Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos, Tatjanos Žukauskienės teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Real Sales“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Real Sales” ieškinį dėl atlyginimo už suteiktas nekilnojamojo turto brokerio paslaugas, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui D. Š., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. Ž. ir A. J. Ž..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje liudytojas T. V. parodė, kad paskambino vyriškis ir pasakė, kad pirktų namą už 275 000 Lt; telefono numerį sužinojo iš dirbančių prie namo darbininkų.

Teismo posėdyje liudytoja R. Š. paliudijo, kad jos brolis T. V. paskambino jai ir pasakė, kad namo pirkimu domisi vienas žmogus, ir kad turtą pirktų už 275 000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Nustatyta, kad ieškovas UAB „Real Sales” ir atsakovas D. Š. sudarė žodinę atlygintinę nekilnojamojo turto brokerio paslaugų sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo padėti atsakovui surasti gyvenamojo namo dalies unikalus Nr. 4400-2017-8089:2980, esančios Aušros g. 22-1, Kaunas bei žemės sklypo dalies, unikalus Nr. 1901-0154-0027, esančios Aušros g. 22, Kaunas pirkėją, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 3 % dydžio atlyginimą nuo parduoto turto pardavimo kainos. Byloje ginčo dėl žodinės atlygintinės sutarties, tarpininkaujant parduodant nekilnojamąjį turtą, nėra. De facto ieškovo turto brokeris G. Š. ir atsakovas žodžiu susitarė, jog G. Š. savo pastangomis bei pasirinktomis priemonėmis suras atsakovo uošvės (sutuoktinės motinos) I. V. gyvenamojo namo dalies ir žemės sklypo dalies pirkėją, kuris nupirks turtą už 300 000 Lt, o atsakovas, ieškovui įvykdžius susitarimą, sumokės 3 procentų dydžio atlyginimą nuo 300 000 Lt sumos. 2014-06-12 tarp turto savininkės I. V., atstovaujamos R. Š., ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, R. ir A. J. Ž. buvo sudarytas Turto pirkimo - pardavimo sandoris, kuriuo turtas parduotas už 275 000 Lt (b. l. 61-69).

Dėl šalių sudarytos sutarties teisinio kvalifikavimo

CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Tais atvejais, kai atlygintinos paslaugos teikiamos fiziniams asmenims vartotojams, paslaugų sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350-6.370 straipsnių taisyklės (CK 6.716 straipsnio 4 dalis).

Nustatyta, kad ginčo šalys sutartį sudarė atsakovui siekiant parduoti savo uošvės I. V. turtą. Atsakovas nebuvo nekilnojamojo turto savininkės įgaliotas veikti jos vardu, tačiau asmeniškai nekilnojamojo turto savininkės buvo paprašytas surasti turto pirkėją. Tarp atsakovo ir turto savininkės atstovavimo sutartis sudaryta nebuvo. Atsakovas byloje neginčijo šalių sudarytos nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkavimo sutarties. Taigi, atsakovas, I. V. žodiniu prašymu, ieškodamas turto pirkėjų nusprendė pasinaudoti apelianto, kaip profesionalaus nekilnojamojo turto agento, patirtimi ir pagalba, atitinkamai įsipareigojo sumokėti apeliantui atlyginimą už suteiktas paslaugas, dėl kurių turtas realiai parduodamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp šalių susiklosčiusius santykius reglamentuoja atlygintinų paslaugų teikimo instituto teisės normos.

Dėl sutarties aiškinimo

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, pagal sutarties nurodymus, o vienas iš prievolių sąžiningo vykdymo principų yra prievolės šalių bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnis). CK 6.200 straipsnyje nustatyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis.

