Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei I. B. dėl negrąžinto kredito, mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

3. A. I. B. pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, ieškinys ir jo priedų nuorašai įteikti asmeniškai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso proceso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka – paliekant pranešimą atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 19 – 20). Atsakovė per nustatytą 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

4. CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai – palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovė per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nėra duomenų apie nurodyto procesinio dokumento nepateikimo priežastis. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

5. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

6. Ieškovės pateikti dokumentai – lanksčių įmokų kredito kortelės sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninių paslaugų teikimo, patvirtinimas dėl identifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo, patvirtina, kad AB „Swedbank“ bankas atsakovei suteikė 400,00 Eur kreditą 4 mėnesių terminui, kas mėnesį mokant po 100,00 Eur įmokas. Lanksčių įmokų kredito kortelės galiojimo terminas – 2019 m. balandžio 30 d. Atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais grąžinti kreditą, sumokėti 21,00 procento palūkanas, 0,05 procentų delspinigius ir vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas. Atsakovė sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdė, suėjus sutarties įvykdymo terminui nesumokėjo visos mokėtinos sumos, apie tai buvo informuota 2019 m. rugsėjo 23 d. AB „Swedbank“ pretenzija (dokumento CBP-2195 priedas). Duomenų, jog atsakovė sumokėjo skolą nėra.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Atsakovė sutarties specialiųjų sutarties sąlygose sutiko mokėti 21,00 procento palūkanas, 0,05 procentų delspinigius. Atsakovė, žinodama apie savo pareigą vykdyti prievolę, šios pareigos nevykdė. Atlikus formalų ieškovės byloje pateiktų įrodymų vertinimą, daroma išvada, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui bei atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, taip pat nepateikus jokių įrodymų, paneigiančių ieškinyje ir jo prieduose nurodytas aplinkybes, ieškovės pareikštas reikalavimas dėl negrąžinto kredito sumos priteisimo laikomas pagrįstu, todėl tenkinamas (CPK 178 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteisiama 330,10 Eur negražinto kredito s (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

8. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. AB „Swedbank“ bankas pagal 2019 m. spalio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartį, išrašu iš AB „Swebdank“ bylų perdavimo-priėmimo aktą, perleido reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą „PlusPlus Baltic“ OU, Lietuvoje veikiančiai per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą. Ieškovė 2018 m. spalio 24 d. pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį iš „PlusPlus Baltic“ OU, Lietuvoje veikiančios per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, perėmė reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė informuota raštišku pranešimu (dokumento CBP-2195 priedas). Perleidus ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės skolą, atsakovė turi pareigas pagal sutartį įvykdyti ieškovei, aplinkybių, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas ar pažeistų atsakovo interesus, nenustatyta (CK 6.101 – 6.102 straipsniai).

9. Ieškovė ieškiniu prašo taip pat priteisi 36,93 Eur sutartinių palūkanų ir 21,00 procentą mokėjimo palūkanų už negrąžintą paskolos sumą 330,00 Eur nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos. Atsakovė sutarties, sudarytos su pirmine kreditore lanksčių įmokų kredito kortelės sutarties sąlygų 11.3 punktu susitarė, kad palūkanos už paimtą kreditą pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos, o tuo atveju, jei taikomas nemokamas periodas, kitą dieną po dienos, kai baigiasi nemokamas periodas ir skaičiuojamos iki dienos, kai kredito gavėja padengia visą kreditą. Sutarties sąlygose nustatyta, kad metinė palūkanų norma yra 21,00 procentas, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 36,00 procentai, ir atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytų bendrai vartojimo kredito kainai taikomus reikalavimus. Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taigi, tuo atveju, jei šalys sutartimi susitarė dėl atitinkamo dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo iki visiško paskolos grąžinimo, ši sutarties nuostata ir iš jos kylanti sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo prievolė išlieka ir sutartį nutraukus (šios nutarties 42 punktas). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tokiais atvejais, kai kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, pripažįstama, jog kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties šalis (kredito įstaiga), gali šią prezumpciją nuginčyti (įrodyti, kad kaina atitinka minėtus įstatymo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad pati atsakovė neprašė mažinti palūkanų dydžio, atsakovė, pasirašydama sutartį su ieškove, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino, susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl ši ieškinio dalis tenkinama.

10. Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu – CK 6.71 straipsnio 1, 2 dalys.

11. Lanksčių įmokų kredito kortelės sutarties sąlygų 12.3 punkte nustatyta, kad kredito gavėjus praleidus sutartyje numatytos kredito grąžinimo įmokos, palūkanų ar/ir sutartyje numatytų mokėjimų terminus, kredito gavėjas privalo už kiekvieną termino praleidimo dieną mokėti bankui sutartyje nustatyto dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas yra praleistas. Vartojimo kredito sutartyje delspinigių dydis 0,05 procento. Atsakovei paskaičiuoti delspinigiai, kurie sudaro 122,81 Eur. Delspinigiai paskaičiuoti nuo 2019 m. lapkričio 13 d. iki 2020 m. balandžio 23 d. po 0,05 procento, neviršijant 180 dienų laikotarpio. Ieškovės reikalavimai dėl skolos, netesybų priteisimo pagrįsti, todėl tenkinami (6.37 straipsnis, 6.873 straipsnis, 6.874 straipsnis, 6,71 straipsnis, 6.258 straipsnis).

12. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

13. Tenkinus ieškinį, iš atsakovės priteisiamas ieškovės sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės valstybei priteisiami 5,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, 330,10 Eur (trijų šimtų trisdešimties eurų ir dešimties centų) negrąžintą kreditą, 36,93 (trisdešimt šešių eurų ir devyniasdešimt trijų centų) mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 26,74 (dvidešimt šešių eurų ir septyniasdešimt keturių centų) delspinigius, 21 (dvidešimt vieno) procento metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas skaičiuojamas už negrąžintą kredito sumą (330,10 Eur) nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (393,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,58 Eur (penkių eurų ir penkiasdešimt aštuonių centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5660.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.