Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-4655-1051/2017 pagal antstolio T. U. prašymą suinteresuotiems asmenims S. D., A. S. dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinės byloje sprendžiamas klausimas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese.Antstolis T. U. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su prašymu pakeisti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3614-326/2005 vykdymo procese (duomenys neskelbtini) mirusį išieškotoją V. D. į jo teisių perėmėją – S. D. (2 t., b. l. 101).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi prašymą tenkino. Pakeitė vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotoją V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į naują išieškotoją S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turinčią teisę į 987,78 Eur skolos dalį, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų išieškojimą iš skolininko A. S. (2 t., b. l. 108–109).Teismas nurodė, kad antstolio T. U. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3614-326/2005 iš skolininko A. S. išieškotojo V. D. naudai yra vykdomas 8 960 Lt (2 595 Eur) skolos, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų išieškojimas. 2017 m. kovo 15 d. Šiaulių m. 5 – ojo notaro biure išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog V. D. reikalavimo teisę pagal 2008 m. lapkričio 14 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-3614-326/2005 į skolininko A. S. likusią 987,78 Eur skolos dalį bei 6 procentų metinių procesinių palūkanų nuo 2 595 Eur sumos nuo 2005 m. birželio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo paveldėjo S. D., todėl pripažino, kad yra įstatyminis pagrindas išieškotoją V. D. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti į išieškotoją S. D. antstolis.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą atmesti (2 t., b. l. 115–116). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3614-326/2005 skola iš A. S. priteista V. D. įmonei. V. D. įmonė nurodyta kaip išieškotojas vykdomajame rašte, taigi nepagrįstai antstolis nurodė, kad išieškotojas yra fizinis asmuo V. D..Įmonės savininkas mirė, įmonė 2015 m. sausio 21 d. likviduota, todėl S. D. negalėjo paveldėti įmonės turimo reikalavimo teisės į A. S. skolą.Paveldėjimo teisės liudijimas nei vykdomasi raštas yra negaliojantys, nes mirus V. D., antstolis turėjo stabdyti vykdomąją bylą remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 straipsnio 1 dalimi tol, kol S. D. pateiks naują vykdomąjį raštą.Nepagrįstai antstolis nurodė, kad skolą sudaro 6 procentai metinių procesinių palūkanų, nes antstolio 2017 m. sausio 26 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad tai yra 6 procentai metinių palūkanų. Be to, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas paaiškino, nereikia mokėti palūkanų, jei juridinis asmuo likviduotasAtsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis T. U. prašo atskirąjį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą (2 t., b. l. 127–128). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Atskirasis skundas nepagrįstas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalį individuali įmonė neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio turtas yra neatskiriamas nuo jos savininko turto. Individualios įmonės ir jos savininko turtas yra vientisas ir neatskiriamas, todėl nėra skirtumo ar vykdomosios bylos dalyvis yra juridinis asmuo ar jos savininkas kaip fizinis asmuo. Turto vientisumo principas reiškia, jog turtas ir turtinės teisės bei esami įmonės savininko įsipareigojimai gali būti paveldimi, todėl pagrįstai paveldėjimo teisės liudijime numatyta, kad S. D. paveldėjo reikalavimo teisę pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-3614-326/2005.Klausimai dėl palūkanų dydžio, išieškotojo pareigos mokėti mokesčius nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3614-326/2005, kuriuo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei V. D. įmonei iš atsakovės A. S. įmonės 8 960 Lt (2 595 Eur) skolos, 6 procentų metinių palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2005 m. birželio 21 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 968,80 Lt (280,58 Eur) bylinėjimosi išlaidų (1 t., b. l. 63–64). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2006 m. sausio 30 d., kai bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (1 t., b. l. 92–95). Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 14 d. išdavė vykdomąjį raštą (2 t., b. l. 102–103). Pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3614-326/2005 antstolio T. U. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininkės A. S. įmonės išieškotojai V. D. įmonei. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad 2015 m. sausio 23 d. likviduota V. D. įmonė (2 t., b. l. 139–140; vykdomoji byla, b. l. 116–118). valstybės įmonei Registrų centras duomenimis 2008 m. gruodžio 15 d. V. D. pateikė prašymą išregistruoti V. D. įmonę iš Juridinių asmenų registro bei kartu su prašymu pateikė dokumentus, t. y. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kanceliarijos pažymą apie saugoti perduotus dokumentus ir likvidacinį aktą, iš kurių matyti, kad visi įmonės dokumentai perduoti saugoti, o likvidacinio akto surašymo dieną (2008 m. gruodžio 15 d.) įmonė turto neturėjo (2 t., b. l. 184, 185, 186).(duomenys neskelbtini) mirė V. D., t. y. V. D. įmonės savininkas. Palikimą po V. D. mirties priėmė jo motina S. D. (2 t., b. l. 138).Šiaulių m. 5-ojo notarų biuro notarės S. J. išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, patvirtina, kad S. D. po sūnaus V. D. mirties priėmė palikimą, kurį ½ dalis buto, piniginės lėšos banko sąskaitose bei pensijų kaupimo fonduose, taip pat reikalavimo teisė pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3614-326/2005 dėl likusios neišieškotos 987,78 Eur skolos bei 6 procentų metinių palūkanų (2 t., b. l. 104–106, 107).

