Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Švenčionių rajono savivaldybės ieškinį atsakovei R. Š. dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė, gavusi teismo pranešimą, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, gavusi teismo šaukimą, neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, todėl teismas, ieškovės prašymu, priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad 1998-08-28, remiantis1988-12-26 orderiu Nr. 234, tarp UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ ir atsakovės R. Š. sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo mokėti buto nuomos mokestį bei atsiskaityti už teikiamas paslaugas (b.l. 4-5 ). Išnuomotas butas nuosavybės teise priklauso Švenčionių rajono savivaldybei (b.l. 13). Iš Pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ir Švenčionių r. sav. administracijos Pabradės seniūnijos 2016-02-26 pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad šiame bute savo gyvenamąją vietą deklaruoja tik atsakovė (b.l. 18, 19). Švenčionių rajono savivaldybės būsto nuomos komisija 2015-09-29 nutarė nutraukti su atsakove sudarytą savivaldybei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, atsakovę iškeldinti iš būsto ir išieškoti iš jos skolas už komunalines paslaugas bei nuomos mokestį (b.l. 10-11). Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-10-20 įsakymu Nr. TV-82 nutraukta su R. Š. sudaryta būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, nuspręsta iškeldinti R. Š. iš būsto ir išieškoti iš jos nesumokėtą nuomos mokestį bei skolą už komunalines paslaugas (b.l. 12). Ieškovė 2015-10-30 pranešimu informavo atsakovę apie savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimą, įspėjo, kad ji per tris mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos turi atlaisvinti nuomojamą butą (b.l. 6). Pagal ieškovei pateiktus UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ duomenis (b.l. 14), atsakovė 2016-02-01 nesumokėjusi 251,84 Eur dydžio gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio. Iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos mokėjimo pranešimo (b.l. 15) nustatyta, kad atsakovė skolinga ieškovei 78,57 Eur už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 2015 m. Iš UAB „Fortum Švenčionių energija“ 2016-02-05 pažymos (b.l 16) nustatyta, kad atsakovė 2016-02-01 skolinga 795,78 Eur už buto apšildymą bei karštą vandenį.

Sutartis dėl socialinio būsto nuomos su atsakove sudaryta 1998-08-28. Ieškovė išnuomojo atsakovei ilgalaikį materialųjį turtą – butą – vadovaudamasi LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, priimtu 1998-05-12 (Nr. VIII-729). Pagal šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 9 str., savivaldybės turtu turi būti naudojamasi, jis valdomas ir juo disponuojama atsižvelgiant į visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principų turinį. 1998-08-28 tarp šalių sudaryta Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartimi atsakovei neterminuotai išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiuo metu galioja LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, nustatantis sąlygas socialiniam būstui išnuomoti. Pagal teismų praktiką, nutraukiant sutartį su atsakove, būtina nustatyti, ar atsakovė turi teisę į socialinį būstą ir atitinka įstatyme numatytas sąlygas socialiniam būstui gauti, nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis būtų sudaryta ir ne socialinio būsto nuomos pagrindais. Nesant kitų duomenų dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyko, ši sutartis nutrauktina pagal socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimui taikytinas teisės normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką, kad nutraukiant socialinio būsto nuomos sutartį būtina atsižvelgti į teisę į būsto neliečiamybę, viešąjį interesą, socialinio būsto nuomos poreikį, esamus pagrindus dėl socialinio būsto nuomos pratęsimo ar modifikavimo, asmens atitikimo socialinio būsto nuomos subjekto kriterijams, faktinio ilgalaikio naudojimosi būstu laiką, ar socialine parama nuomojant būstą naudojamasi piktybiškai ir neracionaliai, ar asmuo turi negalios ar specialiųjų poreikių, ar sąmoningai vengta mokesčių mokėjimo – jų nemokėjo, nors ir turėjo galimybę sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje 3K-3-491/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-194/2012 ). Pagal LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 15 p., viena iš savivaldybės funkcijų - savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir jo remontas, socialinio būsto nuoma. Iš bylos matyti, kad socialinio būsto nuomos sutartis negali būti nutraukta remiantis tik nuomos mokesčio ir su tuo susijusių mokesčių nemokėjimu, būtina įrodyti ir nuomininko neatitikimą socialinio būsto nuomos subjekto įstatymo keliamiems reikalavimams teisei į socialinį būstą įgyvendinti ar toliau naudotis socialiniu būstu. Būsto netekimas yra radikaliausia priemonė, taikytina nuomininkui tik tuo atveju, jei išnaudotos visos kitos priemonės būsto nuomos sutarčiai išsaugoti ir nuomininkas neatitinka reikalavimų socialiniam būstui suteikti.

