Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo AB „Kauno energija“ atstovui G. K., atstovui advokatui A. K., atsakovo D. R. atstovui H. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui D. R. dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Atsakovas teigia, kad ieškovas nurodė netikslų atsakovo gyvenamosios vietos adresą dėl nesuprantamų priežasčių, taip pat teismas siuntė atsakovui procesinius dokumentus netiksliu adresu. Nors teismas 2016-04-29 nutartimi nutarė atsakovui įteikti dokumentus viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt atitinkamo turinio informaciją, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovui iš tiesų procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu.

Iš civilinėje byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškinyje nurodyta ieškovui žinoma atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kuri nustatyta vadovaujantis asmens deklaruotais duomenimis apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Teismas 2016 m. balandžio 15 d. registruota pašto siunta išsiuntė atsakovui procesinius dokumentus ieškovo nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovui skirti procesiniai dokumentai 2016 m. balandžio 23 d. grąžinti teismui neįteikti skolininkui su pašto darbuotojo žyma, kad atsakovas dokumentų neatsiėmė pašte. Teismas savo iniciatyva patikrino atsakovo duomenis Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje ir nustatė, kad nurodyta vienintelė atsakovo gyvenamoji vieta, t. y. adresu (duomenys neskelbtini) (teismo duomenų bazė patikslinta adresu (duomenys neskelbtini), teismo iniciatyva 2016-06-16), VSDFV duomenų apie atsakovo darbą laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. nerasta. Adresu (duomenys neskelbtini), teismo procesiniai dokumentai siunčiami nebuvo, kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenimis nurodyta, kad tai yra negyvenamoji patalpa. Atsakovui, nepavykus įteikti procesinių dokumentų jo gyvenamosios ir darbo vietos adresu, ieškovo prašymu procesiniai dokumentai 2016 m. gegužės 5 d. įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Atsakovo nurodytas faktas, jog byloje nepateikti įrodymai, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, niekuo nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsakovas per 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo, turėjo teismui pateikti atsiliepimą į ieškinį, atitinkantį CPK 111-114 straipsnio reikalavimus. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas 2016 m. gegužės 26 d. priėmė sprendimą už akių (CPK 285 str. 1 d.). CPK 117 straipsnyje reglamentuojami procesinių dokumentų įteikimo būdai. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra vienas iš CPK nustatytų (CPK 130 straipsnis) ir pagal CPK 117 straipsnį leidžiamų įteikimo būdų, todėl teismo nuomone, šios teisės normos nebuvo pažeistos. Pažymėtina, kad tokia aplinkybė, jog procesiniai dokumentai nebuvo įteikti asmeniškai atsakovui, negali būti laikoma svarbia, t. y. realiai sutrukdžiusia ar atėmusia galimybę pateikti atsiliepimą į ieškinį. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju procesinių dokumentų įteikti atsakovui nepavyko, nors teismas procesinius dokumentus siuntė ieškinyje nurodytu paskutiniu žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, taip pat ėmėsi priemonių kitiems galimiems atsakovo gyvenamosios vietos adresams bei darbovietei nustatyti, todėl laikytina, kad procesiniai dokumentai atsakovui pagrįstai įteikti viešo paskelbimo būdu. Be to, atsakovas nepraleidęs įstatymu nustatyto termino pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl darytina išvada, kad atsakovo teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas nebuvo pažeisti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jeigu atsakovas deklaravo savo gyvenamąją vietą nurodytu adresu, o pasikeitus nuolatinei gyvenamajai vietai, laiku neatliko deklaruotos gyvenamosios vietos pakeitimų Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje, būtent atsakovui tenka rizika bei neigiamos pasekmės dėl netinkamo pareigų įgyvendinimo. Todėl teismas apibendrindamas pirmiau nurodytas aplinkybes bei motyvus, atmeta atsakovo teiginius, kad jam procesiniai dokumentai buvo siunčiami netinkamu adresu bei kad procesiniai dokumentai buvo netinkamai įteikti viešo paskelbimo būdu.

