Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-08 · Civilinė byla Nr. 2S-1721-230/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-08
Bylos Nr.
2S-1721-230/2014
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-03350-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Pareiškėjas
E. Č.
Suinteresuotas asmuo
S. V.
Kategorijos
  • 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1721-230/2014Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03350-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.2; 75.8; 122.2; 122.3; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. Č. ir suinteresuoto asmens S. V. atskiruosius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1256-470/2014 pagal pareiškėjo E. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. V., S. V., antstolei A. K. dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskiruosius skundus ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas E. Č. pateikė prašymą dėl skolininkės S. V. turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0133/07/02498. Nurodė, kad antstolės A. K. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš S. V. pareiškėjui, ketinama parduoti skolininkės turtą iš varžytynių. Kadangi turtas bendrąja jungtine nuosavybe priklauso ir jos sutuoktiniui S. V., todėl turi būti nustatyta skolininkės turto dalis.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. V. su pareiškėjo pareiškimu nesutiko, nurodė, kad skolą pareiškėjui išmokės dalimis, jos turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatyti nereikia.

Suinteresuotas asmuo S. V. su pareiškėjo pareiškimu nesutiko, nurodė, kad skola pareiškėjui yra S. V. asmeninis reikalas, kurią ji išmokės pareiškėjui dalimis, todėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatyti nėra pagrindo.

Suinteresuotas asmuo antstolė A. K. su pareiškėjo reikalavimu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo sutinka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino, nustatė skolininkės S. V. ir S. V. turto, priklausančio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, dalis: skolininkės S. V. turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu S. V. yra: 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris 6998-4005-7013, ūkinio pastato, unikalus numeris 6998-4005-7024, ūkinio pastato, unikalus numeris 6998-4005-7035, kitų statinių, unikalus numeris 6998-4005-7046, esančių (duomenys neskelbtini), ir automobilis NISSAN 100NX ((duomenys neskelbtini)).

Teismas nustatė, kad antstolės A. K. kontoroje vykdant Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį Nr. 1348-L dėl 17 048 Lt skolos išieškojimo iš S. V., kuri yra pradinės skolininkės J. M. turto paveldėtoja, išieškotojui E. Č., skolos išieškojimui buvo areštuotas skolininkei ir jos sutuoktiniui priklausantis turtas: gyvenamasis namas, unikalus numeris 6998-4005-7013, ūkinis pastatas, unikalus numeris 6998-4005-7024, ūkinis pastatas, unikalus numeris 6998-4005-7035, kiti statiniai, unikalus numeris 6998-4005-7046, esantys (duomenys neskelbtini), automobilis NISSAN 100NX (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir automobilis OPEL VECTRA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Skolininkė S. V. ir S. V. yra sutuoktiniai. Jiems priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, dėl to negalima nukreipti skolos išieškojimo į S. V. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Vadovaudamasis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas sprendė, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 2 dalimi, 3.117 straipsnio 1 dalimi – sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl konstatavo, kad abiems sutuoktiniams jo priklauso po 1/2 dalį.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas E. Č. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti, įpareigojant skolininkus grąžinti skolą, o antstolę – skolą išieškoti iš bendro sutuoktinių turto, jei kreditoriniam reikalavimui patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Skolininkė ir jos šeima skolos apeliantui negrąžina jau ilgą laiką, nereaguoja į jo prašymus bei raginimus. Tik perdavus skolos išieškojimą antstolei, skolos išieškojimas pajudėjo į priekį. Pažymėjo, kad nors skolos sutartis notarine forma buvo sudaryta su J. M., tačiau sutarties sudaryme dalyvavo tiek S. V., tiek jos sutuoktinis S. V., tiek jų pilnamečiai vaikai. Pinigai buvo skolinami šeimos reikalams, siekiant pradėti šeimos verslą. Paskolos sutarčiai pritarė visi skolininkės šeimos nariai, kurie taip pat garantavo skolos grąžinimą. Tačiau skolininkai apeliantą klaidino ir išsisukinėjo nuo skolos grąžinimo 13 metų, nesutiko skolos grąžinti net dalimis. Antstolei vykdant išieškojimą, skolininkai visus klaidina, teigdami, kad skola yra tik vienos S. V. asmeninis reikalas. Tokiu būdu siekiama, kad skola būtų išieškoma ne iš šeimos bendro turto, o tik iš 1/2 dalies šeimos turto, kurios nepakanka visai skolai padengti. Skundžiama teismo nutartis tarsi atleidžia skolininkės sutuoktinį nuo pareigos savo turto dalimi padėti sutuoktinei išmokėti bendras šeimos skolas. Skolininkės sutuoktinis neprieštaravo, kad būtų skolinamasi jų bendram šeimos verslui, apie skolą žinojo, sutiko įkeisti bendrą turtą hipotekos lakštu, todėl taip pat privalo prisidėti prie skolos grąžinimo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. V. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo kitos sudėties teismui.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apelianto nuomone, teismo padarytos išvados neatitinka tikrovės, suinteresuotų asmenų paaiškinimų. Teismas nevertino bylos aplinkybių, kurios paneigia skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas. Teismas padalijo turtą, kuris S. V. nepriklauso. Sutuoktiniai negyvena santuokoje daugiau kaip 12 metų, S. V., pasiėmusi jai priklausiusią turto dalį, apsigyveno skyrium nuo apelianto. Praėjus daugiau kaip 10 metų po jų išsiskyrimo, S. V. dėl senaties prarado bet kokią teisę reikalauti turto. Be to, pati S. V. paaiškino, kad ji jokios turto dalies S. V. valdomame turte neturi. Jokių pretenzijų dėl savo dalies į gyvenamąjį namą ir jo priklausinius S. V. apeliantui nereiškė, kadangi namas pirktas kolūkio laikais už apelianto pajų taip pat už apeliantui dovanotas senelės lėšas. Apeliantas iš sutuoktinės nereikalavo lėšų dukros išlaikymui, kuri gyveno kartu su juo. Tokį tarpusavio turtinių ir kitų santykių rezultatą suinteresuoti asmenys patvirtino sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2013 m. liepos 5 d. Kilnojamąjį turtą įgijo vienas S. V., tuo metu jis jau negyveno kartu su S. V.. S. V. teigimu, skolą pareiškėjui jos mama J. M. grąžino, tačiau pareiškėjas pasinaudojo jos amžiumi ir neišprusimu, todėl nedavė jokio pakvitavimo priimant pinigus. Nesupranta, kodėl kreditorius tiek laiko delsė susigrąžinti skolą, nesikreipė į teismą kol skolininkė J. M. buvo gyva. S. V. valia sandorio sudaryme nebuvo išreikšta, apie sandorio sudarymą jam nebuvo žinoma, todėl jis negali prisiimti jokios atsakomybės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo E. Č. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo S. V. prašo jį atmesti, o jo atskirąjį skundą tenkinti.