Dėl individualios įmonės ir jos savininko turto tarpusavio santykio

Remiantis Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Individuali įmonė kaip kiekvienas juridinis asmuo yra pavadinimą turinti įmonė, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme (CK 2.33 straipsnio 1 dalis). Ji turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 straipsnio 1 dalis), todėl, kaip savarankiškas civilinių santykių subjektas, ji gali įgyti turtą, pavyzdžiui, reikalavimo teisės, taip pat už savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 8 straipsnis, CK 2.50 straipsnio 1 dalis). Nors CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis), tačiau teisės aktuose juridinio asmens ir jo dalyvio turtas nėra sutapatinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2014). Minėtos nuostatos reiškia, kad, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau, individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu turtu ir jam tenkančia bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Taigi individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510-313/2015). CK 2.50 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio atsakomybė už juridinio asmens prievoles procesine prasme įgyvendinama CPK 673 straipsnyje, pagal kurią jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą. Tačiau nei CK, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta taisyklė, kad individualios įmonės turtas – vykdytina reikalavimo teisė – yra ir jos savininko turtas, todėl nepagrįsti antstolio argumentai, kad individualios įmonės ir jos savininko turtas yra vientisas ir neatskiriamas, todėl nėra skirtumo ar vykdomosios bylos dalyvis yra juridinis asmuo ar jos savininkas kaip fizinis asmuo.Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3614-326/2005 skola priteista V. D. įmonei (1 t., b. l. 63–64), kad įsiteisėjusio sprendimo pagrindu išduotame vykdomajame rašte bei T. U. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotoju nurodyta V. D. įmonė, pripažintina kad teismo procesiniu sprendimu V. D. įmonė įgijo turtą, t. y. reikalavimo teisę, kad skolininkas įvykdytų piniginę prievolę. Sutiktina su atskirtojo skundo argumentu, kad reikalavimo teisę vykdomojoje byloje Nr. 0136/08/02903 turi individuali įmonė, o ne jos savininkas.

Dėl likviduoto juridinio asmens procesinių teisių perėmimo

Procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai (CPK 48 straipsnio 1, 3 dalys). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, taip pat vykdymo procese (CPK 48 straipsnio 1 dalis, 596 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. D. įmonė 2015 m. sausio 23 d. buvo likviduota (vykdomoji byla, b. l. 116–118), ji išregistruota iš Juridinių asmenų registro, t. y. individuali įmonė pasibaigė (CK 2.95 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 6.128 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad likviduoto juridinio asmens teisių ir pareigų perėjimas kitiems asmenims yra išimtis iš taisyklės, kurios sąlygų egzistavimą turi įrodyti ja besiremiantis asmuo (CPK 178 straipsnis). Taigi vien kreditoriaus – juridinio asmens – likvidavimas nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad prievolė pasibaigė, jei yra konstatuotas įstatyme nustatytas teisių perėmimas, kai vietoj likviduoto kreditoriaus reikalavimo teisę perėmė kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-686/2017).Pažymėtina, kad kreditorius turi teisę perleisti trečiajam asmeniui savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui, reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Taigi V. D. įmonė kaip kreditorė, turinti reikalavimo teisę, kad skolininkas įvykdytų piniginę prievolę pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3614-326/2005, galėjo ją įstatymų nustatyta tvarka perleisti.Pažymėtina, kad nei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nei V. D. paveldėjimo byloje nėra duomenų, kad V. D. įmonė būtų perleidusi turimą reikalavimo teisę V. D., todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad įvyko materialinių teisių perleidimas, kurių pagrindu pasikeitė kreditorius, t. y. individualios įmonės reikalavimo teisę perėmė jos savininkas V. D., o po jo mirties paveldėtoja S. D..Nors V. D. paveldėjimo byloje matyti, kad antstolis T. U. 2017 m. kovo 9 d. išdavė papildomą paveldimo turto apyrašą, kurio pagrindu vėliau buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (2 t., b. l. 178, 180), tačiau teismas atkreipia dėmesį į paveldėjimo teisės liudijimo teisinę reikšmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties, o tik suteikia teisę disponuoti paveldėtu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013), todėl nesant kitų duomenų, kurie pagrįstų, jog mirties dieną palikėjas (nagrinėjamu atveju V. D.) turėjo reikalavimo teisę pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3614-326/2005, negalima konstatuoti, kad konkrečiu atveju įvyko materialinių ir procesinių teisių perėmimas.

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išieškotojo pakeitimo vykdymo procese klausimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), neįvertino visų faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, netinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teises normas. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje esančius duomenis, nepagrįstai vykdomojoje byloje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė išieškotoją V. D. į S. D., todėl atskirasis skundas tenkintinas. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartis naikintina, klausimas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese išspręstinas iš esmės – antstolio T. U. prašymas dėl išieškotojo V. D. pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Atskirojo skundo argumentai dėl procesinių palūkanų yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teismas jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nenagrinėtinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti antstolio T. U. prašymą dėl išieškotojo V. D. pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) į jo teisių perėmėją S. D..

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims