyveno jo žmona E. J., kuri priėmė laišką, tačiau įmonės vadovei ar kitam įmonės atstovui jo neperdavė.

20. Su atskiruoju skundu apeliantė pateikė įrodymus (žr. šios nutarties 11 punktą), kurie patvirtina, kad T. J. ir E. J. nedirbo pas apeliantę procesinių dokumentų įteikimo metu, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien ta aplinkybė, jog dokumentus priėmė galimai su įmone nesusijęs asmuo, nepaneigia juridinio asmens pareigos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondencija savo buveinės adresu. Kartu pažymėtina, kad apeliantė nepateikė duomenų, koks asmuo (darbuotojas) atsakingas už korespondencijos priėmimą jos buveinės adresu: (duomenys neskelbtini) (kuriuo gyvena ir įmonės vadovės brolis), ir/ar kokiu būdu apeliantė yra informuojama apie šiuo adresu gautą korespondenciją. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad apeliantė apskritai nėra sudariusi galimybių jos buveinės adresu fiziškai įteikti korespondenciją įmonėje dirbantiems asmenims. Be to, apeliantė taip pat nepateikė įrodymų, kad Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu veiklos nevykdė ir jos buveinės vieta faktiškai buvo kitu nei registre nurodytu adresu, ir kad šis adresas teisinių santykių dalyviams buvo žinomas. Apeliantė nei prašyme atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, nei atskirajame skunde nenurodė kito įmonės buveinės adreso ar korespondencijos adreso, kuriuo jai gali būti siunčiami procesiniai dokumentai.

21. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo praktiką juridinis asmuo privalo užtikrinti korespondencijos gavimą viešai jo nurodytu adresu. Tuo tarpu juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu ar kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją, iš esmės suponuoja tai, kad juridinis asmuo sąmoningai atsisako prisiimti riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sąlygų priimti korespondenciją neužtikrinimas bei sąlygų, kuomet juridiniam asmeniui skirtą korespondenciją, siunčiama skolininko buveinės adresu, atsiima su juridiniu asmeniu galimai nesusiję asmenys, yra pačios skolininkės nerūpestingumas ir nesidomėjimas, todėl pati skolininkė turi prisiimti neigiamų tokio savo elgesio padarinių riziką.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skolininkė su prašymu dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo į teismą kreipėsi žymiai praleidusi terminą, t. y. daugiau nei po 1 mėnesio nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo, o toks laiko tarpas yra nepateisinamai ilgas, neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, todėl termino atnaujinimas neatitiktų teisingumo, protingumo reikalavimų, pažeistų kreditorės teises ir teisėtus interesus. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad skolininkės vadovė apie priimtą teismo įsakymą neva sužinojo tik 2021 m. rugsėjo 20 d., kuomet buvo areštuotos įmonės sąskaitos ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, ir nuo šio momento ėmėsi aktyvių veiksmų, visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste (dėl apeliantės pareigos nevykdymo užtikrinti korespondencijos gavimą jos buveinės adresu) savaime nepaneigia konstatuotos aplinkybės dėl žymiai praleisto termino pateikti prieštaravimus dėl teismo įsakymo.

23. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, turinčias įtakos nustatant praleisto termino priežasčių svarbą, ir tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias termino prieštaravimams dėl kreditorės pareikšto reikalavimo atnaujinimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kuri paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.