Dėl sutarties sudarymo.

Šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams taikytinos Civilinio Kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XXIII skyriaus septintojo skirsnio („Energijos pirkimo – pardavimo sutartys“) normos ir specialiosios normos – Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys teisės aktai. Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio ir 6.384 straipsnio normomis, šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis gali būti sudaryta konkliudentiniais veiksmais. CK 6.384 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad sutartis yra laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tinklų, todėl atsakovas tapo šilumos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi nuo patalpų įsigijimo. Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos pirkimo - pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų, o pagal šio straipsnio 2 dalį standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo - pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir įstatymams. Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 26 punktas, 27 punktas numato, kad šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas; standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutarčių sąlygų. Iš to, kas nurodyta, darytina išvada, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir buto, kitų patalpų savininko – vartotojo. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Vadinasi, nesvarbu, kiek pasikeistų buto savininkų, taip pat nesvarbu, ar jie sudarytų su ieškovu rašytines energijos pirkimo – pardavimo sutartis, ar ne, sutartis dėl mokėjimo už šilumos energiją laikoma sudaryta su bet kuriuo asmeniu, kuris tampa savininku buto, kurio įrenginiai prijungti prie energijos tiekimo tinklų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad asmeniui, įsigijus patalpas ir iš energijos tiekimo įmonės priimant centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, tarp šalių atsiranda šilumos energijos tiekimo – vartojimo santykiai, šalių valia gauti ir tiekti šilumos energiją įgyvendinama konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2004; 2002 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1618/2002)(Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-872-480/2015; Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1105-601/2015). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nepagrįstas atsakovo argumentas, jog jis su ieškovu nėra sudaręs jokios sutarties dėl šilumos energijos tiekimo, kadangi tokia sutartis tarp šalių sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas nuo buto įsigijimo momento – 2012-01-13.

Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtina bendrąją šilumos vartotojo pareigą atsiskaityti su šilumos tiekėju už pateiktą šilumos energiją. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Todėl akivaizdu, kad atsakovui, kaip patalpų savininkui ir šilumos energijos vartotojui, yra nustatyta prievolė mokėti už šilumos energiją.

Dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta bei atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovas D. R. neginčija aplinkybės, jog butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo tiekiama šilumos energija. Atsakovas nesutinka su kainos paskaičiavimo metodika, kainos paskaičiavimo teisingumu ir pagrįstumu. Taip pat kaip pagrindinė priežastis nurodoma tai, kad sąskaitos buvo siunčiamos ne atsakovo vardu.

Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 15.9. punktas nustato, jog šilumos vartotojas privalo raštu informuoti šilumos tiekėją, jei keičiasi šilumos vartotojas (butų ar kitų patalpų savininkas) ar pasikeičia buto ir (ar) patalpos duomenys. Ieškovo atstovai nurodė, jog nei ankstesnis, nei dabartinis buto savininkas, pasikeitus buto savininkui, apie minėtą aplinkybę neinformavo ieškovės, nepateikė buto nuosavybės pasikeitimą patvirtinančių įrodymų. Kad atsakovas tokių veiksmų neatliko patvirtino ir jo atstovas teismo posėdyje, paaiškino, kad atsakovas tik skambino ieškovei, todėl teismas vertina, kad atsakovas nustatyta tvarka ieškovės neinformavo apie pasikeitusį buto savininką, atitinkamai ieškovė formavo sąskaitas pagal turimus duomenis. Teismo įsitikinimu, sąskaitų išrašymas kito asmens (buvusio buto savininko) vardu, kuomet paslaugą gaudavo atsakovas, nesuteikė teisinio pagrindo nemokėti už suteiktą paslaugą. Atsakovas savo prievolės nevykdymą siekia pateisinti savo paties aplaidžiu elgesiu (neinformavimu apie pasikeitusį savininką).

