- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-05
- Bylos Nr.
- 2A-1105-601/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12806-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Evaldas Burzdikas, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- AB ,,Kauno energija“
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB ,,Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos, delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė AB „Kauno energija“ prašė priteisti iš atsakovo A. V. įsiskolinimą už tiekiamą šilumą 11 063,25 Lt ir delspinigių 212,19 Lt, taip pat bylinėjimosi išlaidas 338 Lt žyminį, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad atsakovui 45/100 buto dalies priklauso nuosavybės teise. Atsakovas šilumą vartoja, tačiau už ją moka dalinai. Atsakovas pateiktas sąskaitas apmokėdavo nereguliariai, o šiluma buvo tiekiama ir skaičiuojami mokesčiai, todėl susidarė skola. Atsakovui vartojant tiekiamą šilumą, atsiranda pareiga už patiektą šilumą mokėti sąskaitoje nustatytais terminais, o už nesavalaikį atsiskaitymą – mokėti delspinigius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės AB „Kauno energija“ atsakovui A. V. bylinėjimosi, 434,43 Eur atstovavimo išlaidų (b. l. 127-130).
Teismas nurodė, kad šalys sudarė rašytinę šilumos tiekimo sutartį tik dėl buto (duomenys neskelbtini) ir tik dėl 26,39 kv. m. šildymo, nes 2004 m. spalio 12 d. šilumos tiekimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad šilumos energija tiekiama į butą, adresu (duomenys neskelbtini) ir kad buto šildomas naudingas plotas 26,39 kv. m., šalys nesudarė rašytinės sutarties dėl 26,39 kv. m. viršijančio ploto šildymo. Toks šalių susitarimas laikytinas logišku, nes likusioje atsakovo nuosavybės dalyje (bute E. (duomenys neskelbtini)) po avarijos nebuvo šildymo įrenginių, į kuriuos būtų galima tiekti šilumos energiją. Ieškovės atsakovui siųstose sąskaitose nurodytas buto šildomas naudingas plotas – 26,39 kv. m., o butui (duomenys neskelbtini) sąskaitas, kuriose buto šildomas naudingas plotas 0 kv. m. Teismas laikė, kad atsakovas šias sąskaitas tinkamai apmokėdavo. Šalys viena kitai neturėjo jokių pretenzijų iki ieškovė vienašališkai pakeitė buto (duomenys neskelbtini) šildomą naudingą plotą iš 26,39 kv. m. į 91,67 kv. m., ieškovė neturėjo teisės vienašališkai keisti su atsakovo atsakovu sudarytos šilumos teikimo sutarties sąlygų dėl buto šildomo naudingo ploto. 26.36 kv. m. viršijančiame plote (bute (duomenys neskelbtini)) po avarijos buvo išmontuoti šildymo įrenginiai ir šilumos energija į šias patalpas netiekiama. Po avarijos ieškovė nustojo iš atsakovo reikalauti mokėti buto šildymą iki atsakovas įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Toks šalių faktinis elgesys, teismo vertinimu, liudija apie šilumos tiekimo santykių dėl buto (duomenys neskelbtini) nutraukimą. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės aiškinimu, jog atsakovas savavališkai atjungė 26,39 kv. m. viršijantį plotą (butą (duomenys neskelbtini)) nuo šilumos tiekimo tinklų, darė labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas buvo atjungtas nuo šildymo tiekimo tinklų specialiosioms tarnyboms vykdant jiems pavestas funkcijas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė (apeliantė) AB ,,Kauno energija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 133-134).
Motyvuose nurodė:
Atsakovas nepateikė ir ieškovė neturi dokumentų, patvirtinančių, kada išmontuoti šildymo prietaisai, nėra duomenų, kad jie išmontuoti dėl avarinio gedimo. Kol nėra patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo manyti, kad prietaisai išmontuoti teisėtai ir pagrįstai. Net jei prietaisai buvo išmontuoti dėl avarinio gedimo, nėra pagrindo patalpą palikti be šildymo įrenginių, nes visos pastate esančios patalpos privalo būti šildomos, jose šildymo sezono metu palaikant Lietuvos higienos normose HN 42:2009 nustatytą temperatūrą.Jei prietaisai atjungti, tai jų tikslas ne palikti butą be šildymo prietaisų, o tik užkirsti kelią avarijai ar ją likviduoti. Likvidavus avariją patalpų savininkui atsiranda pareiga atstatyti šildymo sistemą į pradinę projektinę padėtį, tačiau atsakovas šios pareigos neįvykdė. Teismas nepagrįstai remiasi nesamais įrodymais. Jeigu prietaisai buvo išmontuoti dėl avarijos, tai atsakovas privalėjo pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar įrengti naujus šildymo prietaisus. Atsakovas turėjo įteisinti įrenginių atjungimą, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių teisėtą atsakovo atsijungimą nuo šildymo sistemos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu nesutinka su ieškovės apeliaciniu skundu, laiko, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 140-142).
