Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-07-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1587-988/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-07-26
Bylos Nr.
1-1587-988/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15109-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Pranka
Nukentėjusysis
M. M.
Kaltinamasis
M. J.
Advokatai
Evelina Davidavičiūtė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1587-988/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15109-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1; 1.2.14.5.2.1; 1.2.29.1.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,sekretoriaujant Aistei Bareikei, Virginijai Milevičienei, Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei,nukentėjusiajam M. M., jo atstovei advokatei Evelinai Davidavičiūtei,kaltinamajai M. J., jos gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, bedarbė, registruota darbo biržoje, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. apgaulės būdu UAB „N. V.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: ji, dirbdama UAB „N. V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktore, 2015 m. kovo 16 d., UAB „N. V.“ ofise, esančiame adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. 16, siekdama jog tarp UAB „N. V.“ ir UAB „K. T. G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), būtų pasirašytas 2015-03-10 priedas prie tiekimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)/01 dėl nuolaidos taikymo, pašalino kliūtį šiai sutarčiai sudaryti, t. y suklastojo šios sutarties priedo 2015-03-16 laidavimo sutartį Nr. 142, pasirašydama vietoje UAB „N. V.“ akcininko M. M., kuris pagal laidavimo sutartį laidavo už UAB „N. V.“ tiekimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)/01 priedo įvykdymą, žinodama, jog be šios laidavimo sutarties UAB „K. T. G.“ atstovas nesudarys priedo prie tiekimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)/01, po to 2015-03-16 laidavimo sutartį Nr. 142 pateikė UAB „K. T. G.“ atstovams, po ko, 2015-03-17 UAB „K. T. G.“ pagal pasirašytą sutarties priedą į UAB „N. V.“ sąskaitą pervedė 44 000 eurų tiekimo sutarčiai užtikrinti, tokiu būdu veikdama vieninga tyčia, apgaulės būdu, įgijo UAB „N. V.“ naudai svetimą, didelės vertės, UAB „K. T. G.“ priklausantį turtą - 44 000 eurų, tuo paminėtai įmonei padarydama 44 000 eurų turtinę žalą.

M. J. suklastojo dokumentą, o būtent: ji, dirbdama UAB „N. V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktore, 2015 m. kovo 16 d., UAB „N. V.“ ofise, esančiame adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tarp UAB „K. T. G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „N. V.“, pasirašant 2015-03-10 priedą prie tiekimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)/01, ir 2015-03-16 laidavimo sutartį, pagal kurią M. M., gyv. (duomenys neskelbtini), laidavo už UAB „N. V.“ tiekimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)/01 priedo įvykdymą, ir kurios skiltyje „Laiduotojas“ parašė rankraštinį įrašą „M. M.“ ir šalia pasirašė savo parašu vietoje M. M., tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, 2015-03-16 laidavimo sutartį Nr. 142.

