Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Šilkuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kalvita“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo R. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo R. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatės padėjėja Sandra Balskuvienė ieškinį palaikė ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad įmonės vadovas neperdavė dokumentų, todėl bankroto administratorius nežinojo apie kreditorinius įsipareigojimus ir mokėjimus. Įmonės vadovui R. B. Klaipėdos apygardos teismas skyrė baudą, tačiau tai neatleido jo nuo pareigos perduoti bankroto administratoriui dokumentus, tačiau jis savo pareigos nevykdė ir dokumentų neperdavė. Mano, jog ieškovė atlikdama avansinį mokėjimą atsakovei pažeidė kitų kreditorių teises, nes nebuvo atlikti mokėjimai eilei įmonių, kurių mokėjimo terminai jau buvo suėję. Paaiškino, kad ieškovės prievolės neapmokėtos nuo 2016-12-20, o atliktas avansinis mokėjimas atsakovei prieštarauja CK 6.930¹ straipsnio 1-2 dalyse nustatytai mokėjimo tvarkai, kurioje yra aiškiai nurodyta, kad mokėjimai turi būti atliekami eiliškumo tvarka. Paaiškino, kad atsakovei apmokėtas avansinis mokėjimas suteikė privilegiją prieš kitus kreditorius. Ginčijamas sandoris įmonei neatnešė jokios ekonominės naudos. Įmonė pastoviai turėjo įsipareigojimų kreditoriams, todėl ieškovė neprivalėjo atlikti tą avansinį mokėjimą, nes atlikdamas šį mokėjimą ji pažeidė įstatymo nuostatas – imperatyvą. Tarp šalių sudarytoje sutartyje nebuvo numatyta per kiek avansas turėjo būti sumokėtas. Tai yra avansinis mokėjimas, nesuėjęs terminas mokėjimui, neatlikta paslauga. Šiuo atveju buvo atliktas avansinis mokėjimas, o nesumokėta kreditoriams, kuriems jau buvo suėję prievolių įvykdymo terminai. Pažeidus šį imperatyvą, laikoma, kad pažeistos kreditorių teisės. Ieškovė yra gamybinė įmonė, todėl akivaizdu, kad ji turėjo ir kitų įsipareigojimų, todėl atsakovė, turėjo suprasti bei žinoti, jog ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo ir ji turi verslo santykių su kitais kontrahentais, todėl atsakovė turėjo pareigą pasidomėti, ar atliekant ginčijamą mokėjimą, ieškovė neturėjo kitų prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Ji turėjo pasidomėti, ar atlikus ginčijamą mokėjimą nebus pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesai, tačiau tokių duomenų, kad ji domėjosi ieškovės turtine padėtimi nenustatyta, todėl ji laikytina nesąžininga. Paaiškino, kad iš esmės dalis dokumentų bankroto administratoriui buvo perduota tik 2018 m. pradžioje. Gavus UAB „Tilta“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, tapo aišku, kad 2017 sausio 20 d. šiai įmonei įsiskolinimas buvo 20 000,00 Eur. Šis momentas ir fiksuojamas, kad atliktais mokėjimais buvo pažeisti kreditorių reikalavimai. Ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes bankroto administratorius apie ginčijamus sandorius sužinojo tik 2018-01-30 gavęs informaciją apie atliktus vertinimus, nes jam įmonės dokumentai nebuvo perduoti. Mano, kad yra visos sąlygos tenkinti ieškinį.

Atsakovės UAB „Kalvita“ atstovas ir trečiasis asmuo R. B. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį jie informuoti tinkamai (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis, CPK 130 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 1 dalis). Ieškovės atstovei neprieštaraujant bylą išnagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės atstovės paaiškinimų byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

2017-10-13 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1631-524/2017 ieškovei UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Šilkuva“. Bankroto bylos iškėlimo metu UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turtinė padėtis buvo vertinama pagal 2016-12-31 įmonės balanso duomenis, nes UAB „Metalo gamybos inžinerija“ neįvykdė pareigos pateikti teismui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų. Teismas konstatavo, kad iš įmonės 2016-12-31 balanso matyti, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turimo turto vertė sudarė 178 285,00 Eur. Didžiąją dalį minėto turto sudarė trumpalaikis turtas 159 888,00 Eur, iš jo atsargos sudarė 111 111,00 Eur, per vienus metus gautinos sumos 45 568,00 Eur, kitas trumpalaikis turtas. Įmonės skolinius įsipareigojimus sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (e. b. 1 t., b. l. 14-15).

