Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6054-949/2015, pagal ieškovės L. B. patikslintą ieškinį atsakovams bankroto administratoriui V. Š. ir ADB „Baltikums“ Lietuvos filialui dėl neteisingai paskirstytų ir neteisėtai panaudotų lėšų priteisimo bei žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, Vilniaus regiono kredito unija, AB „Šiaulių energija“, Swedbank, AB, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB Citadele bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų bankroto administratoriaus V. Š. ir ADB „Baltikums“ Lietuvos filialo solidariai 1737,72 Eur turtinės ir 8750,00 Eur neturtinės žalos bei 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš viso 10637,72 Eur sumą. Nurodė, kad bankroto administratorius pažeisdamas Šiaulių apylinkės teismo ieškovės fizinio asmens bankroto byloje patvirtintą fizinio asmens mokumo atkūrimo ir kreditorinių reikalavimų tenkinimo planą neteisėtai atliko mokėjimus kreditoriams, nepagrįstai sau pervedė lėšas.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovai bankroto administratorius V. Š. ir ADB „Baltikums“ Lietuvos filialas kartu su atsiliepimais į patikslintą ieškinį pateikė teismui prašymus nustačius, kad pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 29 straipsnyje nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo teismingumo taisyklės, perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal teismingumą pagal bankroto administratoriaus darbo vietą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015-09-10 nutartimi civilinę bylą Nr. e2-6504-949/2015 (2-70-3-02878-2015-3) pagal ieškovės L. B. patikslintą ieškinį atsakovams bankroto administratoriui V. Š. ir ADB „Baltikums“ Lietuvos filialui dėl neteisingai paskirstytų ir neteisėtai panaudotų lėšų priteisimo bei žalos atlyginimo perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas nurodė, kad iš pareikšto ieškinio ir patikslinto ieškinio matyti, jog ieškovė reikalauja, kad fizinio asmens bankroto bylos administratorius V. Š. ir jo civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo kompanija atlygintų nuostolius, kurių atsiradimą sieja su bankroto administratoriaus pareigų netinkamu atlikimu fizinio asmens bankroto proceso metu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas yra susijęs ne su bankroto teisiniais santykiais, tačiau su bankroto administratoriaus atsakomybe dėl žalos, padarytos galimais jo neteisėtais veiksmais ar neveikimu, atlyginimo. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – LR FABĮ) įtvirtinta suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą dėl žalos, susijusios su administratoriaus pareigų atlikimu, atlyginimo, tačiau tai nereiškia, jog minėti reikalavimai administratoriui turi būti nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Remdamasis įstatymo nuostatomis teismas vertino, kad fizinio asmens bankroto administratoriui reiškiamiems reikalavimams taikomos bendrosios LR CPK nustatytos teismingumo taisyklės, bei pripažino, kad konkrečiu atveju LR CPK 30 straipsnio normos netaikytinos ir ieškinys dėl neteisingai paskirstytų ir neteisėtai panaudotų lėšų priteisimo ir žalos atlyginimo turėtų būti pareikštas pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisykles (LR CPK 29 straipsnis), t. y. pagal atsakovo buveinės vietą. Atsižvelgęs į tai, kad abiejų atsakovų buveinės yra Vilniaus miesto savivaldybėje, teismas konstatavo, jog ieškinys Šiaulių apylinkės teismui yra paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl byla turi būti perduodama nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu ieškovė L. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-10 nutartį ir perduoti klausimą Šiaulių apylinkės teismui spręsti iš naujo. Nurodė, kad LR CPK 30 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Apeliantės nuomone, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, pagrindas ieškinį nagrinėti pagal ieškovo gyvenamą vietą ir žalos atsiradimo pagrindą arba vietą, atitinka ne tik LR CPK 30 straipsnio nuostatą, bet ir ekonomiškumo principą (LR CPK 7 straipsnis).

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas bankroto administratorius V. Š. nurodė, kad su atskirojo skundo argumentais nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad atskirajame skunde ieškovė nepateikia argumentų, kurių pagrindu prašo naikinti skundžiamą teismo nutartį. Pabrėžė, kad nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ieškinys turėtų būti nagrinėjamas pagal taisykles, reglamentuojančias asmenų turtui padarytą žalą, kadangi iš ieškovės procesinių dokumentų matyti, kad ji nenurodė jokios jos turtui padarytos žalos. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad ieškovės reikalavimai susiję išimtinai su jai, kaip fiziniam asmeniui padaryta žala. Taip pat nurodė, kad bylos perdavimas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal teismingumą niekaip nepažeis ieškovės teisių. Atsakovo nuomone, vertinant aplinkybę, kad ieškinys yra reiškiamas dviem atsakovam, kurių abiejų buveinės vieta yra Vilniaus mieste, bylos perdavimas pagal teismingumo taisykles atitiks tiek įstatymo keliamus reikalavimus, tiek ekonomiškumo principą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Atskirasis skundas netenkintinas.

LR CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra LR CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinių formos ir turinio reikalavimų (LR CPK 111 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (LR CPK 2 straipsnis).

LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Pažymėtina, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu teismo sprendimas panaikinamas, kai nustatomas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, o tokiu pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės.

Vadovaujantis LR CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendrąja teismingumo taisykle, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą; juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre; tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. Pagal LR CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teisme buvo priimtas ieškovės ieškinys ir patikslintas ieškinys solidariems atsakovams bankroto administratoriui V. Š. ir ADB „Baltikums“ Lietuvos filialui dėl 1737,72 Eur turtinės žalos, 8750,00 Eur neturtinės žalos bei 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bylos duomenys patvirtina, jog tiek ieškovės, tiek pačių atsakovų procesiniuose dokumentuose abiejų atsakovų buveinės vieta nurodyta Vilniaus mieste. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas iš byloje pateiktų duomenų akivaizdu, kad tarp šalių kilęs ginčas yra susijęs su bankroto administratoriaus atsakomybe dėl žalos, padarytos galimais jo neteisėtais veiksmais ar neveikimu, atlyginimu. Pažymėtina, kad LR FABĮ 15 straipsnis numato, jog įstatymų nustatyta tvarka bankroto administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė kelia reikalavimą atlyginį žalą minėtos įstatymo nuostatos pagrindu, kurioje išimtinis teismingumas nėra nustatytas. Jokių reikalavimų susijusių su reikalavimu atlyginti žalą, padarytą turtui, ieškovė konkrečiu atveju nereiškia, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad ieškinys Šiaulių apylinkės teismui pagrįstai pareikštas LR CPK 30 straipsnio 6 dalies pagrindu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikoma ir LR FABĮ 18 straipsnio 5 dalies nuostata, kadangi minėta įstatymo nuostata yra taikoma tokiu atveju, kai ieškinius dėl fizinio asmens sudarytų iki bankroto bylos iškėlimo sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal fizinio asmens gyvenamąją vietą reiškia bankroto administratorius.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad ieškinys, pareikštas LR FABĮ 15 straipsnio pagrindu, nagrinėtinas pagal bendrąsias teismingumo taisykles ieškinį pareiškiant pagal LR CPK 29 straipsnį, t.y. pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė LR FABĮ 15 straipsnio bei LR CPK 29 straipsnio nuostatas bei pagrįstai sprendė, kad paaiškėjus, jog ieškinys Šiaulių apylinkės teismui paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles, byla turi būti perduota pagal atsakovų buveinės vietą, t.y. Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Ieškovės argumentus, kad bylos nagrinėjimas Šiaulių apylinkės teisme atitiks ekonomiškumo principą, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nepagrįstą, kadangi pagal teismų praktiką tuo atveju, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui, kuriam jis paduotas, teismas turi atsisakyti jį priimti (LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas); pažeidžiant teismingumo taisykles iškeltą civilinę bylą, teismas nutartimi turi perduoti nagrinėti tam teismui, kuriam ji teisminga (LR CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1832/2014). Pabrėžtina, kad LR CPK I dalies IV skyriuje, kuris nustato civilinių bylų teismingumą, nenumatytos išimtys, kurios galėtų būti taikomos asmeniui, kuriam iškelta fizinio asmens bankroto byla.

Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė civilinę bylą Nr. e2-6504-949/2015 (2-70-3-02878-2015-3) perduoti nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.