Kaltinamoji M. J. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Ji parodė, kad kadangi jų (M. J. ir M. M.) įmonė UAB „N. V.“ turėjo paskolą su UAB „Š. U. A.“, jie pasikvietė UAB „K. T. G.“. UAB „Š. U. A.“, sužinojęs, kad jų įmonė UAB „N. V.“ dirba su UAB „Š. U. A.“ konkurentais, nutraukė sutartį per vieną dieną. Jie pasakė tai įmonei UAB „K. T. G.“, kuri sutiko apmokėti. Pirmus 8000 eurų jie gavo pirmoje dalyje, o antra dalis buvo derinama. UAB „Š. U. A.“ pareikalavo grąžinti pinigus. Kol jie derino sutarties sąlygas, patalpų savininkas pareikalavo išsikraustyti iš patalpų. Ji kartu su M. M. vyko pas jo advokatus, pasirašė susitarimą, kad perves papildomus pinigus patalpų savininkui, taip pat pasirašė asmeninius laidavimus, todėl jiems pinigų reikėjo labai skubiai. UAB „K. T. G.“ daro pavedimus du kartus. Jiems buvo paskambinta paskutinę minutę, pasakyta, kad šiandiena yra pavedimo diena, po to reikės laukti mėnesį. Jie buvo priklausomi nuo patalpų, todėl tai buvo prioritetinės pinigų įplaukos ir pavedimai. Ji paskambino M. M., pasakė, kokia yra situacija. Jis tuo metu buvo kelyje. Jis žinojo visą situaciją, nes bendravo su UAB „K. T. G.“, žinojo, kas vyksta įmonėje. Jie kartu draugiškai viską darė, pasitardami. Ji atsiklausė M. M., ar gali greitai padėti parašą, nes jie neteks patalpų. M. M. viską žinojo, pasirašė laidavimą patalpų savininkui. Ji greituoju būdu padėjo parašą, ko ji neneigia savo parodymuose. Ji neigia, kad apgaulės būdu, nes M. M. tikrai viską žinojo. Tie pinigai iš karto buvo pervesti už nuomą. Kadangi M. M. yra akcininkas ir tai yra jo verslas, tai realiai ji apgavo M. M., kad padėtų jo verslui. Apgaulės nebuvo, nes M. M. žinojo, kad tie pinigai buvo skirti jo verslui, ji veikė jo naudai. Ji nepripažįsta apgaulės. Pripažįsta, kad padėjo parašą laidavimo, tačiau M. M. apie tai žinojo, buvo tokios aplinkybės. Rašytinio sutikimo nėra ir nebuvo. Kaip įmonės direktorė, ji veikė jo naudai. Visi pinigai beveik buvo pervesti už patalpų nuomą. Jie abu (ji su M. M.) pasirašė, kaip fiziniai asmenys. Ji pasirašė tam, kad jie nenukentėtų kaip fiziniai asmenys ir įmonė neliktų be patalpų. Ji ir M. M. pasirašė asmeninius laidavimus su patalpų savininku. Vienu metu viskas vyko. Patalpų savininkas norėjo juos iškelti iš patalpų, jie bendravo su jo advokatais, ir priėmė tokį sprendimą, kad įmonė perveda papildomą mokestį už nuomą ir dar abudu savininkai, akcininkai parašo laidavimą. UAB „K. T. G.“ du kartus tikrino. Kadangi UAB „K. T. G.“ neigia, tai yra matoma, kada fizinis asmuo tikrinamas. M. M. pasirašyti prašymai buvo siųsti du kartus, kartu su asmens kodu. Tai taip pat parodo, kad ji neapgavo, M. M. žinojo, kokia situacija yra. Ji įmonės UAB „K. T. G.“ neinformavo, kad suklastojo laidavimo sutartį. Jie žinojo, kad M. M. laiduotojas, visos sutartys buvo pasirašytos ir realiai nebuvo taip, kad ji pakišo kažkokį žmogų ir apgavo, kad jis laiduos, nors iš tikrųjų jis nelaidavo. UAB „K. T. G.“ susipažino su M. M., buvo žodžiu sutarta, ji padarė tik galutinį veiksmą. Iš moralinės pusės ji nieko neapgavo, tikslingai nemelavo. Ji suklastojo pirmą laidavimo sutartį, ji neturėjo galimybės iki šiol to pataisyti. Jai buvo rodoma tik paskutinė sutartis, po to ji kartu su tyrėja ir advokate atkapstė kitas sutartis ir kitą laidavimą. Jau po paaiškinimų parašymo, ji atsikopijavo sutartis ir ji su advokate viską sužiūrėjo. Kur laidavimas, tai parašas jos. Kai jai davė susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, ir, kadangi ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo tik sutartis, apie kurią kalba, ji nematė tos pirminės, ji su advokate prašė tyrėjos atrasti visas sutartis, kai gavo, tada jos pamatė. Neturėjo progos ištaisyti, nes jau gavo kvietimą. 8000 eurų pirma laidavimo sutartis buvo. Suderinta dėl šios sutarties su M. M. buvo. Jis sutiko pasirašyti. Dėl antros laidavimo sutarties paaiškino, kokiai sumai M. M. laiduoja. Ji ne telefonu jam paaiškino, o žodžiu prieš sutarties pasirašymą. Kai atėjo UAB „K. T. G.“ ir pasistatė kranus, UAB „Š. U. A.“ pareikalavo grąžinti avansu pervestus pinigus. Tada ji su M. M. sprendė, ką daryti ir M. M. žinojo apie šią situaciją. Įmonę UAB „K. T. G.“ ji su M. M. informavo. Situacija tęsėsi netrumpą laiką, ir M. M. bendravo, ir ji bendravo. Ji nelaukė, kol M. M. grįš, nes tą dieną iki pietų daromi pavedimai. Jeigu tą dieną jie nebūtų padarę pavedimo, jie būtų turėję laukti dar mėnesį. Jų patalpų nuoma buvo netoli 10 000 eurų. Einamoji suma turėjo būti sumokėta apie 20 000 eurų. UAB „K. T. G.“ pervedė pinigus į priekį už tai, kad jie pilstys UAB „K. T. G.“ alų. Įmonei UAB „K. T. G.“ svarbu, kad jie (UAB „N. V.“) atlieka marketinginius įsipareigojimus. Ji nesakė, kad pinigai bus panaudojami patalpų nuomai, nes sutartis neįpareigoja jos to daryti. Įmonės pareiga buvo atlikti marketinginius reikalavimus. Visi standartai buvo atlikti. Sutartyje nėra pažymėta, kas yra paskirtis. Alkoholiu prekiaujančios įmonės moka pinigus už tai, kad jų gėrimai būtų pilstomi. Įmonė su jais dirba. Sutartyje nėra parašyta, beveik viskas išleista buvo iš karto apmokėti patalpų nuomai. Ji nepranešė apie tai įmonei UAB „K. T. G.“, nes nėra įpareigota apie tai pranešti. UAB „K. T. G.“ patys norėjo ateiti, nes ten yra gera vieta. Vėliau patalpų savininkas vis tiek juos išmetė iš patalpų. Jie fiziškai negalėjo vykdyti veiklos. Bandė ieškoti kitų patalpų. Bandė bylinėtis, gavo apsaugos priemones. Jai priteista 13 000 eurų civilinėje byloje. 170 000 eurų priteista iš jos. 44 000 eurai įeina į šią sumą. Iš jos, kaip iš įmonės vadovės, priteista. Ji negrąžino jiems. Ji ketina šią situaciją spręsti. Juos labai negražiai iškraustė iš patalpų su įvairiais grasinimais. Ji bandė bylinėtis, padavė į teismą įmonės vardu, gavo laikinąsias apsaugos priemones. Įmonė veiklos vykdyti negalėjo, neįmanoma buvo mokėti advokatams. Kadangi ji įmonės savininkė, o įmonė buvo priversta per kelias dienas išsikraustyti. Jos telefonas buvo įmonės vardu, todėl jį užblokavo. Ji neteko savo namų, nes negalėjo mokėti įmokų. Ji yra bedarbė, turi nepilnametę dukrą, kurią augina viena. Ji skenavo ir siuntė jų (UAB „K. T. G.