Motyvuose nurodė:
Nepagrįstai apeliantas nurodė, kad avarinis gedimas ir šalinimo pasekmės gali būti įrodinėjamos tik dokumentais, nes CPK 177 str. 2 d. nustato, kad įrodymai gali būti ir šalių paašikinimai, daiktai ir kt. Nesąžininga iš atsakovo reikalauti pateikti dokumentus apie įvykusią avariją, kadangi tai įvyko prieš 15 m. ir dokumentų nėra išlikę. Šildymo prietaisus išmontavo specialiosios tarnybos šalindamos gedimą. Nuo 1998 m. iki 2010 m. lapkričio ieškovė atsakovui siuntė ,,nulines“ sąskaitas, nereikalaudama mokėti, tokios ,,nulinės“ sąskaitos galėjo būti išrašomos dėl to, kad ieškovė tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka buvo specialiųjų tarnybų informuota apie šildymo prietaisų išmontavimą ir atitinkamai nustojo reikalauti mokėti už buto (duomenys neskelbtini), šildymą. Nepagrįstai teigiama, kad atsakovas nevykdo pareigos atstatyti šildymo įrenginius. Avarija įvyko 1998 m. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktus atsakovas turėjo atstatyti šildymo įrenginius ir kad atsakovui neatstačius šildymo įrenginių, jie vis tiek turi mokėti už jam netiekiamą šildymo energiją. Nei ieškovė, nei kiti gyventojai atsakovui nereiškė pretenzijų dėl šildymo įrenginių atstatymo. Nepagrįstai teigiama, kad atsakovas nuo šildymo sistemos atsijungė neteisėtai. Atsakovas nuo centralizuotų šildymo sistemos buvo atjungtas specialiųjų tarnybų, joms teisės aktų nustatyta tvarka šalinant avariją. Ieškovė netaikė įrodymų, kad pagal avarijos metu galiojusius teisės aktus atsakovas atliko veiksmus, prilyginamus savarankiškam atsakovo atsijungimui nuo šildymo sistemos. Apeliaciniame skunde nurodomos LAT nutartys, priimtos po CK ir Šilumos ūkio įstatymo bei jį įgyvendinančių poįstatyminių aktų galiojimo. Ieškovės nurodytos bylos ir ši byla reikšmingai skiriasi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nustatyta, kad atsakovas A. V. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, 45/100 dalių (91,68 kv. m.) savininkas (b. l. 7-9). Butas šildomas iš centralizuotų šildymo sistemų. Už dalį nuosavybės teise valdomo ploto, t. y. 26,39 kv. m. ((duomenys neskelbtini)) atsakovas moka už tiekiamą šilumą, o už kitą dalį, t. y. 65,29 kv. m. ((duomenys neskelbtini), toliau – ginčo patalpa) atsakovas nemoka už tiekiamą šilumą, nes, kaip teigia atsakovas, nuo 1998 m. šioje buto dalyje šiluma nėra tiekiama dėl įvykusio avarinio gedimo, kurio pasekoje atvykusi avarinė tarnyba pašalino šildymo prietaisus, izoliavo vamzdyną. Iki 2010 m. lapkričio mėn. atsakovui nebuvo skaičiuojamas mokestis už šilumą ginčo patalpoje, tačiau nuo 2010 m. lapkričio mėnesio (gavus namo, buto bendraturčių skundą; b. l. 37) apeliantė (ieškovė) įtraukė ginčo patalpas į buto plotą, už kurį atsakovui skaičiuojamas mokestis už tiekiamą šilumą, t. y. pradėjo skaičiuoti mokestį už tiekiamą šilumą už visą atsakovui tenkančią buto dalį (45/100 – 91,68 kv. m.). Duomenų apie 1998 m. ginčo patalpose įvykusį gedimą, byloje nėra. Taip pat nėra nustatyta, kodėl atsakovui nebuvo skaičiuojamas mokestis už ginčo patalpų šildymą nuo 1998 m. iki 2010 m. lapkričio mėn. 2011 m. rugsėjo 27 d. apžiūros akte konstatuota, kad ginčo patalpoje šildymo prietaisų nėra, likęs šildymo vamzdynas, vamzdynas izoliuotas (b. l. 32). Apeliantė prašo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už tiekiamą šilumą patalpų šildymui nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1d. 11 063,25 Lt ir 212,19 delspinigių, nes atsakovas tik dalinai apmokėdavo jam teikiamas sąskaitas už šilumą. Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu, jį grindė tuo, kad į ginčo patalpas šilumos energija nėra tiekiama (nėra neteisėto atsijungimo) bei nėra sudarytos energijos pirkimo-pardavimo sutarties dėl šilumos tiekimo į ginčo patalpas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepagrįstai tvirtina, jog nebuvo sudaryta energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Nors tarp šalių ir nebuvo rašytinės sutarties, tačiau sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija, t. y. atsakovui buvo tiekiama šilumos energija, o atsakovas (prieš jį buvęs savininkas) ją gavo ir naudojo. Pažymėtina, kad šilumos sistemos gedimas ar neteisėtas šilumos sistemos atjungimas nenutraukia (ir negali nutraukti) vartotojo energijos pirkimo-pardavimo sutartinių santykių. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad gyvenamoji patalpa (butas, jo dalis) negali būti be šildymo sistemos, o pareiga užtikrinti, kad patalpa atitiktų jai numatytus teisės aktų reikalavimus tenka patalpų savininkui.