Byloje nustatyta, jog 2013 m. I. V., siekdama parduoti jai nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), paprašė atsakovo D. Š. padėti jai surasti šio turto pirkėjus. Todėl atsakovas, I. V. prašymu, 2013-2014 m. interneto portale www.aruodas.lt patalpino skelbimus apie parduodamą turtą, nurodydamas savo kontaktinius duomenis: tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir el. paštas - (duomenys neskelbtini) @gmail.com, atsarginis el. paštas - (duomenys neskelbtini)@gmail.com) (t. 1, b. l. 86 - 89). Atsakovo paaiškinimais, į jį besikreipusiems asmenims jis pats turtą parodydavo. Po šalių sudarytos žodinės tarpininkavimo dėl nekilnojamojo turto pardavimo sutarties, ieškovas UAB „Real Sales” informaciją apie parduodamą turtą 2014-05-06 patalpino internetinėje svetainėje www.domo.plius.lt, interneto portalose Aruodas.lt, NTzemelapis.lt, nurodant šiuos kontaktinius duomenis: GEPARD, G. Š., (duomenys neskelbtini)@gepard.lt, tel. Nr. (8 - 641) 89509 (t. 1, b. l. 53 - 57). Iš byloje esančių elektroninių susirašinėjimų matyti, kad 2014-05-06 ieškovo darbuotojui G. Š. paprašius, atsakovas 2014-05-07 išsiuntė žemės sklypo dokumentus (t.1, b. l. 9 - 10). Ieškovo darbuotojas G. Š. 2014-05-17 elektroniniu laišku atsakovą informavo, dėl turto apžiūros 18:30 su klientais iš Klaipėdos ir, kad turto apžiūrą suderino su nuomininkais (t. 1, b. l. 11). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme neneigė aplinkybių, kad apeliantas ne kartą derino su nuomininkais D. Š. ir L. Š. galimybes parduodamą turtą apžiūrėti bei buvo nuvykęs su klientais jo apžiūrai. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas, sutarties sąlygą - savo pastangomis ir pasirinktomis priemonėmis ieškoti pardavinėto turto pirkėjų - įvykdė.

Byloje tarp šalių kilo ginčas kas surado turto pirkėjus: ieškovas ar atsakovas. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. ir A. J. Ž. atsiliepime į ieškinį teigia, kad skelbimą apie parduodamą turtą surado skelbimų portale skelbiu.lt, skelbime buvo nurodytas kontaktinis asmuo G. Š. ir telefonas (duomenys neskelbtini) bei šis skelbimas juos sudomino, todėl A. J. Ž. su G. susisiekė, susitarė susitikti, kad gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį apžiūrėti; po kurio laiko nuvyko į Kauną ir apžiūrėjo turtą, kurį parodė vaikinas, prisistatęs G. vardu (t. 1, b. l. 113). Taip pat trečiasis asmuo A. J. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad informaciją apie parduodamą objektą surado „Skelbimas.lt“, ir kad telefonu prisistatė Giedrius, su kuriuo buvo atvykę parduodamo namo dalies apžiūrėti; skelbime buvo nurodytas didesnis žemės sklypas ir didesnė parduodamo objekto kaina, todėl derybos buvo nutrauktos. Vėliau, pamatęs kad namas apšiltinamas, sužinojo iš dirbančių prie namo darbininkų buto savininkų telefoną (t. 1, b. l. 176 - 177). Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013). Iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų bei atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų, akivaizdu, jog A. J. Ž. dėl parduodamo turto, surasto iš apelianto viešai paskelbtos informacijos, susiekė su skelbime kontaktuose nurodytu asmeniu G. Š., o ne su D. Š.. Taipogi byloje yra įrodyta, kad apie turto pardavimo faktą tretieji asmenys sužinojo iš apelianto, su kurio darbuotoju G. Š. vyko turtą apžiūrėti. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog antroji sutarties sąlygą – surasti turto pirkėją – taip pat apelianto buvo įvykdyta tinkamai.

Nagrinėjamu atveju, apeliantui savo pastangomis ir pasirinktomis priemonėmis suradus turto pirkėją, tarpininkavimo paslaugų teikimas nesibaigė ir turėjo būti tęsiamas iki tinkamo pirkimo – pardavimo sutarties įforminimo. Pažymėtina, jog tretieji asmenys buvo suinteresuoti įsigyti nekilnojamąjį turtą, tačiau už mažesnę kainą, nei apeliantas ir atsakovas susitarė (300 000 Lt) ir ši aplinkybė yra patvirtinta R. ir A. J. Ž. atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 114). Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas neužbaigė pradėtų derybų dėl turto pardavimo, kadangi būsimieji turto pirkėjai dėl turto įsigijimo už mažesnę, nei 300 000 Lt kainą derybas pratęsė ne su apeliantu, o su turto savininkės sūnumi T. V., kuris potencialiems turto pirkėjams davė savo sesers R. Š. (atsakovo sutuoktinės), veikiančios turto savininkės vardu, telefono numerį, su kuria vėliau jie suderino turto kainą (t. 1, b. l. 114). Darytina išvada, kad apeliantas neužbaigė pradėtų derybų dėl turto pardavimo, kadangi potencialūs pirkėjai nutraukė su apeliantu vestas derybas dėl turto įsigijimo ir turto savininkė sutiko parduoti bei 2014-06-12 pardavė gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį už trečiųjų asmenų pasiūlytą 275 000 Lt kainą (t. 1, b. l. 61-69). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, bylai nėra svarbi aplinkybė iš kur tretieji asmenys sužinojo parduodamo turto savininkės (jos sūnaus) kontaktinius duomenis, kadangi trečiais asmuo A. J. Ž. patvirtino, jog pats susižinojo T. V. telefono numerį ir su juo susisiekė. CK 6.718 straipsnyje nustatyta, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. Taigi, apeliantas buvo sąžiningas ir jo kaltės, dėl nepasiekto susitarimo tikslo (parduoti turtą už 300 000 Lt), nėra. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas, pagal šalių susitarimą, negalėjo tęsti paieškų turtui parduoti.