“) teisininkei A. K.. Įmonė bankrutavo, serveriai dingo, ji negali gauti tų laiškų. Du kartus prašė ir tikrino duomenis. Tai galima patikrinti. Antrą sutartį ji pasirašė kabinete prieš M. M. ateinant. Jiems reikėjo sumokėti pinigus. Tai buvo vasario mėnuo, didelės įmokos metų pradžioje. Jie skambinėjo ir klausė, kada bus pinigai. M. M. turi savo verslą ir jis važiuodavo tvarkyti savo reikalų. Paskambino D. M. ir pasakė, kad staigiai daryti reikia, nes pavedimai daromi iki pietų. Ji ne prie M. M. pasirašė. Esmė ta, kad ji pasirašė. UAB „K. T. G.“ be laidavimo sutarties nebūtų pervedusi 44 000 eurų. Toks yra susitarimas, nes UAB „K. T. G.“ save saugo. Laiduotojus UAB „K. T. G.“ būtinai visada pasitikrina. Tai yra pelno siekianti įmonė. Kadangi ši situacija yra beprecedentė, kas kaltas, UAB „K. T. G.“ ieško savo viduje. Visi po truputį stengiasi išvengti atsakomybės. Įmonei UAB „K. T. G.“ naudinga iš jos prisiteisti dar 44 000 eurus šioje byloje. Paštu padiktuotas asmens kodas gali būti, bet jie (UAB „K. T. G.“) prašė sutikimo, M. M. jį pasirašinėjo. Jie (UAB „K. T. G.“) tikrino duomenis, ar laiduotojas atitinka reikalavimus. Prašymas, kad M. M. sutinka, kad jo asmens duomenys būtų tikrinami yra atskirai. Antras sutikimas žymiai anksčiau buvo. Gerą mėnesį jie (M. J. ir M. M.) laukė tų pinigų. Ji už M. M. daugiau nėra pasirašiusi, tik vieną kartą taip buvo. Ji supranta, kad prisiima baudžiamąją atsakomybę, supranta, kas yra parašo padėjimas. Ji, kaip įmonės vadovė, tuo metu padarė tokį sprendimą. Pinigai buvo skirti sumokėti įmonei UAB „Š. U. A.“ ir tuo pačiu metu užgriuvo patalpų savininkas su grasinimais juos iškelti iš patalpų. Tai buvo grynai prioritetų svėrimas. Ji kartu su M. M. priėmė sprendimą, M. M. viską žinojo. Byloje nėra prisegta, bet pateikti galima. Anksčiau nepateikė, nes dabar priėjo prie šio klausimo. Ji nežino visų niuansų. Įmonė likviduota, bankas uždarytas. Jeigu bankas saugo archyvus, tada galima pateikti įrodymus. Ji perpirko įmonę UAB „N. V.“, M. M. liko kaip akcininkas. A. M. šantažo būdu papildomų pinigų pasiėmė. Jos situacija buvo tokia, kad kaip įmonės vadovas, arba ji pateikia visus dokumentus ir tada prasideda daug baudžiamųjų bylų, o ji pabaigusi tas kelias ir jos gyvenimas apskritai viskam tam, arba ji tą situaciją pralaukia. Dėl savęs, dėl savo saugumo, kadangi viena augina vaiką, giminaičių neturi, ji pasirinko šitą būdą. Nuo to, kai prasidėjo baudžiamoji byla, ji neturi teisės su M. M. kalbėti. Jos išėjimas šioje vietoje, ginant savus interesus, reikštų daug baudžiamųjų bylų. Savo nesėkmės atveju ji savo vaiką paliktų našlaičiu. Dėl asmeninių priežasčių. Niekam nebuvo naudinga su ja kalbėti, nes buvo nenaudinga, kad ji pradės kalbėti, buvo naudinga, kad už akių bus priimti visi tie sprendimai. Jai buvo žinoma, kad M. M. laidavo už UAB „Š. U. A.“. Jeigu įmonė netenka patalpų, ji tą pačią minutę bankrutuoja. M. M. sutikimą tikrinti jo asmens duomenis ji siuntė elektroniniu paštu UAB „K. T. G.“ advokatei. Kai nebemoki už serverius, jie išnyksta, ji neturi duomenų, įrodančių siuntimą. Galėjo būti, kad 44 000 eurai priteisti iš jos asmeniškai. 13 000 eurų tikrai priteista iš jos asmeniškai už padarytą žalą. Mažiausiai dvi civilinės bylos turėjo būti. Baudžiamosios bylos1 tome, b. l. 76-79, esanti sutartis yra paprasta pirkimo – pardavimo sutartis, kuria pagrindžiami prekybiniai santykiai su UAB „K. T. G.“. Sutartis įpareigoja teikti jai prekes, o ji įsipareigoja atsiskaityti. Ji pasirašė šią sutartį. Baras buvo labai didelis, buvo gruodis, buvo labai didelė prekyba, UAB „K. T. G.“ pasisiūlė ateiti. Po šios sutarties buvo pasirašyta pirmoji laidavimo sutartis. Baudžiamosios bylos 1 tome, b. l. 80-83, yra susitarimas dėl nuolaidų taikymo. Jie (UAB „K. T. G.“) sumokėjo už tai, kad UAB „N. V.“) įsileido UAB „K. T. G.“. Paprastai įmonės taip daro. Jos duoda pinigų. Mėnesio gale daroma nuolaida nuo pardavimo. Skola mažėja. Avansu perveda pinigus, po to, daro nuolaidą ir minusuoja nuo pervestos sumos. Tokia buvo tų 8000 eurų paskirtis. Tai yra marketinginiai pinigai. Ji pasirašė tą susitarimą. V. K. pasirašė ne prie jos, V. K. ji pirmą kartą mato šiandien. Baudžiamosios bylos 1 tome, b. l. 84, yra laidavimo sutartis. Apsidraudžia duodami laidavimo sutartį ir fiziniam asmeniui. M. M. pasirašė. Buvo derinta, sutiko, pasirašė. Baudžiamosios bylos 1 tome, b. l. 86-90, yra priedas prie 2018 m. kovo 10 d. sutarties. UAB „Š. U. A.“ pamatė, kad yra UAB „K. T. G.“. UAB „N. V.“ bandė derinti su UAB „Š. U. A.“, kad leistų išlikti abiem tiekėjams. Bet UAB „Š. U. A.“ ir UAB „K. T. G.“ rinkoje yra konkurentai, dėl to UAB „Š. U. A.“ kategoriškai atsisakė. Pirminė tų pinigų paskirtis buvo grąžinti įmonei UAB „Š. U. A.“. Jie gavo patalpų savininko laišką ir pradėjo su juo derybas, galiausiai su advokatais suderino, kad yra pervedama papildoma nuoma ir ji su M. M. pasirašė asmeninius laidavimus. Priedą prie sutarties pasirašė ji. Sutartis ji padavė D. M.. Tokia praktika dažnai daroma prie tiekėjo, kad kiekviena šalis pasirašo iš savo pusės ir atneša su parašu. 44 000 eurai buvo pagal šį susitarimą. UAB „K. T. G.“ interesas buvo išvaryti įmonę UAB „Š. U. A.“. Kadangi UAB „Š. U. A.“ ir UAB „K. T. G.“ yra konkurentai, perveda jiems pinigus ir džiaugiasi tuo, kad UAB „Š. U. A.“ nebėra ir UAB „K. T. G.“ lieka monopolistai. Tai jiems (UAB „K. T. G.“) rodo, kad jie (UAB „K. T. G.“) turės didesnes apyvartas, didesnį kiekį pinigų. UAB „K. T. G.“ sumokėjo už tai, kad nebeturėtų konkurentų, UAB „K. T. G.“ nėra skirtumo, kur bus panaudoti pinigai. Tokia yra plėtra. Baudžiamosios bylos 1 tome, b. l. 91, yra laidavimo sutartis, kurią 2015 m. kovo 16 d. ji pasirašė vietoje M. M.. M. M. žinojo apie pasirašymą. Jis pasakė, kad važiuoja automobiliu ir leido jai pasirašyti sutartį. Jis žinojo, kokia suma laiduoja. Ji puikiai supranta, kad negali pasirašyti už kitą asmenį. Supranta, kad kaltinimas galimai suklastojus. Klastojimas yra klasta, kai nori padaryti veiksmą apgaulės būdu. Ji nėra tikra. M. M. su ja bylinėjasi, vadinasi jis nekaltas. UAB „K. T. G.“ bylinėjasi su ja. Jos veiksmuose nebuvo klastos. Ji padarė nelegalų veiksmą, be raštiško sutikimo, bet žodinis sutikimas buvo, UAB „K. T. G.“ viską žinojo ir ji tai padarė įmonės naudai, nes būtų reikėję laukti mėnesį, o patalpų savininkas nebūtų laukęs. Ji neigia, kad tokiu būdu suklastojo dokumentą. Ji neturėjo tikslo pakenkti. UAB „K. T. G.“ realiai neturi iš kur išieškoti. Ji neturi turto ir pajamų (2 t., b. l. 134-137).