Nurodė, kad su sutuoktine S. V. kartu negyvena daugiau kaip 12 metų, todėl apelianto argumentai, kad S. V. buvo žinomos paskolos sudarymo aplinkybės, kad jis dalyvavo sutarties sudaryme, yra neteisingi, išgalvoti. Nesuprantama, kodėl beveik 13 metų pareiškėjas delsė susigrąžinti skolą. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad skolininkė su juo jau buvo atsiskaičiusi, tačiau pareiškėjas jai nebuvo davęs jokio pakvitavimo. Kaip minėjo, jis su S. V. gyvena atskirai nuo 2001 m., taip pat nuo 2001 m. bendru sutarimu yra pasidalinę ir turtą. Teismo padalintas turtas yra asmeninė S. V. nuosavybę, turto S. V. niekada neprižiūrėjo, juo nesirūpino, nevaldė, tai nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Transporto priemonės taip pat yra jo asmeninė nuosavybė.

Atsiliepimu į suinteresuoto asmens S. V. atskirąjį skundą pareiškėjas E. Č. prašo jį atmesti.

Nurodė, kad su apelianto S. V. atskirajame skunde nurodytais argumentais nesutinka. E. Č. nuomone, abu sutuoktiniai yra susitarę teigti, kad jie jau senai kartu negyvena, neturi bendro turto, o už skolą atsakinga tik viena S. V., kuri neturi jokių pajamų ir turto, taip siekdami išvengti skolos grąžinimo ir turto pardavimo iš varžytynių. Realiai 2001 m. balandžio 16 d. paskolos sutartis buvo pasirašyta dalyvaujant tiek S. ir S. V., tiek mirusiai skolininkei J. M.. Sutarties įvykdymui hipoteka buvo įkeistas sutuoktinių turtas. Sutuoktinių teiginiai, kad jie jau 12 m. kartu negyvena yra melagingi, klaidinantys teismą, byloje nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Suinteresuotų asmenų santuoka nenutraukta, turtas nėra padalintas. Tokiais teiginiais siekiama išvengti realaus išieškojimo iš bendro suinteresuotų asmenų turto.

