Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Gadiškienė, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos išieškojimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui LR CPK 142 straipsnio nustatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką, teisme atsiliepimas negautas, todėl laikoma, kad yra visos sąlygos priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir su juo pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2008-05-07 su atsakovu R. K. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 2500 Lt dydžio paskolą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui iki 2008-06-16, tačiau įsipareigojimų grąžinti visą paskolos sumą neįvykdė. Sutinkamai su paskolos sutartyje numatytu, atsakovas praleidęs terminą grąžinti skolą, privalo mokėti 2 % dydžio delspinigius nuo skolos už kiekvieną prievolės įvykdymo termino praleidimo dieną. Tokiu būdu, ieškovo paskaičiavimu, atsakovas likęs skolingas ieškovui 18000 Lt negrąžintos paskolos, 65520 Lt delspinigių, 102 Lt palūkanų už naudojimąsi paskola, kas viso sudaro 83622 Lt. Ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2509 Lt žyminis mokestis ir 1500 Lt už suteiktą teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str. 1 d.). Sutinkamai su LR CK 6.872 str. 1 d. palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sudarymo momentu.

Nurodytas aplinkybes įrodo ir patvirtina pateikti teismui dokumentai – 2008-05-07 paskolos sutartis (b.l.11).

Ieškovo paskaičiavimu delspinigių dydis sudaro 65520 Lt. LR CK 6.71-6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinių netesybų nenumatyta. Tuo tarpu šalių susitarime nurodyto dydžio (2 proc.) netesybos, nesant aiškiai įrodytų tokio dydžio ieškovo patirtų nuostolių, laikytinos baudinėmis, nes tai sudaro 730 proc. metinių palūkanų (2 proc. per dieną x 365 dienos). Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. CK 6.73 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Analogiškai delspinigių sumažinimas reglamentuojamas ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretizuotos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismas nagrinėdamas konkrečią bylą. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką tais atvejais, kai šalys nebuvo susitarusios dėl išimtinių ar alternatyvių netesybų ir nėra nustatyti didesni kreditoriaus/ieškovo nuostoliai, atsižvelgiant į CK 6.210 ir 6.261 straipsniuose nustatytas palūkanų normas pagal pinigines prievoles, pripažįstama, kad minimalius kreditoriaus nuostolius atlygina 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (arba 7,3 proc. metinių palūkanų už negrąžintą sumą). Tokia praktika per se (pati savaime) nereiškia, kad visais atvejais turi būti priteisiami tik minimalūs nuostoliai, ir teismas sutinka, kad esant priešingai situacijai šalių susitarimas dėl netesybų, kurių tiesioginė paskirtis skatinti greitesnį prievolės įvykdymą, netektų teisinės reikšmės. Ši aplinkybė, dėl minimalių nuostolių dydžio, vertintina teismo kitų bylos aplinkybių kontekste. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrindinės prievolės dydį, ieškovo ilgą delsimą imtis aktyvių veiksmų išieškant įsiskolinimą, tai, kad ieškovas patirtų nuostolių dydžio nenurodė, spręstina, kad sutartyje nustatytos, teismo nuomone aiškiai per didelės, netesybos mažinamos. Atsižvelgus į bendrą ieškovo apskaičiuotų netesybų dydį ir jų išieškojimo terminą, ieškovui iš atsakovo priteistini delspinigiai mažintini nuo 2 iki 0,2 proc. (arba 7,3 proc. metinių palūkanų), ieškovui iš atsakovo priteistina atitinkamai 6552 Lt delspinigių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005, 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-173/2006, 2006 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2006, 2007m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-85/2007, 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-361, 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-503 ir kt.)(LR CK 1.5 str. 4 d., 6.73 str. 2 d., 6.258str. 3 d., LR CPK 3 str. 7 d.). Toks teismo sprendimas neatima iš ieškovo teisės į įrodytų ir priteistų nuostolių (jeigu ieškovas tokių patyrė), skirtumo išieškojimą.

Esant tokioms aplinkybėms iš atsakovo ieškovui priteistina 18000 Lt negrąžintos paskolos, 102 Lt palūkanų už naudojimąsi paskola ir 6552 Lt delspinigių.

LR CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovo prašymu iš atsakovo priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2012-09-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sutinkamai su LR CPK 93 str. 1 d., nors ieškinys tenkintinas dalinai iš atsakovo ieškovui priteistina bylinėjimosi išlaidos 2509 žyminio mokesčio ir 1500 Lt už suteiktą teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus, nes šių išlaidų dydžiui tai reikšmės neturi (LR CPK 93 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 litų, šioje byloje susidariusios 7,50 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti ieškovui D. M., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. K., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys nesklebtini), 18000 Lt (aštuoniolika tūkstančių litų) skolos, 102 Lt (vieną šimtą du litus) palūkanų, 6552 Lt (šešis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt du litus) delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2012-09-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4009 Lt (keturis tūkstančius devynis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.