Nukentėjusysis M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąją, giminystės ryšių neturi. Jis pagal specialybę yra architektas – projektuotojas. Su A. T. ir G. M. jis susipažino vykdydamas projektus. Jo akcijų paketas 17 procentų. Jis buvo mažasis akcininkas. 2013 metais buvo išnuomotos patalpos per du aukštus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Baro antrame aukšte turėjo būti laikinos nakvynės patalpos, jis tuo metu nebuvo įrengtas dėl lėšų trūkumo. G. M. buvo atsakinga už baro veiklą. A. T. vykdė visas finansines operacijas. Ant sutarčių pasirašinėjo visi akcininkai ir laidavo. Vykdant veiklą barui, tarp G. M. ir A. T. vyko ginčai dėl pinginių operacijų, kad jos buvo skirtos ne vien tik atidarytai įmonei. A. T. pradėjo ieškoti žmogaus, kad perimtų ir valdytų įmonę. Jis iš G. M. gavo pranešimą, kad G. M. nustoja vykdyti veiklą ir perleidžia veiklą M. J.. Su M. J. jis anksčiau nebuvo pažįstamas. Kai jis išreiškė poziciją, kad įmonės akcijų pardavimas ne pati geriausia forma įmonės tolesnei veiklai, trys akcininkai pasirašė akcijų perleidimo sutartį su M. J.. Visas pinigines operacijas perėmė M. J.. Jis nusprendė pasirašyti su M. J. sutartį. Didėjant konkurencijai tarp (duomenys neskelbtini) gatvės barų, buvo nuspręsta plėsti asortimentą. Jis susipažino su D. M., kuris jam ir M. J. pateikė pasiūlymą dėl prekiavimo UAB „K. T. G.“ produkcija. Jie nusprendė pasirašyti sutartį. D. M. paprašė atsiųsti jo (nukentėjusiojo) asmeninius duomenis. D. M. atsiuntė laidavimo ir tiekimo sutarties projektą. Jis pasirašė sutartį. Po sutarties pasirašymo buvo pastatyti du stovai alaus ir turėjo vėliau būti įrengta lauko terasa. Su D. M. daugiau kontakto nebuvo. UAB „Š. U. A.“ pradėjo reikšti pretenzijas, kad atsirado kitos produkcijos, išsivežė iš baro alaus produkciją ir įrangą. Tarp M. J. ir jo įvyko nesutarimas. M. J. pozicija buvo teisminis procesas, kad UAB „Š. U. A.“ neteisi. Jis pasikliovė M. J.. Ji pati teismo procesuose nedalyvavo, nors jis buvo informavęs šią apie juos ir prašė dalyvauti, vykdyti savo įsipareigojimus. Bare vietoj UAB „Š. U. A.“ alaus buvo pastatyta UAB „K. T. G.“ produkcija. 2016 m. vasario 5 d. jis gavo laišką su raginimu įvykdyti laidavimo prievolę kartu su tiekimo sutartimi. Laiško tikslas buvo jį informuoti apie susidariusius įsiskolinimus ir pareigų vykdymą. Laidavimo sutartyje buvo jo pavardė ir padirbtas jo parašas. Apie antrą sutartį jis nebuvo informuotas nei D. M., nei M. J.. Kas pateikė jo duomenis ir kas įtakojo sutarties pasirašymą, dėl to jie kreipėsi į policiją. Jam pasirašinėjant pirmą sutartį, jam į elektroninį paštą buvo atsiųsta laidavimo sutartis ir įrašomi jo duomenys. Ta sutartis buvo derinama su juo. Visas laidavimo sutartis jis buvo pasirašęs pats asmeniškai, nebuvo praktikos dėl įgaliojimo jo vardu pasirašyti laidavimo sutartis. Jis leidimo oficialiai nėra davęs ir nebūtų leidęs, nes tai liečia jo atsakomybę tai sutarčiai. M. J. jį siuntė aiškintis, derinti, kai atsisakė tiekti produkciją. M. J. pozicija buvo teismas. Iš jo asmeniškai priteisė, nes jis buvo laidavęs laidavimo sutartimi. D. M. būtų informavęs jį elektroniniu paštu. Pasirašinėjant laidavimo sutartį, D. M. visą informaciją ir siuntė. Jis (nukentėjusysis) tokios pozicijos dalyvauti laidavime neišreiškė. Jam nebuvo žinoma apie kovo 10 d. papildomą susitarimą dėl nuolaidos taikymo ir apie priedą prie sutarties. Jis samdė Eveliną Davidavičiūtę, jie ieškojo sprendimo. Jis buvo nuėjęs į derybas pas juos asmeniškai ir pasakė, kad jo parašas yra padirbtas. M. J. operavo visais pinigais, jo neatsiklausė. Jis jokių pareigų įmonėje nėjo, buvo 17 procentų akcininkas, o M. J. buvo akcininke visa kita dalimi. Jis vykdė ūkio reikalus, nėjo jokių oficialių pareigų, jokių pinigų už tai negavo, tai buvo daroma neatlygintinai. Jis aiškinosi su UAB „Š. U. A.“ atstovais apie tos sutarties padarinius ir bandydamas sakyti M. J., kad reikia nutraukti UAB „K. T. G.“ sutartį, grąžinti 8000 sumą su PVM ir likti prie UAB „Š. U. A.“ sutarties. Apie tolesnę plėtrą būtų sunku pasakyti, nes tuo metu buvo sunku valdyti įmonę. Jis nežinojo apie tą sutartį, nebuvo siųsta jokia sutartis. Kiekvienas įsipareigojimas buvo siuntinėjamas, rašomas ir pasirašomas. Jis nežinojo apie M. J. pasirašomą sutartį. Dėl patalpų nuomos situaciją jis žinojo. Buvo pasirašytas asmeninis laidavimas. Jis pasirašė ir M. J.. Tiek buvo daug reikalų, kad jis nespėdavo jų gauti. Situacija buvo pakankamai įtempta. Jie, pasitarę su advokate, nuėjo pas advokatus susitikti ir su UAB „K. T. G.“ tartis. Jis išreiškė savo poziciją, jie (UAB „K. T. G.“) pasakė, kad jis eitų namo, niekas su juo nesiderės. Jis pasakė, kad ne jo parašas. Kreipėsi į policiją dėl suklastoto parašo. Apie tą ieškinį jis buvo perspėjęs M. J., siūlė jai pateikti įmonės dokumentus, kurių prašė UAB „K. T. G.“. UAB „K. T. G.“ reikalavo, bet atmetė dėl to, kad parašas suklastotas. Sprendimas įsiteisėjęs. Jie susiskambinėdavo, susirašinėdavo, toks buvo jų bendravimas. Kai pasirašinėjama bet kokia sutartis, yra informuojama. Jie galėjo persiųsti ir informuoti jį, kaip padarė pirmą kartą. Jis nesutiko, kad būtų suklastotas parašas ant laidavimo sutarties, neleido suklastoti savo parašo. Jis nežinojo, kad tą dieną pasirašinės sutartį. Tą dieną jis buvo Vilniuje, buvo susitikimas su kita atidaroma ar vystoma įmone „V. I.“. Vyko susirašinėjimas, tai yra tas susirašinėjimas. Jis gali pagrįsti, kad pirma sutartis buvo siųsta, turi vaizdą iš savo kompiuterio, kad D. M. siuntė laidavimo sutartį. Gali prijungti prie bylos. Siuntė, kad informuotų. Buvo daromi susitikimai, jis (D. M.) siūlė sąlygas. Antrą kartą nebuvo jokių susitikimų, jokių sąlygų derinimo. Su D. M. jis nebendravo laiškais. Jis nenorėjo plėtros su UAB „K. T. G.“ dėl to, kad liktų UAB „Š. U. A.“. Barai (duomenys neskelbtini) gatvėje prekiavo įvairia alaus produkcija. Reaguodami į tai, jie pasikvietė D. M. ir suderino sąlygas. Iškilus konfliktui su UAB „Š. U. A.“, jie derino jo likimo sąlygas. Jis pateikė dokumentus apie areštuotą turtą M. J.. Nebuvo tokio derinimo, kad būtų žiūrima į sąskaitą ir matyti, kur daromi pavedimai, tai buvo M. J. reikalai ir ji sprendė. Jis buvo mažasis akcininkas ir neturėjo didelės įtakos, neturėjo prisijungimų prie banko ir panašiai. Jam kyla klausimas, kodėl M. J. negalėjo laiduoti. Tai, kad teko dengti įsiskolinimus, jis žinojo. M. J. informuodavo, kiek trūksta, sakydavo, kiek pinigų reikia surasti. Iš jo pusės buvo skolinami pinigai. Jis skolinosi iš draugų tam, kad būtų padengtas įsiskolinimas už nuomą. Reikėtų pakelti dokumentus, ką A. M. siuntęs. Jis nuoma nesidomėdavo kiekvieną mėnesį, jam M. J. sakydavo, kiek trūksta pinigų, M. J. valdė įmonę, bendravo su tiekėjais. M. J. po pasirašymo neinformavo, kad suklastojo jo parašą. Buvo galvojama panaudoti pinigus lauko terasos įrengimui, nes vasara artėjo, taip pat galėjo būti pakeisti langai pirmame aukšte į varstomus. Buvo parengtas toks projektas, kad jie nori investuoti ten pinigus. Su D. M. buvo bendravimas dėl įmonės reikalų. Buvo sutarimas, kad jie darys renginius, dės įmonės logotipus. Jis buvo suinteresuotas, kad įmonė veiktų pelningai ir kad plėstųsi. Jis negali pasakyti, ar įsivaizdavo, kokie yra įmonės įsiskolinimai. Jis su M. J. laidavo statybos sutartyje, jie prisiteisė. Įmonė vykdė veiklą, tai buvo gruodžio mėnuo, didžiausios apyvartos. Jis pasirašė laidavimą, nes įmonė veikė ir turėjo veikti toliau. Siuntė įmonei, bet vokas, kurį jis atnešė, buvo neatplėštas. Sumos už duotą vekselį ir įsipareigojimų vykdymą yra visiškai kitaip. Buvo vekselis, sumos nepamena. Bet tas vekselis negalioja. Nežinojo, kad greitu laiku ji gaus didelę pinigų sumą, laidavo tikėdamas įmonės sėkme. Dabar jis jokių santykių su M. J. neturi, tada buvo darbiniai santykiai. Jis tikėjo M. J., dėl to pasirašė „Š. U. A.“ įsipareigojimus, kurie buvo dideli. Kai viskas pradėjo bliūkšti, pamatė kokią atsakomybę neša žmogus (2 t., b. l. 138-140).