Klaipėdos apygardos teismo 2018-01-11 nutartimi buvo patvirtinti BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ kreditoriniai reikalavimai bendrai 109584,34 Eur sumai, kurie vėliau bankroto proceso metu buvo ne mažiau kaip 17 kartų tikslinami. Kreditinių reikalavimų suma sudaro 137 854,07 Eur 2018 m. balandžio 24 d. (e. b. 1 t., b. l. 16-24, 29-36, 49).

Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-21 nutartimi BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ vadovui R. B. už įpareigojimų nevykdymą paskirta 500,00 Eur bauda (e. b. 1 t., b. l. 28).

Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-745-524/2018 UAB „Metalo gamybos inžinerija“ bankrotą pripažino tyčiniu (e. b. 1 t., b. l. 25-27). 2018-08-30 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-24 nutartis palikta nepakeista (e. b. 1 t., b. l. 37-46).

2018-08-06 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-745-524/2018 BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (e. b. 1 t., b. l. 47-48).

Darbo ginčų komisijos sprendimai patvirtina, kad įmonės vadovas 2017 m. balandžio mėnesį sudarė su darbuotojais sutartis, tačiau atlyginimų nuo 2017 m. gegužės mėnesio nemokėjo (e. b. 1 t., b. l. 64-128).

Iš 2017-05-05 rangos darbų sutarties Nr. 17/05/05.14, sudarytos tarp UAB „Kalvita“ ir UAB „Metalo gamybos inžinerija“, nustatyta, kad šalys susitarė dėl metalo konstrukcijos TS 1- TS 2-TS 3 pagaminimo (e. b. 2 t., b. l. 21-22). 2017-04-18 UAB „Kalvita“ išrašė PVM sąskaitą - faktūrą KAL Nr. 00067 -1000,00 Eur sumai, apmokėjimo terminas iki 2017-04-20 (e. b. 2 t., b. l. 23). 2017-06-12 Skolų suderinimo aktas patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė surašė tarpusavio atsiskaitymo aktą 3400,00 Eur sumai (e. b. 2 t., b. l. 17).

Iš byloje pateikto 2016-12-31 įmonės balanso nustatyta, kad įmonė šiam laikotarpiui turėjo 138 335,00 Eur skolos, tačiau pradelsti įsipareigojimai sudarė tik 54 589,59 Eur sumą. 2013 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonė 2016 m. turėjo 34 203,00 Eur pelno.

Iš 2017 m. birželio 30 d. balanso nustatyta, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turto vertė ataskaitiniu laikotarpiu sudarė 275073,00 Eur, iš kurių 20521,00 Eur ilgalaikis turtas, 253979,00 Eur trumpalaikis turtas, ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos 573,00 Eur (e. b. 2 t., b. l. 184-185).

Iš į bylą pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad įmonė 2017 m. sausio mėnesį gavo 107 512 Eur pajamų, likutis 2017-01-01 sudarė 3208,74 Eur (t. 1, b. l. 183-186), vasario mėn. – 143 061,92 Eur, likutis 2017-02-01 sudarė 70,95 Eur (t. 1, b. 187-192), kovo mėn. – 233 547,26 Eur, likutis 2017-03-01 - 15902,15 Eur (t. 1, b. l. 193-201), balandžio mėn. (iki balandžio 23 d.) – 82311,07 Eur, likutis 2017-04-01 – 105998,34 Eur (t. 1, b. l. 202-207).

Dėl actio Pauliana instituto taikymo.

Ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, prašo pripažinti 2017-04-19 atliktą mokėjimą atsakovei negaliojančiu CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip finansinę operaciją, pažeidusią CK 6.930¹ straipsnį.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos sąlygos egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovės bankroto administratorė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes iš jos kildinamas ieškovės kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012 ir kt.). Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018-01-18 nutartimi patvirtintas BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ kreditorių sąrašas, kuris buvo tikslintas vėlesnėmis nutartimis. Bendra teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro 137 854,07 Eur.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorė įstatymo nustatyta tvarka atstovauja tiek pačios bankrutuojančios įmonės, tiek ir visų jos kreditorių interesams ir turi teisę prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmoji iš actio Pauliana taikymo sąlygų (kreditoriaus neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė) nagrinėjamu atveju egzistuoja. Be to, taip pat nenustatyta, kad bankroto administratorė būtų pažeidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Ieškovė, reikalavimą pripažinti atsakovei 2017-04-19 atliktą mokėjimą negaliojančiu grindžia tuo, kad atliktas sandoris pažeidžia kreditorių teises. Ieškovės bankroto administratorės atstovė teismo posėdžio metu tvirtino, kad įmonei esant nemokiai, buvo suteikta pirmenybė vienam kreditoriui, tai yra atsakovei. Atsakovė atsiliepime teigė priešingai, kad šiuo sandoriu atsakovei buvo sumokėtas avansas už metalo konstrukcijos TS 1- TS 2-TS 3 pagaminimą, tai yra už suvirinimo darbus. Nurodė, jog darbai buvo atlikti, tačiau galutinis mokėjimas už darbus nebuvo atliktas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių sudarytos Rangos darbų sutarties Nr. 17/05/05.14 pagrindu tarp UAB „Metalo gamybos inžinerija“ ir atsakovės susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, t. y. šalys susitarė, kad atsakovė ieškovei pagamins metalo konstrukcijas TS 1- TS 2-TS ir perduos iki 2017-05-09. Sutarties 3.2 punktu šalys susitarė dėl 1000 Eur avanso sumokėjimo. Ginčijamas mokėjimas (sumokėtas avansas pagal rangos sutartį) atsakovei buvo atliktas 2019-04-19. Todėl vertinant, ar atliktu mokėjimu buvo pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, atsižvelgtina į tuo laikotarpiu gautas pajamas, pradelstų mokėjimų dydį. Iš į bylą pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad įmonė 2017 m. sausio mėnesį gavo 107 521,96 Eur pajamų, likutis 2017-01-01 sudarė 3208,74 Eur (t. 1, b. l. 183-186), vasario mėn. – 143 061,92 Eur, likutis 2017-02-01 sudarė 70,95 Eur (t. 1, b. 187-192), kovo mėn. – 233 547,26 Eur, likutis 2017-03-01 - 15902,15 Eur (t. 1, b. l. 193-201), balandžio mėn. (iki balandžio 19 d.) – 82311,07 Eur, likutis 2017-04-01 – 105998,34 Eur (t. 1, b. l. 202-207). Iš byloje pateikto 2016-12-31 įmonės balanso nustatyta, kad įmonė šiam laikotarpiui turėjo 138 335,00 Eur skolos, tačiau pradelsti įsipareigojimai sudarė tik 54 589,59 Eur sumą. 2013 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonė 2016 m. turėjo 34 203,00 Eur pelno. Ieškovės į bylą pateikti sąskaitos išrašai patvirtina, kad 2017 m. sausio - balandžio mėn., įmonė gavo 561 173,20 Eur pajamų, iš kurių buvo atliekami atsiskaitymai, mokamas darbo užmokestis ir t. t. Tai, kad atlikto ginčo mokėjimo laikotarpiu įmonė turėjo pajamų ir vykdė atsiskaitymus su kitomis įmonėmis patvirtina sąskaitų išrašai laikotarpiais nuo 2017-04-01 iki 2017-04-09 d., nuo 2017-04-10 iki 2017-04-16., nuo 2017-04-17 iki 2017-04-23 d. (t. 1, b. l. 202-207). Ieškovė 2019-09-03 teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodė, jog ginčijamo mokėjimo atlikimo metu (2017 m. balandžio mėn.) bendrovė gavo 82311,07 Eur pajamų, apmokėjimui gavo sąskaitų už 145068,901 Eur, iš kurių pradelsti mokėjimai sudarė 8113,99 Eur, bendrovė tuo laikotarpiu išmokėjo darbo užmokesčio ir išėmė grynaisiais – 20739,11 Eur, apmokėjo sąskaitų už 158069,87 Eur. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ ginčijamo mokėjimo atlikimo metu, t. y. 2017 m. balandžio 19 d. būtų buvusi faktiškai nemoki. Bankroto bylos iškėlimo metu, t. y. 2017-10-13 UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turtinė padėtis buvo vertinama pagal 2016-12-31 įmonės balanso duomenis ir tuo metu byloje nebuvo duomenų, kurie pateikti šioje byloje, todėl jie Klaipėdos apygardos teismo vertinti nebuvo.

