- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-29
- Bylos Nr.
- 2A-80-368/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-01839-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius, Egidijus Mockevičius (pran.), Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- D. Č.
- Trečiasis asmuo
- notarui V
- Kategorijos
- 34.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja I. Stasiūnienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01839-2012-8
2013 m. sausio 29 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei D. Č., trečiajam asmeniui notarui V. Ž. dėl testamento nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. G. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu P. G. (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą, kuriuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paveldėtoja nurodyta atsakovė D. Č.. Nurodė, kad yra P. G. brolis. Kaip 4 eilės paveldėtojas pagal įstatymą jis kreipėsi į Šiaulių miesto I notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, jog dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) testamentą paveldėjo atsakovė D. Č.. Teigė, kad testamentas buvo sudarytas velionio gydymosi laikotarpiu, todėl jo realybės suvokimas ir asmeninių savarankiškų valinių sprendimų priėmimas negalėjo vykti. Tvirtino, kad testatorius, nors ir būdamas veiksnus, testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pažymėjo, kad atsakovė D. Č. su testatoriumi nebuvo pažįstama ir jį globojo trumpą laiką, todėl tarp atsakovės ir testatoriaus negalėjo susiklostyti tokio pobūdžio santykiai, kurie būtų lėmę akivaizdų jo norą ir valią sudaryti testamentą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovei 2500 Lt bylinėjimosi išlaidas ir 46,50 Lt proceso išlaidas valstybei. Nurodė, kad medicininiuose dokumentuose nėra įrašų apie testatoriaus psichinės sveikatos sutrikimus ir įrašų, jog gydymo ligoninėje metu testatorius buvo konsultuotas psichiatrų. Pažymėjo, kad testatorių gydęs ir teismo posėdyje apklaustas gydytojas paaiškino, jog ligonis buvo orientuotas, minčių dėl demencijos nekilo, psichiatro konsultacijų jam nereikėjo, psichiką veikiančių medikamentų, negavo, ligonio susirgimai turėjo įtakos jo bendrai sveikatai ir fiziniam pajėgumui, o ne psichinei sveikatai. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad testatorius testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, pagrindė ir VšĮ Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro teismui pateikta testatoriaus asmens sveikatos istorija, ir, jos duomenimis, P. G. nuotaika buvo tolygi, emocijos adekvačios, mąstymas nuoseklus, atmintis ir dėmesys pakankami. Pagal 2011 m. liepos 25 d. išduotą ir notarui sudarant testamentą pateiktą medicininį pažymėjimą P. G. yra psichiškai sveikas. Notarui nekilo abejonių dėl testatoriaus sugebėjimo suprasti savo veiksmų esmę. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas nenurodė jokių konkrečių duomenų apie tai, jog testatoriaus poelgiai ar kalba pasižymėjo keistumu, atitiko neveiksnaus asmens elgesį, ir nepateikė jokių įrodymų, be subjektyvių vertinimų ir teiginių, kad testatorius turėjo kitą valią, nei išreikšta testamente. Sprendė, kad bylos įrodymai paneigė ieškovo teiginius, jog atsakovė negalėjo būti paveldėtoja pagal testamentą, nes su testatoriumi buvo nepažįstama, o slaugė jį tik labai trumpą laiką. Teismo vertinimu, testatorius nebuvo verčiamas sudaryti testamento, ir jis buvo antras testatoriaus sudarytas testamentas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimą, apeliantas (ieškovas) R. G. prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas. Apeliantas mano, kad testatoriaus valia negalėjo būti tinkamai išreikšta dėl silpnos jo sveikatos būklės, ir jis buvo priklausomas nuo atsakovės.
Atsiliepimas
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, atsakovė D. Č. prašo skundą atmesti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantas skunde atkartojo savo ieškinio teiginius ir nepateikė juos patvirtinančių įrodymų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (ieškovo) R. G. apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl testamento negaliojimo pagal CK 1.89 straipsnį
Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012).
Asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog teismui pateiktuose medicininiuose dokumentuose ir pažymose nebuvo jokių duomenų apie testatoriaus psichikos sutrikimus, nusprendė nesvarstyti klausimo dėl psichiatrinės ekspertizės skyrimo (88 b. l.).
Ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrų testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimų, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).
Kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo turinys teikia pagrindą išvadai, kad šio teismo buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinta testatoriaus būsena sudarant ginčijamą testamentą. Teismo išvados dėl testatoriaus būsenos testamento sudarymo metu yra pagrįstos visais byloje surinktais įrodymais.
Visų pirma, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamas testamentas buvo patvirtintas notaro (15–16 b. l.). Pagal LR notariato įstatymo 32 straipsnį notaro tvirtinami sandoriai, taip pat pareiškimai ir kitokie dokumentai pasirašomi dalyvaujant notarui. Jeigu sandoris, pareiškimas arba kitoks dokumentas pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą pasirašė jis. Notaras nurodė, kad testatorius testamento sudarymo dieną neužsiminė apie kokį nors neleistiną poveikį jam, nebuvo jokių požymių, apie jam daromą spaudimą (80 b. l.). Pažymėjo, kad jam buvo pateiktas VšĮ Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro 2011 m. liepos 25 d. medicininis pažymėjimas, patvirtinantis, jog testatorius yra psichiškai sveikas (79, 86 b. l.).
Antra, pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtino ir gydytojo, gydžiusio testatorių parodymai, ir jis nurodė, kad testatorius buvo orientuotas, psichiatro jam nereikėjo, psichotropinių vaistų negavo (140 b. l.). Pažymėtina, kad, jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą testamentą pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, jog testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią ir ją išreiškė, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).
Trečia, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytojai J. G., M. J., K. R., A. J. pažymėjo, kad testatorius buvo šviesaus proto, aiškaus mąstymo (141, 142, 144 b. l.), G. T. ir V. J. pabrėžė, jog joms nekilo minčių, kad testatorius nesveiko proto (143–144 b. l.), Z. N. neatrodė, jog testatorius turėjo psichinių problemų (143 b. l.).
Ketvirta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylos duomenys paneigė ieškovo teiginius, jog atsakovė nebuvo pažįstama su testatoriumi (149 b. l.).
Šios aplinkybės paneigė apelianto skundo teiginius, kad palikėjo testamente išreikšta valia neatitiko jo tikrosios valios.
Dėl testamento negaliojimo pagal CK 1.91 straipsnį
Kolegija pažymi, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Taigi apeliantas turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius CK 1.91 straipsnyje įtvirtinto sandorio negaliojimo pagrindo buvimą.
Nors apeliantas teigė, kad testatorius sudarė testamentą atsakovės naudai ne laisva valia, bet dėl jos daromo spaudimo, apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei Šiaulių apygardos teismui nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad pagal CK 5.18 straipsnio 1 dalį įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui, į tai atkreipė dėmesį ir testamentą tvirtinęs notaras (80 b. l.). Šios CK nuostatos atkartotos ir LR notariato įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią testamentai gali būti tvirtinami dalyvaujant asmenims, kuriems paliekamas turtas, jeigu šių asmenų dalyvavimo prašo testatorius. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog testamentas buvo sudarytas dėl atsakovės spaudimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra išaiškinęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010).
Dėl įrodymų vertinimo
Teisėjo kolegija sprendžia, kad apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės kelia klausimą tik dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo ir pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Skundą atmetus, tenkintinas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išvadų priteisimo. Kolegija, atsižvelgdama į bylos nesudėtingumą, į tai, kad atstovauti joje ir rengti atsiliepimą į apeliacinį skundą nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai (ta pati advokatė atstovavo atsakovės interesus ir pirmosios instancijos teisme), ir dėl to advokatės darbo sąnaudos nebuvo didelės, ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatų 8.11. punktą, pagal kurį už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteistinas maksimalūs užmokesčio dydis yra 1.5 MMA, ir atsiliepimo ruošimo metu MMA sudarė 850,00 Lt (LR Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 718). Taip pat įvertindama tai, kad skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, sprendžia, kad atsakovės atstovo pagalbos išlaidų dydis apeliacinės instancijos teisme mažintinas nuo 1700,00 Lt iki 1275,00 Lt (CPK 93, 98 str.). Kolegijos nuomone, teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovei D. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1275,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.