Liudytojas M. V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji yra nepažįstama. Jis yra UAB „K. T. G.“ generalinis direktorius. Jeigu barams reikia pinigų, jie gali suteikti avansą. Avanso suteikimo sąlygos yra aprašytos įmonės taisyklėse. Paskaičiuojamas alaus kiekis pagal prognozes, galimai įmonė suteikia nuolaidą. Kiekvieną mėnesį jie nemoka nuolaidos, o mokama nuolaida avansu, įmonė tuos pinigus gali naudoti kam reikia. Taip buvo ir šiuo atveju. Suma buvo didelė, todėl tokiu atveju įmonė reikalauja pateikti garantą. Tai gali būti tiek įmonės direktorius, tiek akcininkas, tiek partneriai. Buvo atlikti skaičiavimai, pasirašyta sutartis. Kažkas iš tos kompanijos laidavo. Pinigai buvo pervesti pagal avansinę sutartį. Konkrečios sumos šiuo metu jis negali pasakyti. Jeigu yra rizikos ar didesnė suma, 10 000 – 15 000 eurų, kai jie reikalauja garanto arba atsipirkimas yra ilgesnis negu 2-3 metai. Laiduotojas gali būti bet kas. Seniai veikiančioje įmonėje laiduotoju gali būti arba akcininkas, arba direktorius. Vieno iš partnerių, susijusių su įmone, asmeninės garantijos jie reikalauja naujai besikuriančiose įmonėse. Tai gali būti nebūtinai su įmone susijęs asmuo, kai pasirašo. Dėl šio atvejo jis nepamena, nes jie pasirašo labai daug sutarčių. Nestandartines sutarties gali pasirašyti tik jis, o standartines gali pasirašyti regionų vadovai. Laidavimo sutartis yra nestandartinė. Vienas asmuo iš jų įmonės pasirašo. Jis gauna jau su parašais. Visos sutartys jau būna pasirašytos, kai ateina pas jį pasirašyti. Iki šio atvejo buvo pasitikima, kad tie žmonės, kurie pasirašė, jie savo valia patys pasirašė sutartį. Procedūrose tikrinimo nebuvo. Tiek įmonės, tiek asmens kreditingumą tikrino, bet neturėjo teikti dokumentų, tikrinti duomenų. Kreditingumą tikrindavo teisininkas per „C.“. Sutartyje yra asmens kodas ir vardas, pavardė. Bet kurioje bendrovėje, su kuria jie turėjo sutartį, tikrindavo. Duomenys turi būti išlikę, kad jie užklausė. Turėtų būti kažkoks išrašas arba dokumentas. Šiuo atveju buvo įmonė, kuri buvo tikrinta, laiduotojas nebuvo svarbus. Įmonė jau yra dirbanti ir ji atsako savo turtu. Dėl konkretaus atvejo tikrinimo negali pasakyti. Įmonės mokumą jie tikrindavo pasirašinėjant sutartį. Įmonė galėjo vykdyti. Jie užsitikrina asmeniniu parašu, asmenine atsakomybe Pagal įmonę paskaičiuojama. Papildomas garantas. Jeigu nebūtų pasirašyta laiduotojo sutartis, tikriausiai jie nebūtų pervedę pinigų. Arba suma būna per didelė, arba verslo planas, kuris atsiperka per ilgą laiką. Pinigų nepavyko atgauti. Nežino, ar suma pateko į įmonės sąskaitą. Reikia paklausti jų teisininkės, kodėl nėra civilinio ieškinio šioje byloje. Jis nežino, ar panaudojo pinigus patalpų nuomai. Galėjo panaudoti pinigus, kur manė, kad reikalinga. Įmonės bet kokioms reikmėms galėjo pinigus panaudoti, jie nenustato ribojimų, nesprendžia, kaip įmonė panaudos tas lėšas, nekontroliuoja įmonės, ką ji daro su gautomis lėšomis. Skatinti pardavimus buvo tikslas pervedant lėšas. Reikia paklausti juristės, ar jie gaudavo iš fizinių asmenų sutikimą naudoti jų asmens duomenis tikrinimui. Jų juristė gali pateikti visus duomenis. Nuo 2015 metų ji nepasikeitusi, tai yra A. K. (2 t., b. l. 137, 138).