Vertinat apelianto teisę gauti 3 proc. dydžio komisinius nuo 300 000 Lt sumos, atsižvelgtina į aplinkybę, jog sutarties tikslas nebuvo pasiektas ne dėl šalių valios, jų veiksmų, o dėl R. ir A. J. Ž. išreikštos valios tęsti turto pirkimo derybas ne su nekilnojamojo turto brokeriu, o tiesiogiai su turto savininkės atstove R. Š.. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 8 250 Lt komisinių už tarpininkavimo parduodant turtą paslaugas, kurios iki galo nebuvo suteiktos, t. y. šalims, sutarties galiojimo metu, nepasiekus realaus turto pardavimo už 300 000 Lt fakto negali būti laikomas sąžiningu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad klientas, sudarydamas tokią paslaugų sutartį su agentu, siekia, pasinaudodamas jo paslaugomis, parduoti savo turtą, todėl jei būtų nustatyta, kad agentas suteikė paslaugas, dėl kurių buvo realiai parduotas turtas, jis turėtų teisę gauti už tai atlyginimą. Pagal tokio pobūdžio paslaugų sutartis atlyginimas mokamas už agento suteiktas paslaugas. Be to, teismas išaiškino, kad jeigu agentas paslaugas suteikė ne pilnai, jis turi teisę gauti tik dalį atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2014). Remiantis CK XXXV skyriaus, reglamentuojančio atlygintinų paslaugų teikimą, nuostatomis, būtent – CK 6.717 straipsnio 3, 4 dalimis, paslaugų teikėjas atsako už tinkamą paslaugų sutarties vykdymą. Kliento interesų prioritetas reglamentuotas CK 6.718 straipsnyje, kurio 1-3 dalyse nustatyta, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų; paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apelianto darbuotojas G. Š. 2014-05-07 elektroniniame laiške, adresuotame atsakovui, informavo: „šiandien 18:30 žiūrėsim su klientais iš Klaipėdos. Suderinau su nuomininkais“ (t. 1, b. l. 90). Tretieji asmenys, kurie apie parduodamą turtą sužinojo iš apelianto skelbimo ir su juo vyko turtą apžiūrėti, 2014-05-21 telefonu kreipėsi į turto savininkės I. V. sūnų T. V.. Iš byloje esančios T. V. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos išklotinės matyti, jog iš A. J. Ž. priklausančio Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta T. V. (t. 1, b. l. 91 - 96). Atsakovas laikosi pozicijos, jog 2014-06-05 iš savo sutuoktinės R. Š. sužinojo aplinkybę dėl atsiradusių potencialių turto pirkėjų, tačiau nežinojo, jog tai tie patys asmenys, kuriuos sudaro apeliantas. 2014-06-12 buvo sudarytas turto pirkimo – pradavimo sandoris ir tą pačią dieną atsakovas elektroniniu laišku informavo apelianto darbuotoją G. Š. dėl įvykusį turo pardavimo fakto (t. 1, b. l. 97). Apeliantas tik 2014-06-13 elektroniniame laiške tiksliai įvardino vieno iš jo surastų potencialių klientų vardą – A. (t. 1, b. l. 98). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad apeliantas savo pastangomis ir pasirinktomis priemonėmis ieškojo ir surado pardavinėto turto potencialius pirkėjus, su jais vyko turtą apžiūrėti bei vedė derybas dėl turto pardavimo, sprendžia, kad apeliantas išpildė sutarties sąlygas, sudarančias pagrindą tęsti tolimesnes derybas su potencialiais nekilnojamojo turto pirkėjais dėl turto pardavimo, tačiau vadovaujantis CK 6.717 straipsniu ir vykdant pareigą užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, daro išvadą, kad apeliantas, kaip paslaugų teikėjas, netinkamai įvykdė bendradarbiavimo pareigą: tiksliai ir aiškiai nenurodė atsakovui surastų klientų vardų, pavardžių ir kt. duomenų, iš kurių atsakovas galėjo suprasti ir žinojo, jog tretieji asmenys, kurie savarankiškai, per trečiuosius asmenis, susirado nekilnojamo turto savininkės sūnaus kontaktinis duomenis ir tiesiogiai su nekilnojamojo turto savininkės atstove pradėjo derybas dėl turto įsigijimo, o vėliau ir realiai turtą nupirko yra tie patys asmenys, kuriuos surado apeliantas ir, su kuriais vedė derybas dėl turto pardavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas įvykdė sutartį iš dalies, todėl jis turi teisę gauti teisingą atlyginimą už faktiškai atliktus veiksmus. Toks teisingo atlyginimo dydis, teisėjų kolegijos nuomone, sudarytų pusę susitarime nurodyto atlygio nuo sumos, už kurią turtas buvo parduotas – 1 194,68 Eur (4 125 Lt), nes atlygintinų paslaugų teikėjas neturi teisės reikalauti iš kliento sumokėti visą atlyginimą pagal sutartį, jeigu paslaugos yra suteiktos tik iš dalies.