Kitų atsiliepimų į atskiruosius skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskiruosiuose skunduose išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nustatyta skolininkės turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Byloje nustatyta, kad 2001 m. rugsėjo 4 d. antstolės A. K. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0133/07/02498 pagal Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2002 m. vasario 28 d. nutartį Nr. 1348-L dėl 17 048 Lt skolos išieškojimo iš J. M. išieškotojui E. Č.. 2009 m. rugsėjo 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi J. M., mirusi 2004 m. gruodžio 20 d., pakeista nauja skolininke S. V., kuri yra J. M. turto paveldėtoja. Antstolė 2012 m. liepos 19 d. areštavo skolininkei S. V. ir jos sutuoktiniui S. V. priklausantį turtą – pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus numeris 6998-4005-7013, ūkinį pastatą, unikalus numeris 6998-4005-7024, ūkinį pastatą, unikalus numeris 6998-4005-7035, kitus statinius, unikalus numeris 6998-4005-7046, esančius (duomenys neskelbtini), automobilį NISSAN 100NX (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir automobilį OPEL VECTRA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). 2012 m. rugpjūčio 29 d. antstolė A. K. pateikė siūlymą E. Č. kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Antstolis sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis, gali priimti nustatęs, jog skolininko asmeninio turto nėra ar neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Bendraturčio kreditorius ir išieškotojas turi teisę reikalauti atidalyti ir nustatyti skolininko dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti (CK 4.80 straipsnio 3 dalis, CPK 667 straipsnio 4 dalis). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad skolininkė S. V. asmeninio turto neturi, o turi tik virš minėtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise su S. V. įgytą turtą, kad jos skola pareiškėjui E. Č. yra jos asmeninė skola ir kad antstolis CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka pasiūlė pareiškėjui (išieškotojui E. Č.) kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagal išieškotojo kreipimąsi turėjo teisę spręsti ir pagrįstai nustatinėjo skolininkei S. V. priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalį, į kurią būtų galima nukreipti skolos išieškojimą.

Kaip nurodyta, įstatyme yra preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Apeliantas S. V. nurodo, kad antstolės areštuotas turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, kad jis su sutuoktine S. V. kartu negyvena jau 12 m., turtą jie taip pat yra pasidalinę. Siekdamas įrodyti aplinkybę, kad turtas tarp sutuoktinių yra padalytas, S. V. pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie tai, kad kreipėsi dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (t. 2, b. l. 17–18) ir su atskiruoju skundu pateikė 2013-07-05 sutuoktinių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (t. 2, b. l. 46-47). Tačiau remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad skolininkė ir suinteresuotas asmuo S. V. į Prienų rajono apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kreipėsi tik 2013 m. liepos 8 d., kai tuo tarpu pareiškėjas dėl skolininkės S. V. turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo į Alytaus rajono apylinkės teismą kreipėsi 2012 m. rugsėjo 7 d. Be to, Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsisakė tvirtinti pareiškėjų – S. V. ir S. V. 2013-07-05 sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir civilinę bylą sustabdė iki pareiškėjai sudarys naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, o 2014 m. vasario 14 d. nutartimi pareiškimą dėl santuokos nutraukimo paliko nenagrinėtą. Todėl konstatuotina, kad S. V. ir S. V. santuoka iki šiol nėra nutraukta ir bendras sutuoktinių turtas iki šiol nėra padalintas, todėl ginčo turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažintas asmeniniu S. V. turtu. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo turtas (gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kiti kiemo statiniai), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas 1992 m. liepos 17 d., kai tuo tarpu skolininkės S. V. ir S. V. santuoka buvo sudaryta 1979 m. rugsėjo 14 d., todėl apelianto S. V. teiginiai, kad minėtas turtas yra tik jo asmeninė nuosavybė ir, kad jis skolininkei S. V. nepriklauso, yra neapgrįsti, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas E. Č., reikalaudamas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir tenkinti jo prašymą išieškoti skolą iš bendro sutuoktinių turto, suformulavo iš esmės naujo turinio prašymą. Apeliantas (pareiškėjas) pirmosios instancijos teismo prašė nustatyti skolininkės S. V. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, o atskirajame skunde nurodė, kad pagrindinis apelianto prašymas yra nustatyti, jog antstolė skolą gali išieškoti iš skolininkės kartu su sutuoktiniu bendro santuokoje užgyvento turto. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad apeliacinėje instancijoje apeliantas E. Č. reiškia naują reikalavimą, ką įstatymas draudžia daryti (CPK 312, 338 straipsniai). Neatsižvelgiant į tai (t. y. kartu plačiau nepasisakant dėl minėto naujo reikalavimo), žemiau pateikiami apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl atskirojo skundo reikalavimo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįstumo, apeliantui teigiant, kad prievolę grąžinti skolą yra prisiėmęs ir S. V.. Tačiau skolininke pagal vykdomąjį dokumentą yra S. V. (J. M. teisių ir pareigų perėmėja), o pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad į kito sutuoktinio, kuris neprisiėmė prievolės, turtą ar jo dalį bendrojoje nuosavybėje negali būti nukreipiamas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2013). Todėl, nesant jokių duomenų ir įrodymų, kad skolininkės S. V. sutuoktinis S. V. taip pat prisiėmė prievoles pareiškėjui E. Č., apskritai nėra pagrindo tenkinti apelianto skundą.

Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį naikinti ar ją keisti atskirųjų skundų motyvais nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolia Indreikienė