Apklausta teismo posėdyje liudytoja A. Š. parodė, kad 2014 m. dirbo pardavimų vadove UAB „K. T. G.“ ir atstovavo įmonę pasirašant susitarimą su UAB „N. V.“. Ji, sudarant sutartis su klientais, buvo atsakinga už jų potencialo ir pelningumo įvertinimą. Pačios sutarties pasirašyme ji nedalyvavo, dalyvavo tik viename susitikime kavinėje, kuriame dalyvavo ir kaltinamoji M. J., kad įvertinti kavinės tinkamumą, UAB K. T. G. klientams keliamiems reikalavimams. Prieš pasirašant sutartį, pirmiausia pasirašoma tiekimo sutartis. Tai yra standartinė sutartis, kuria bendrovė įsipareigoja tiekti prekes, o klientas už jas atsiskaityti. Šios sutarties datos ji neatsimena. Šią sutartį ruošė ir derybas vykdė regiono vadovas D. M.. Kai sutartis buvo paruošta ir pasirašyta, ji pagal bendrovėje nustatytą vidinę tvarką ją vizavo kaip atitinkančią jų bendrovės politiką, pelningumą ir reklamos kriterijus. Po sutarties sudarymo įmonė pradėjo vykdyti veiklą. Po kelių mėnesių dar buvo pasirašytas papildomas susitarimas, kurį ji irgi vizavo, tačiau jokių papildomų susitikimų nebuvo. Ji savo darbą atliko ofise, dokumentai buvo perduoti jos tiesioginiam vadovui, surinkus kitus parašus, juos pasirašė generalinis direktorius. Susitarimo su UAB „N. V.“ esmė buvo ta, kad jie įsipareigojo platindami jų produkciją atlikti papildomą reklamos, populiarinimo veiksmą, o jie įsipareigojo už tai sumokėti. Tai galima pavadinti nuolaida ir tai yra šios sutarties esmė. Kai klientas vykdo tam tikras sąlygas, jų bendrovė suteikia tam tikrą nuolaidą. Nuolaidos išmokėjimas vadinamas avansiniu, tai reiškia, kad nuolaida mokama į priekį, o klientas kiekvieną mėnesį parduodamas tam tikrą produkciją ir atlikdamas paslaugas gauna kreditinę sąskaitą ir taip mažina savo finansinį įsipareigojimą. Pasirašant avansines sutartis pagal jų bendrovės vidaus politiką buvo reikalaujama laidavimo. Šiuo atveju buvo reikalaujama fizinio asmens laidavimo. Kiek pamena laidavo asmuo pavarde M.. Ji negali atsakyti, ar šiuo konkrečiu atveju, prieš asmeniui tampant laiduotoju, reikalaujamas iš jo sutikimas, kad būtų tikrinami asmens duomenys, jo kreditingumas, reikėtų klausti teisininko. Taip pat nežino kaip parenkamas laiduotojas, nes laiduotojo parinkimo procese nedalyvaudavo. Jis buvo parinktas UAB „N. V.“ iniciatyva. Įprastai laidavimo sutartis buvo pasirašoma kartu su pagrindine sutartimi. Ji pati sutarties pasirašyme nedalyvaudavo, tik šias sutartis patikrindavo ar jos pilnai atitinka įmonės keliamiems reikalavimams, ar sąlygos nepasikeitė ir tuomet sutartys buvo teikiamos direktorių parašams. Jos manymu laidavimo sutartis turėjo būti pasirašyta panašiu metu, galėjo būti kelių dienų skirtumas. Laidavimo sutarties reikšmė buvo ta, kad jei UAB „N. V.“ nustos vykdyti savo įsipareigojimus, neatliks tam tikrų veiksmų, kurie nurodyti susitarime, tokių kaip prekyba produktais, prekių reklama, populiarinimas, nevykdys ar sustabdys veiklą, bus kreipiamasi į fizinį asmenį, kuris laidavo, kad būtų grąžinta jų bendrovės investicija, t. y. grąžinti pinigai. Kiek pamena 2015 m. pirmajame ketvirtyje buvo pasirašyta papildomas susitarimas, kurio tikslas turėjo būti nepakitęs, jame numatyta papildoma investicija į UAB „N. V.“. Pasirašius šį susitarimą, prie jo prijungiamas prieš tai buvęs susitarimas, finansine prasme, buvusi 2014 m. gruodžio UAB „K. T. G.“ investicija. Tiksliai neatsimena, bet gali būti, kad buvo papildomai įsipareigota pastatyti lauko kavinę. UAB „K. T. G.“ įsipareigojo papildomai už tai sumokėti, sumos neatsimena. Šiuo konkrečiu atveju susitarime yra regiono vadovo, jos ir generalinio direktoriaus, kuris pasirašo galutiniame etape, bei įmonės, kuri įsipareigoja, atstovo parašai. Ji susitarimą pasirašė po kliento ir regiono vadovo, bet prieš generalinio direktoriaus pasirašymą. Taip pat turėjo būti pasirašytas papildomas laidavimas, nes kiekvieną kartą įmonė, darydama finansinę investiciją, prašo laidavimo. Pagal procedūrą jis turėjo būti pasirašytas kartu su sutartimi ar keletą dienų vėliau. Antra laidavimo sutartis pasirašyta M. pavarde. Sutartis į ofisą atkeliavo su parašais, jos pasirašyme ji nedalyvavo. Šios laidavimo sutarties reikšmė analogiška, kad jei klientas UAB „N. V.“ nevykdys įsipareigojimų, tai įsipareigojimą perims fizinis asmuo. Laidavimo sutarties tekstas yra šabloninis, jame yra įrašomas susitarimo numeris, datos ir už ką laiduoja fizinis asmuo. Pagal 2015 m. priedą turėjo būti atliktas mokėjimas. UAB „N. V.“ išrašo išankstinio apmokėjimo sąskaitą, tada UAB „K. T. G.“ buhalterija atlieka pavedimą. Pagal susitarimą pavedimas turėjo būti įvykdytas per 14 d. d., bet tai turėtų būti tiksliai nurodyta sutartyje. Be 2015 m. laidavimo sutarties UAB „K. T. G.“ nebūtų atlikusi pavedimo, nes pagal vidines procedūras paprastai be laidavimo sutarties avansiniai mokėjimai neatliekami, tačiau sprendimą priima generalinis direktorius K.. Šiuo metu ji negali prisiminti ar buvo priimtas sprendimas apmokėti be laidavimo, taip pat tai, kada pinigai buvo pervesti ar prieš laidavimo sutartį, ar po, nepamena datų, sumų ir terminų. Tyrimo metu ji viską nurodė tiksliai. Kada įmonė sužinojo, kad paskutinės laidavimo sutarties M. M. nepasirašė, ji nežino, apie tai ji sužinojo tik prasidėjus tyrimui. 2015 m. ji išėjo motinystės atostogų, o 2017 m. darbo santykiai su bendrove buvo nutraukti.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. M. parodė, kad 2014 - 2015 m. dirbo UAB „K. T. G.“, (duomenys neskelbtini), regiono horecos vadovu, horeca tai yra darbas su barais, restoranais. Buvo ieškoma klientų. Kartu su vadybininku atėjome pas vieną iš potencialių klientų į restoraną, vadovui, tai yra kaltinamajai, pradėjome siūlyti savo prekes, produktus. Pagrindinis alus restoranuose tuomet buvo Š.-U.. Klausėme ko reikia, kad būtų prekiaujama mūsų alumi. Atsakymas buvo - pinigų, kadangi jie yra įsipareigoję „ Š.“ . Kiek pamena, M. sakė, kad „ Š.“ neatidirbti įsipareigojimai yra apie 200 tūkst. litų, todėl UAB „K. T. G.“, turėtų sumokėti maždaug tokią sumą. Surinkome tą informaciją, atnešėme vadovei A. Š., kuri tuo metu buvo mano vadovė ir visos Lietuvos horecos vadovė. Atlikę skaičiavimus pateikėme pasiūlymą, kurį UAB V. N.“ priėmė. Dar buvo kalbama apie lauko skėčius, baldus. UAB „K. T. G.“ moka avansą, suteikia nuolaidas į priekį. Kokios sutartos buvo sąlygos konkrečiai jis neatsimena. Buvo paruošta sutartis, kuri buvo pasirašyta ir buvo pervesti pinigai. Kiek pamena, buvo kelios sutartys, laidavimas. Kas ruošė tas sutartis jis neatsimena, tačiau jam atrodo, kad A., nes jose buvo didelės sumos, o ji buvo jo vadovė. Su visais dokumentais jis nuvyko pas kaltinamąją į restoraną, kad ji juos pasirašytų. Tai buvo rinkodaros paslaugų, avansinio mokėjimo, papildomos nuolaidos sutartys ir galbūt dėl lauko terasos, ir laidavimo sutartys. Ji pasiėmė dokumentus nuėjo tikriausiai į savo ofisą ir atnešė dokumentus pasirašytus. Gali būti , kad dalis susitarimų buvo pasirašyti atskirai, tokie kaip tiekimo, laidavimo sutartys. Kaip buvo pasirašyta laidavimo sutartis jis nematė. Laiduotoju tikriausiai buvo M. M.. Jis grįžęs į ofisą taip pat pasirašė sutartis, perdavė juos pasirašyti vadovei, o po to jas turėjo pasirašyti kiti pagal hierarchiją . Jei būtų dalyvavęs pasirašant laidavimo sutartį, tai turėtų būti jo parašas. G. A. rašėsi kartu su laiduotoju. Taip pat jis nepamena 2015-03-10 pasirašyto priedo prie tiekimo sutarties. Buvo kalbama, apie lauko kavinę, bet nepamena, ar tam buvo duodami pinigai, ar tik buvo kalbama. Tačiau gali būti, kad buvo pasirašyti dar viena rinkodaros sutartis ir priedas. Ar buvo papildoma laidavimo sutartis jis taip pat nepamena. Laidavimo sutarties reikšmė didelė, jeigu nevykdomi įsipareigojimai, tai materialinė atsakomybė pereina laiduotojui. Jei įmonė nevykdo įsipareigojimų, negali grąžinti pinigų, juos grąžinti privalo laiduotojas. Nesant laidavimo sutarties UAB „K. T. G.“ nebūtų mokėjusi pinigų. Esant laidavimo sutarčiai jis privalėjo jas siųsti atsakingam asmeniui, lygtais A. P. į Latviją. Jei nebūtų laidavimo, tai pinigų nesumokėtų, nebent būtų nedidelė suma ir generalinis direktorius nuspręstų, kad nebūtina. Kokią konkrečią sumą pervedė K. T. G., jis nežino, tačiau suma buvo didelė. Laiduotoju galėjo būti bet koks žmogus, nebūtinai dirbantis įmonėje. Jų teisininkė prieš pasirašant laidavimo sutartį reikalaudavo laiduotojo asmens dokumento, kad patikrintų, ar neturi labai didelių finansinių įsipareigojimų. Šiuo atveju laiduotoją parinko klientas. Laiduotoją jis yra matęs. Pagrindinis dialogas vyko su M., bet kartais ir M. pasirodydavo. Atrodo, kad su M. buvo derinamas lauko kavinės projektas. Neatsimena, kad būtų kalbėjęs su M. dėl laidavimo, bet mano, kad M. ir M. kartu apsisprendė, kuris turi būti laiduotojas. Nepamena, kad M. man būtų pasakęs, kad jis sutinka būti laiduotoju. Mano, kad M. turėjo būti žinoma apie tiekimo sutartis, priedus, nes su juo buvo derinama dėl lauko terasos. Be laidavimo sutarties, pinigai nebūtų pervesti pagal išankstinę sąskaitą-faktūrą. Kažkas ten buvo su laidavimo sutartimi, buvo užsitęsę, nes iš karto nebuvo laidavimo sutarties. Kiek atsimena jis M. skambino ir sakė, kad reikia laidavimo sutarties, nes ji turi būti su visomis sutartimis. Tačiau kaip ji atsirado jis nepamena. Jeigu gerai pamena, tai laiduotojo asmens kodą jam telefonu padiktavo M., arba atsiuntė el. paštu. Į jo pareigas neįėjo susipažinti su laiduotoju, patikrinti jo asmenybę, finansinius įsipareigojimus. Surinkus visas reikalingas sutartis jos buvo siunčiamos finansininkei A. Latvijoje. Mano, kad tuos dokumentus siuntė jis, kadangi dažniausiai tai darydavo jis. Tačiau galėjo būti, kad juos siuntė ir A., kadangi buvo didelės pinigų sumos ir A. irgi iniciatyvą rodė.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. K. parodė, kad 2015 m. dirbo „K. T. G.“ teisininke. M. J. pirmą kartą mato, nebendravo su ja. Po šio įvykio, kada atsirado įsiskolinimas, buvo nuspręsta, kad reikia griežtinti tvarką, kas susiję su avansiniais klientais, kai išmokama avansu į priekį, sukūrė sistemą, pagal kurią toliau vyko laidavimo sutarčių pasirašymas. Iki to jokios sistemos, tvarkos sutarčių pasirašymo nebuvo. Laiduotoju parenkamas dažniausiai fizinis asmuo, padaromi paskaičiavimai, pasirašoma laidavimo sutartis su fiziniu asmeniu. Po šio įvykio, po šios bylos pasidarė įmonei svarbus fizinis asmuo, jie užsiregistravo Asmens duomenų apsaugos inspekcijoje, kad patikrintų fizinį asmenį, turi fizinio asmens sutikimą, bet čia po šios bylos. Iki tol nebuvo daroma fizinio asmens patikrinimas, tiesiog yra fizinis asmuo, jisai pasirašo pagal sutartį, kur įrašo vardą pavardę, gyvenamosios vietos adresą ir pasirašo. Laiduotoją kas parinko negali atsakyti, kieno iniciatyva nežino, ne jos kompetencija. Pardavimų skyriuje yra nusistovėjusi tvarka, sutartis pasirašydavo tam tikro regiono vadovas, jei būdavo avansinė sutartis, susitarimas dėl nuolaidos į priekį, susitarimas prie teikimo sutarties, tą sutartį kuruodavo svarbių klientų vadovas, jisai parengia sutartį, eina pas pardavimų, komercijos direktorių tvirtinimui, patvirtina komercijos direktorius, tik po jo sutartis patenka pas generalinį direktorių pasirašymui, vadovauja realiai vidutinės grandies vadovas, regiono vadovas, komercijos direktorius ir galutinis asmuo yra generalinis direktorius. Atsakingas vadovas patikrina ar teisingai pasirašyta sutartis, ar visi reikalingi dokumentai surinkti arba skyriaus vadovas, teisininkas nesikiša į departamentą, teisininkas atlieka pagalbinę funkciją paruošiant dokumentus. Kai pasirašoma susitarimas dėl nuolaidų avansu, tas žmogus, kuris inicijavo tą pasirašymo procesą, kreipiasi patvirtinimui į finansų direktorių, kad jis atliktų mokėjimą pagal išankstinę sąskaitą, patvirtintų, kad gali daryti mokėjimą. Šiuo atveju turėjo būti tas žmogus, kuris kuravo visą procesą, regiono vadovai labai dažnai keičiasi, bet tuo metu buvo D. M.. Be laidavimo sutarties nebūtų pervesti pinigai – tokių atvejų gali būti, kol nebuvo nustatyta tvarka, buvo atvejų, kai buvo nepasirašoma ir gauta, tai riziką prisiima generalinis direktorius, čia yra verslo rizika. M. M. matė vieną kartą, buvo susitikę advokatų kontoroje, kai buvo civilinė byla, po sutarčių pasirašymo. Sutarčių sudarymo momentu nebendravo su M. M.. Kreditingumas šiuo metu kaip tikrinamas įmonėje. Iki to įvykio galimų fizinių asmenų laiduotojų netikrino, nei kreditingumo, nei asmenybės netikrino. Nebuvo keliamas klausimas, parenkamas laiduotojas ir būdavo be jokio išankstinio patikrinimo, patvirtinimo, šiuo atveju M. buvo laiduotojas ir tikrinamas kaip galimas laiduotojas, kaip fizinis asmuo nebuvo. Tik po skolos pradėjo žiūrėti, kas vyksta, kodėl taip atsitiko. Dėl šio įvykio „K. T. G.“ buvo padaryta žala. Buvo civilinis ieškinys, bandė patraukti visus akcininkus kaip atsakovais, bet civilinis ieškinys buvo atmestas, tik pirma instancija, jie neskundė, žalos nepriteisė, tam tikrą pinigų sumą, 13 000 eurų, priteisė, neprisimena kam.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 2015-03-16 laidavimo sutartyje Nr. 142, skiltyje "Laiduotojas", rankraštinį įrašą „M. M.“ parašė ir šalia M. M. vardu pasirašė M. J.. (1 t., b. l. 177-180).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Nors kaltinamoji neprisipažino, kad padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais, ištirtais ir įvertintais įrodymais.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Sukčiavimo objektyvieji požymiai – apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar kitos turtinės naudos įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti.