Švenčionių r. sav. administracijos Pabradės seniūnijos 2016-05-04 Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte Nr. (7.15)(S/7-272 nurodoma, kad R. Š. gyvena socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), aplankymo metu R. Š. gulėjo lovoje, ji teigė, kad nieko nemato, ją prižiūri (b.l. 29). Iš 2016-09-09 Švenčionių r. sav. administracijos socialinės paramos skyriaus pažymos apie pajamas (b.l. 39) nustatyta, kad R. Š. mokama 56 Eur dydžio priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, iš Sodros duomenų apie laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. atsakovei priskaičiuotas pensijas, kompensacijas ir pašalpas matyti, kad R. Š. mokama 221 Eur dydžio senatvės pensija (b.l. 44). R. Š. jokio nekilnojamojo turto neturi (b.l. 45). Iš minėtų duomenų nustatyta, kad atsakovė pensinio amžiaus, gauna senatvės pensiją ir priežiūros išlaidų kompensaciją, nekilnojamojo turto neturi. Vien ta aplinkybė, kad Švenčionių rajono savivaldybėje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė yra socialiai remtina, negali būti pagrindu manyti, jog ji nėra socialiai remtinas asmuo ir neturi teisės į socialinio būsto nuomą. Pagal LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 str., teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, atitinkantys visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus: 1) duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčiųjų gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą; 2) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) iki prašymo suteikti paramą būstui išsinuomoti pateikimo dienos neviršija šio įstatymo 11 str. 2 d. nustatytų pajamų ir turto dydžių; 3) neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise būsto arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma. Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad klausimai, susiję su socialinio būsto naudojimu, pagal savo svarbą gali būti priskiriami viešojo intereso sričiai. Viešasis interesas reikalauja derinti tiek socialinio būsto nuomotojo, tiek ir asmenų, turinčių teisę (poreikį) į šio būsto nuomą, teisėtus interesus, t.y. šioje byloje viešojo intereso aspektu turi būti vienodai užtikrinamas tiek socialinio būsto nuomotojo, tiek asmenų, turinčių teisę į šio būsto nuomą, teisėtų interesų gynimas, nes vienos iš nagrinėjamo ginčo šalių interesų prioritetinis gynimas reikštų kitos šalies interesų, kurie taip pat susiję su viešuoju interesu, pažeidimą. Vien tik ta aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje ginamas viešasis interesas, nė kiek nesumažina ir nepaneigia ieškovei tenkančios procesinės pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovei tenka procesinė pareiga įrodyti, kad nėra pagrindo su atsakove sudaryti arba tęsti socialinio būsto nuomos sutarties, pavyzdžiui, kai nėra socialinio būsto nuomos šiems asmenims poreikio, asmuo neatitinka įstatyme įtvirtintų kriterijų ir pan. Ieškovė nepateikė įrodymų apie atsakovės turtą ir pajamas, kurios paneigtų (pašalintų) socialinio būsto nuomos atsakovei poreikį (pagrindą), nepateikė duomenų, jog atsakovės turtas viršija didžiausią Vyriausybės nustatytą dydį (LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 str.). Teismas savo iniciatyva rinko įrodymus, bet, kaip minėta, nustatyta, jog atsakovė nedirba, yra pensinio amžiaus, gauna senatvės pensiją ir priežiūros išlaidų tikslinę kompensaciją, nekilnojamojo turto jos vardu nėra įregistruota. Socialinio būsto nuoma yra savivaldybės funkcija, todėl, ieškovei nepateikus įrodymų, paneigiančių jos teisę į socialinio būsto nuomą pagal šiuo metu galiojančio LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo reikalavimus, ieškinio reikalavimas dėl sutarties nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo netenkinamas.

LR CK 6.38 str. nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Tarp šalių susiklostę gyvenamosios patalpos nuomos santykiai reglamentuojami LR CK VI knygos XXXI skyriuje. Pagal LR CK 6.576 str., gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas - naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Tarp šalių sudarytos Sutarties 4 p. nustatyta, kad nuomininkas bendrą mokesčių sumą sumoka pagal buto mokesčio knygelę į taupomąjį banką, 6 p. atsakovė įsipareigojo laikinai mokėti bendrovei mokesčius LRV 1995-10-04 nutarimu Nr. 1300 nustatytu laiku. Atsakovė atsiliepimo nepateikė, duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų sumokėjusi skolą, nėra, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamas 251,84 Eur dydžio socialinio būsto nuomos mokestis ir 78,57 Eur dydžio skola už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Ieškovė prašo priteisti 795,78 Eur už šilumos energiją ir karšto vandens tiekimą, tačiau Sutarties 3 p. nustatyta, kad atsakovė per bendrovę atsiskaito tik už šaltą vandenį, kanalizaciją, elektros energiją, buitinių atliekų išvežimą. Ieškovė netiekia atsakovei šilumos ir karšto vandens bei nenustato mokesčių už tokių paslaugų teikimą, nėra duomenų, kad ieškovė už atsakovę būtų sumokėjusi už į jos nuomojamą butą tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį, todėl, nesant materialaus pagrindo tokio reikalavimo patenkinimui, reikalavimas dėl 795,78 Eur skolos už šilumos energiją ir karšto vandens tiekimą netenkintinas.

Pagal LR CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovė skolos laiku nesumokėjo, todėl iš jos priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (330,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, todėl, patekinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas minimalus 20 Eur dydžio žyminis mokestis (330,41 Eur × 3 proc.) ir 1,58 Eur pašto išlaidų (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 10 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d., 286 str., LR CK 6.38 str. 1 d., 6.576 str., LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 str., LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Išieškoti iš R. Š. Švenčionių rajono savivaldybei 251,84 Eur dydžio būsto nuomos mokestį, 78,57 Eur dydžio skolą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, iš viso – 330,41 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų 41 ct ), ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (330,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Išieškoti iš R. Š. 21,58 Eur (dvidešimt vieną eurą 58 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Atsakovė R. Š. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 d. nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Švenčionių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė Švenčionių rajono savivaldybė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Nijolė Lisauskienė