Bylos (šalių) ginčo esmė – ar pagrįstai apeliantė, esant atjungtai šildymo sistemai ginčo patalpose, prašo sumokėti šioms patalpoms tenkantį mokestį už tiekiamą šilumos energiją.
Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar teisėtai atjungta šildymo sistema ginčo patalpose. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu yra laikomasi pozicijos, kad vartotojas, norėdamas nutraukti šilumos tiekimo sutartį, turi laikytis specialiuose šilumos tiekimo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Tam, kad šilumos vartotojo prievolės pagal šilumos tiekimo sutartį pasibaigtų, būtinas ne tik faktinis, bet ir teisinis, t. y. atliktas pagal teisės aktų reikalavimus, šilumos tiekimo įrenginių atjungimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 22 d. nutartis Nr. 3K-3-44/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-591/2013).
Kaip matyti, atsakovas neįrodinėja, jog jis ėmėsi priemonių įteisinti ginčo patalpose buvusių šilumos tiekimo įrenginių atjungimą, taip pat byloje nėra jokių duomenų (tik atsakovo paaiškinimas), kad 1998 m. buvo šilumos sistemos gedimas, dėl kurio reikėjo išmontuoti šilumos sistemą, todėl teisėjų kolegija daro išvadą: 1) kad nėra įrodytas šilumos sistemos gedimo faktas, ir kad šilumos sistemą išmontavo ne atsakovas, 2) kad atsakovas, kaip ginčo patalpų savininkas, privalėjo šildymo sistemos atjungimą įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka arba atstatyti išmontuotą šildymo sistemą (nepriklausomai nuo to, kas ją išmontavo ir dėl kokių priežasčių; gyvenamoji patalpa negali būti be šildymo sistemos). Taigi, atsakovas laikytinas šilumos energijos vartotoju ir jam, kaip buto savininkui ir šilumos energijos vartotojui, yra nustatyta prievolė mokėti už šilumos energiją iki kol jis teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo sistemos atjungimą nuo bendros (centralizuotos) namo šildymo sistemos.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas (CPK 185 str.) bei nesivadovavo teismų praktika tokio pobūdžio (vartotojo atsijungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos) bylose ir nepagrįstai apeliantės ieškinį atmetė, dėl ko teismo sprendimas naikintinas. Atsakovui neįrodžius, jog ginčo patalpoje šildymo sistema atjungta teisėtai, apeliantės ieškinys tenkintinas (atsakovas privalo mokėti mokestį už tiekiamą šilumą proporcingai jam tenkančiai buto daliai - 45/100 buto), t. y. iš atsakovo priteistinas 11 063,25 Lt (3 204,14 Eur) įsiskolinimas už tiekiamą šilumos energiją bei 212,19 Lt (61,45 Eur) delspinigių, viso – 3 265,59 Eur.
Taip pat iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Ieškinį patenkinus iš atsakovo priteistinos apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 338 Lt (97,89 Eur) sumokėtas žyminis mokestis pirmosios instancijos teisme, 98 Eur sumokėtas žyminis mokestis apeliacinės instancijos teisme ir 5,90 Lt (1,71 Eur) už duomenų gavimą (CPK 93 str.), viso 197,60 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei AB „Kauno energija“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 265,59 Eur (tris tūkstančius du šimtus šešiasdešimt penkis eurus 59 ct) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei AB „Kauno energija“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 197,60 Eur (šimtą devyniasdešimt septynis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.