Turtas BK 182 straipsnio prasme yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, taip pat kai nei kaltininkas, nei trečiasis asmuo, kurio naudai veikia kaltininkas, į nukentėjusiojo turtą neturi jokių objektyvia teise paremtų teisių ar turtinių reikalavimų. BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku gali būti tiek svetimas turtas, tiek svetima turtinė teisė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai kuriais atvejais svetimo turto ir turtinės teisės įgijimo požymiai gali sutapti, kai kuriais atvejais griežtos takoskyros tarp sąvokų „turtas“ ir „turtinė teisė“ nustatyti neįmanoma (pvz., nekilnojamojo turto ir teisės į jį, banko sąskaitoje esančių pinigų ir teisės į juos įgijimas).

BK 182 straipsnyje nurodytos veikos – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę – būna susijusios su sutartiniais santykiais, todėl teismų praktikoje dažnai tenka spręsti, ar tokios veikos peržengė civilinių santykių ribas ir ar kaltininkui būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę už jų padarymą. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis, turtas (ar turtinė teisė) gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe ir civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti savo prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus.

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Kaip papildomi kriterijai naudojami kreditoriaus teisinės padėties apsunkinimo kriterijus, t. y. ar kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būti) neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės perleido savo turtą kitiems asmenims, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo).

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnis numato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet net ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan.

Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-7-175-303/2015).

Nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti.

Pagal teismų praktiką žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamoji M. J. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatytos tokios faktinės bylos aplinkybės. M. J. 2015 m. kovo 16 d., UAB „N. V.“ ofise, esančiame adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), suklastojo 2015-03-10 tiekimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)/01 priedą – 2015-03-16 laidavimo sutartį, pasirašydama vietoje UAB „N. V.“ akcininko, M. M., kuris pagal laidavimo sutartį laidavo už UAB „N. V.“ tiekimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)/01 priedo įvykdymą, žinodama, jog be šios laidavimo sutarties UAB „K. T. G.“ atstovas nesudarys priedo prie tiekimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)/01, dėl jos negalimumo, po to 2015-03-16 laidavimo sutartį Nr. 142 pateikė UAB „K. T. G.“ atstovams, po ko, 2015-03-17 (teismas tikslina techninę klaidą dėl 2017 metų nurodytų kaltinime) UAB „K. T. G.“ pagal pasirašytą sutarties priedą pervedė į UAB „N. V.“ sąskaitą 44 000 eurų tiekimo sutarčiai užtikrinti.