Apibendrinus išdėstytą, spręstina pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovui iš atsakovo 1 194,68 Eur dydžio atlyginimą už faktiškai suteiktas paslaugas pagal ginčo šalių sudarytą sutartį.

Kiti ginčo šalių nurodyti argumentai neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl palūkanų

Apeliantas prašo priteisti 106,23 Lt palūkanų nuo 8 250 Lt (t. 1, b. l. 6). CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi ieškovui iš atsakovo priteistina 1 194,68 Eur dydžio suma, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 15,38 Eur palūkanų.

Pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovo apelianto naudai priteistina 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 1 210,06 Eur sumą (1 194,68 + 15,38) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-10-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl teismo šališkumo

Apeliaciniame skunde apeliantas išdėstė argumentus dėl pirmosios instancijos teismo galimo šališkumo: teismo posėdžio metu teisėjas nutraukė apelianto atstovo pasisakymus; apelianto klausė, ar todėl buvo sudaryta žodinė sutartis, jog nuslėpti mokesčius; sprendimo motyvai paremti išskirtinai tik atsakovo išdėstytais argumentais, ignoruojant apelianto paaiškinimus ir pateiktus įrodymus.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, LR CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013). Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64 - 71 straipsniai). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 straipsniai) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikšti nušalinimą (CPK 66 - 68 straipsniai). Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 - 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto nurodytas aplinkybes dėl teisėjo elgesio teismo posėdžio metu, dėl ieškovo pateiktų paaiškinimų ir įrodymų nevertinimo, daro išvadą, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kurie leistų pagrįstai suabejoti civilinę bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi. Todėl sprendžia apelianto argumentus dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo, kurie iš esmės yra susiję su ieškovui nepalankaus teismo sprendimo priėmimu, atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalis, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai; šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nustatyta, jog apeliantas pirmosios instancijos teisme patyrė 700,05 Eur išlaidų už advokato suteiktą pagalbą, 72,69 Eur (251 Lt) žyminio mokesčio už ieškinį (t. 1, b. l. 166, 168) bei 72 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 15), viso 844,74 Eur, o atsakovas - 700 Eur už advokato suteiktą pagalbą (t.1, b. l. 170). Ginčo atveju ieškinys tenkintas 50 proc., todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos per pusę, t. y. apeliantui iš atsakovo priteistina 422,37 Eur (844,74 - 50 %), o atsakovui iš apelianto – 350 Eur suma (700 - 50%). Atlikus įskaitymą, iš atsakovo apelianto naudai priteistina 72,37 Eur (422,37 - 350) bylinėjimosi išlaidų suma.

Taipogi pirmosios instancijos teisme viso patirta 16,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Todėl į valstybės biudžetą iš apelianto ir atsakovo priteistina po 8,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas nagrinėjamu atveju nustatytoms faktinėms aplinkybėms, dėl to ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-18 sprendimas naikintinas bei priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Real Sales“ (j. a. k. 302318314) 1 194,68 Eur atlyginimą už suteiktas paslaugas, 15,38 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-10-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo D. Š. ieškovui UAB „Real Sales“ 72,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. Š. ir ieškovo UAB „Real Sales“ po 8,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu Valstybei.