Ieškinyje nurodoma bei atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, jog skola skaičiuojama už laikotarpį 2012-01-13 iki 2016-02-01, tikslus skolos paskaičiavimas grindžiamas byloje pateiktame buto apyvartos žiniaraštyje. Jame nurodyta, kad 2016-02-01 skola (likutis pradžiai) sudaro 2005,76 Eur. Minusuojami 44, 69 Eur (koreguota), kurie yra skola proporcingai laikotarpiui kuomet dar buvo kitas buvo savininkas ir gaunama ieškinyje nurodyta skola 1967,07 Eur. Korektūra padaryta reiškiant ieškinį, kuomet buvo sužinota, kad pasikeitė savininkas. Buto apyvartos žiniaraštyje nurodytos sumos negali būti lyginamos su atsakovo pateiktose sąskaitose nurodytomis sumomis, kadangi žiniaraštyje nurodomi mokesčiai tik už šildymą, o sąskaitoje taip pat nurodomi ir delspinigiai, be to atsakovo atveju minusuota korektūra.

Ieškovas pateikė apyvartos žiniaraštį, delspinigių skaičiuotę, delspinigių skaičiuotės detalizaciją, teismo posėdžio metu atstovai paaiškino kaip atliekami paskaičiavimai. Abejoti ieškovo pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos tikslumu, apyvartos žiniaraštyje nurodytų duomenų tikslumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu atsakovo pateikti teismui skolos bei delspinigių paskaičiavimai absoliučiai nesuprantami, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Atsakovo atstovas nenurodė, kokias įstatymų nuostatas pažeidė ieškovas, apskaičiuodamas atsakovui priklausantį mokėti mokestį, tik paaiškino, kad ieškovas nesugeba skaičiuoti. Todėl teismas vertina, kad atsakovas nepateikė motyvuotų ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįstų atsikirtimų, įrodymų dėl ieškovės skolos paskaičiavimo neteisingumo. Dėl ko argumentai dėl netinkamai priskaičiuoto mokesčio atmestini. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė yra savo srities profesionalė, kuri skaičiavimus atlieka specialių programų pagalba. Todėl, vadovaujantis pirmiau nurodytais motyvais, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 961,07 Eur skola už šilumos energiją.

Byloje nustačius, kad atsakovas nevykdė savo prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už jam nuosavybės teise priklausančiam butui patiektą šilumą, pagrįstu laikytinas ir ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Delspinigius nustato Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis, kuri numato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Vadovaujantis nurodyta įstatymo norma, atsakovui, atitinkamai, apskaičiuoti įstatymo nustatyto dydžio delspinigiai už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d., t. y. už 6 mėnesius. Skaičiuojant delspinigius taip pat išminusuota koreguota suma. Todėl teismas vertina, kad delspinigiai apskaičiuoti teisingai ir ieškovui iš atsakovo priteistina 65,61 Eur delspinigių.

Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, iš jo priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Pažymėtina, kad kai teismui pateikiamas prašymas skaičiuoti procesines palūkanas, teismas jas priteisia vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006). Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme tik nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas nustatyta įstatyme, tačiau, atsižvelgiant į dispozityvumo principą, jos skaičiuojamos tik esant atitinkamam kreditoriaus prašymui. Kai toks prašymas teismui pateiktas, teismas, vykdydamas CK 6.37 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jas priteisia. Jų dydis ir skaičiavimo laikotarpis apibrėžtas įstatyme, todėl teismas, gavęs kreditoriaus prašymą jas priteisti, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokio prašymo tenkinimui (Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-872-480/2015). Todėl šis ieškovo prašymas taip pat tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-11) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos ieškovo patirto bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas prašo priteisti 99,14 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 46,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 1,71 Eur išlaidų už informacijos paieškas viešuose registruose ir 51,43 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Teismui visapusiškai ir objektyviai įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo D. R. priteistinos ieškovės patirtos 99,14 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. R., (duomenys neskelbtini), ieškovei AB „Kauno energija“, įmonės kodas 235014830, naudai 1 961,07 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų šešiasdešimt vieno euro 07 ct) skolą už šilumos energiją, 65,61 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 61 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-11) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 99,14 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 14 ct) ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.