Kad M. J. laidavimo sutartyje Nr. 142 prie teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)/01 pasirašė už M. M. bei įrašė jo vardą ir pavardę prisipažino pati kaltinamoji, šias aplinkybes patvirtino ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 2015-03-16 laidavimo sutartyje Nr. 142, skiltyje "Laiduotojas", rankraštinį įrašą „M. M.“ parašė ir šalia M. M. vardu pasirašė M. J.. Tačiau esminis M. J. gynybos argumentas buvo tas, kad ji kaltinime nurodytus veiksmus padarė su M. M. žinia ir sutikimu, o pinigai, gauti iš UAB „K. T. G.“ buvo panaudoti jos ir M. M. (kaip akcininkų) įmonės UAB „N. V.“ naudai.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis M. M. parodė, kad 2016 m. vasario 5 d. jis gavo laišką su raginimu įvykdyti laidavimo prievolę kartu su tiekimo sutartimi. Laiško tikslas buvo jį informuoti apie susidariusius įsiskolinimus ir pareigų vykdymą. Laidavimo sutartyje buvo jo pavardė ir padirbtas jo parašas. Apie antrą sutartį jis nebuvo informuotas nei D. M., nei M. J.. Dėl to kreipėsi į policiją. Jam pasirašinėjant pirmą sutartį, jam į elektroninį paštą buvo atsiųsta laidavimo sutartis ir įrašomi jo duomenys, antrą kartą taip daroma nebuvo. M. M. neigė, kad antrą kartą laidavo, sutiko laiduoti ar bent žinojo apie laidavimo sutarties Nr. 142 prie teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)/01 egzistavimą.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, M. M. 2016 m. vasario 9 d., t. y. praėjus vos kelioms dienoms po raginimo įvykdyti prievolę gavimo, su pareiškimu kreipėsi į prokuratūrą dėl jo parašo klastojimo. Pažymėtina ir tai, kad M. M. pareiškime prokuratūrai nenurodė kas galėjo suklastoti jo parašą, tačiau įtarė kreditorius, o ne M. J.. Šios aplinkybės netiesiogiai patvirtina M. M. parodymus, kad jis nežinojo, jog už jį pasirašė M. J., priešingu atveju, pareiškime jis būtų nurodęs būtent jos pavardę. Teismas neturi pagrindo netikėti M. M. parodymais, nes jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jo parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek teisme, yra nuoseklūs, logiški ir neprieštaringi, juos patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų M. M. paaiškinimus ir patvirtintų kaltinamosios versiją, kad ji suklastojo M. M. parašą gavusi jo sutikimą. Todėl teismas vadovaujasi nukentėjusiojo M. M. parodymais, o kaltinamosios M. J. paaiškinimus laiko gynybine jos pozicija ir juos vertina kritiškai.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. J. 2015-03-16 laidavimo sutartyje Nr. 142 prie teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)/01 tyčia įrašė M. M. vardą ir pavardę bei už jį pasirašė, tokiu būdu suklastodama tikrą dokumentą. Po to M. J. 2015-03-16 laidavimo sutartį Nr. 142 kartu su teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)/01 pateikė UAB „K. T. G.“ atstovams, ko pasekoje UAB „K. T. G.“ pagal pasirašytą sutarties priedą pervedė į UAB „N. V.“ sąskaitą 44 000 eurų tiekimo sutarčiai užtikrinti. Nors kaltinime pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nebuvo nurodyta, kad M. J. laidavimo sutartį pateikė UAB „K. T. G.“ atstovams, tačiau tokios faktinės aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatytos, jas pripažino ir kaltinamoji, be to, pagal sukčiavimo sudėtį ir kaltinimo aprašymą, šio dokumento suklastojimas bei pateikimas ir sudaro apgaulės esmę. Todėl teismas tikslina kaltinimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nurodydamas, kad M. J. 2015-03-16 laidavimo sutartį Nr. 142 pateikė UAB „K. T. G.“ atstovams. Teismo nuomone, toks kaltinimo faktinių aplinkybių tikslinimas nėra esminis, nes jis šiuo atveju nepažeidžia kaltinamosios teisių į gynybą, kadangi ji apie šias aplinkybes davė paaiškinimus teisme.

Apklausta kaltinamoji ir liudytojai M. V. K., A. Š., D. M. vienareikšmiškai nurodė, kad nesant laidavimo sutarties ir laiduotojo, UAB „K. T. G.“ nepervestų pinigų pagal tiekimo sutartis, o šiuo konkrečiu atveju nesant laiduotojo pinigai taip pat nebūtų pervesti. Iš kaltinamosios parodymų akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais ji siekė gauti minėtą avansinę nuolaidą būtent jos vadovaujamos įmonės UAB „N. V.“ naudai ir poreikiams. Taigi minėto dokumento suklastojimas ir panaudojimas buvo teisiškai reikšmingas, nes jis iš esmės nulėmė UAB „K. T. G.“ sprendimą dėl išankstinio finansavimo suteikimo. Kartu šios faktinės aplinkybės įrodo ir apgaulės požymio buvimą. M. J., suklastodama kito asmens parašą ant 2015-03-16 laidavimo sutarties Nr. 142, ir šią sutartį pateikdama UAB „K. T. G.“, suklaidino UAB „K. T. G.“, kad tiekimo sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini)/01 užtikrinti yra laiduotojas, todėl UAB „K. T. G.“ priėmė sprendimą finansuoti UAB „N. V.“ ir jai pervedė 44 000 eurų. Tokiu būdu M. J., veikdama tyčia, apgaulės būdu, UAB „N. V.“ naudai įgijo svetimą, didelės vertės, UAB „K. T. G.“ priklausantį turtą - 44 000 eurų, tuo minėtai įmonei padarydama 44 000 eurų turtinę žalą. Pažymėtina, kad pagal BK 182 straipsnio konstrukciją svetimas turtas gali būti įgyjamas savo ar kitų asmenų naudai. Šiuo atveju turtinę naudą gavo ne kaltinamoji, o jos vadovaujama įmonė, kaip ir nurodyta kaltinime, t. y. kitas asmuo. Aplinkybė, kad UAB „K. T. G.“ šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pripažinti ieškovais nėra reikšminga, kadangi asmuo turi teisę, bet ne pareigą reikšti civilinį ieškinį, o šiuo atveju UAB „K. T. G.“ ieškinį teikė civilinio proceso tvarka.

Kaip minėta, esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Šiuo atveju apgaulė buvo naudojama prieš UAB „K. T. G.“, ši apgaulė buvo esminė, nes nepateikus suklastotos laidavimo sutarties, UAB „K. T. G.“ nebūtų finansavusi UAB „N. V.“. Nustačius, kad svetimam turtui įgyti buvo panaudota esminė apgaulė, pagal teismų praktiką, nėra būtina pasitelkti papildomus baudžiamosios ir civilinės atsakomybių atribojimo kriterijus, juo labiau, kad šioje byloje ginčo dėl to nėra.

Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad M. J. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamosios kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: iš dalies pačios kaltinamosios duotais parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. M. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamosios M. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas M. J. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai sunkus ir nesunkus nusikaltimai), į kaltinamosios asmenybę – nedirbanti, anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 2, b. l. 21-30), taip pat į jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėje ar priklausomybės ligų centre nėra. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajai BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, žemesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, o pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – areštą, žemesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Teismas spręsdamas dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą, pažymi, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.

Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016).

Šioje byloje teismas vertina tai, kad padarytas vienas nesunkus ir vienas sunkus nusikaltimas. Kaltinamoji M. J. anksčiau neteista, iki nusikaltimų padarymo dirbo, turi nepilnametį vaiką (K. J., gim. (duomenys neskelbtini). Visi šie ir kiti bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad kaltinamoji M. J. suprato savo elgesio netinkamumą ir mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga M. J., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti. Bausmės atidėjimo metu įpareigoti M. J. dirbti arba registruotis darbo biržoje visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką; būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Kaltinamajai M. J. 2018 m. vasario 7 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. J. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai laisvės atėmimą vieniems metams šešiems mėnesiams.

M. J. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai areštą 20 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieniems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant M. J. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje, būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas (duomenys neskelbtini) apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Pranka