Šios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė iki ginčijamo mokėjimo atlikimo (2017-04-19) ir po jo vykdė didelės apimties ūkinę veiklą, tai yra sudarinėjo naujas rangos sutartis, vykdė anksčiau sudarytas sutartis, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, mokėjo darbo užmokestį ir privalomus mokėti mokesčius. Todėl, darytina išvada, kad atsakovei 2017-04-19 atliktas mokėjimas negali būti laikomas nepagrįsto pranašumo suteikimu vienam kreditoriui. Be to, byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo - balandžio mėnesiais taip pat buvo atliekami mokėjimai ir kitiems kreditoriams (UAB „Teknos“ 2017-03-31 – 1 093,01 Eur; UAB „Inspekta“ 2017-03-06 – 800 Eur, 2017-03-31 – 500 Eur; UAB „Vakarų centrinė laboratorija“ 2017-03-1 – 3 000 Eur, 2017-03-31 – 1 563,44 Eur, 2017-04-20 – 2 000 Eur; UAB „Hortivita“ 2017-03-31 – 263 Eur; UAB „Serpantinas“ 2017-03-10 – 5 500 Eur, 2017-03-31 – 2 500 Eur, 2017-04-20 – 2 520,14 Eur ir kt.).

Ieškovė savo 2019-09-03 teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodė, jog atsakovei atliktas ginčo mokėjimas sudaro tik 0,63 proc. atliktų mokėjimų, todėl darytina išvada, kad ieškovės ginčijamu mokėjimu atsakovei sumokėta 1000 Eur suma, lyginant su bendrovės apyvarta bei veiklos apimtimis, sudaro labai mažą dalį. Be to, byloje nėra duomenų, kad būtent po ginčijamo mokėjimo atlikimo būtų pasikeitęs įmonės mokumas, kad kreditorių reikalavimai, kurie yra patvirtinti bankroto byloje, atsirado tuo metu, kai buvo atliktas šioje byloje ginčijamas mokėjimas. Šiame kontekste teismas pažymi, kad ginčijamu mokėjimu ieškovės nurodomų kreditorių interesai nebuvo pažeisti, o atliekant ginčo mokėjimą pažeisti interesus būsimų kreditorių, kurių reikalavimo teisės ginčijamo mokėjimo atlikimo metu net neegzistavo, neįmanoma. Todėl, vien tas faktas, jog sudarant ginčo sandorį (atlikus 2019-04-19 mokėjimą), kuris jo sudarymo metu nebuvo draudžiamas ir atitiko įprastą verslo praktiką arba buvo lemiamas atitinkamai susiklosčiusių aplinkybių ir įmonė turėjo kreditorių turinčių reikalavimo teisę, nereiškia, kad atliktas ginčo mokėjimas pažeidžia kreditorių teises.

Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 22 punktas).

Pasisakant dėl ginčijamų sandorių neprivalomumo, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškiniu ginčijamas UAB „Metalo gamybos inžinerija“ 2017-04-19 mokėjimas, atliktas tarp šalių sudarytos rangos darbų sutarties Nr. 17/05/05.14 pagrindu, kurios 3.2 punktu šalys sutarė dėl sumokamo 1000 Eur avanso. Šalys rangos sutartį sudarė tikslu, kad atsakovė iki 2017-05-09 pagamins ieškovei metalo konstrukcijas TS 1-TS 2-TS 3. Byloje esantis tarp šalių surašytas skolų suderinimo aktas patvirtina, kad ieškovė rangos sutartį įvykdė – pagamino metalo konstrukcijas, o ieškovė gaminius priėmė. Įvertinus tai, kad ginčo mokėjimo laikotarpiu ieškovė vykdė didelės apimties ūkinę veiklą, gavo pajamų, mokėjo mokesčius ir kitus atsiskaitymus su kreditoriais, visiškai tikėtina, kad metalo konstrukcijos ieškovei buvo reikalingos verslo plėtojimui ir pelno siekimui. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ginčo mokėjimas atsakovei buvo reikšmingas ir sudarantis pagrindą vykdyti veiklą, taigi šį mokėjimą ieškovė privalėjo atlikti. Ieškovės argumentas, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ ginčijamo mokėjimo atlikti neprivalėjo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismo vertinimu, taip pat nepagrįsti ieškovės teiginiai apie ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumą.

Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų yra skolininko nesąžiningumas, jo žinojimas ar turėjimas žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus: objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyvusis požiūris nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016). Pasisakant dėl mokėjimų atlikimo sąžiningumo pastebėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – asmuo yra laikomas sąžiningu, kol neįrodyta priešingai. Sąžiningumo prezumpcijos ieškovė nepaneigė. www.rekvizitai.lt pateiktais viešais duomenimis nustatyta, kad ieškovė Juridinių asmenų registre registruota 2016-03-01, finansinė atskaitomybė už 2016 m. Juridinių asmenų registrui pateikta 2017-05-04. Ginčijamas mokėjimas yra atliktas 2017-04-19. Jo atlikimo metu ieškovė nei „Sodrai“, nei VMI skolų neturėjo, nė vienas kreditorius nebuvo kreipęsis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, mokėjimas atliktas bankiniu pavedimu, t. y. sąskaitos nebuvo areštuotos. Todėl pripažintina, kad apie kitus įsipareigojimus atsakovė neturėjo galimybės sužinoti. Ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu neįrodė, kuo pasireiškė šalių nesąžiningumas, todėl atsižvelgiant į šias ir anksčiau nurodytas faktines aplinkybes, konstatuoti ieškovės ir atsakovės nesąžiningumą, nėra jokio pagrindo.

Nesant būtinų anksčiau minėtų sąlygų bei nenustačius kreditorių teisių pažeidimo, nustačius, kad mokėjimas buvo privalomas ir atitiko įprastą verslo praktiką, nenustačius šalių nesąžiningumo, nėra pagrindo ir taikyti CK 6.66 straipsnio, ir pripažinti ginčijamą mokėjimą negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.

Dėl mokėjimo pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Ieškovė ieškinį grindžia ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, teigdama, kad atliekant finansinę operaciją buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnis.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad toks sandoris negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015 ir joje nurodyta praktika).

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygų santykį su CK 6.930¹ straipsniu, yra nurodęs, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21 punktas). Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Taip pat turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).

Kaip matyti iš ieškovės 2016-12-31 balanso, įmonės turtas sudarė 178 285 Eur, pradelsti įsipareigojimai, kaip nurodė ieškovė, sudarė 54 589,59 Eur, vadinasi, įmonė turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Be to, byloje esantys banko sąskaitos išrašai patvirtina nuolatinį lėšų judėjimą ieškovės banko sąskaitoje, įplaukų ir atsiskaitymo su kreditoriais faktą tiek iki, tiek ir po ginčo mokėjimo atlikimo. Sąskaitos išrašai patvirtina, kad nuolatos buvo atsiskaitinėjama su daugeliu kreditorių, taigi nėra pagrindo daryti išvados dėl CK 6.930¹ straipsnio pažeidimo, nes byloje neįrodyta, kad ieškovė ginčijamo mokėjimo sudarymo dieną neturėjo lėšų atsiskaityti pagal pradelstas sąskaitas. Atsižvelgiant į tai, kad grynųjų pinigų likutis 2017-04-01 banko sąskaitoje buvo 105 998,34 Eur, 2017-04-10 – 49679,32 Eur, 2017-04-17 – 3584,60 Eur (t. 1, b. l. 202-207), darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamo mokėjimo atlikimo dieną ji neturėjo lėšų atsiskaityti pagal pradelstas sąskaitas, be to, nebuvo areštų, draudimų, iškeltų bylų dėl skolų, neįvykdytų vykdomųjų dokumentų, darbo užmokesčio skolų, skolų valstybės biudžetui (CPK 178, 185 straipsniai). Kartu šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu ne dėl atsiskaitymų su atsakove ar kitais kreditoriais, o dėl to, kad įmonės direktorius nesikreipė laiku dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti ieškovės 2017-04-19 (1000 Eur) atliktą mokėjimą atsakovei negaliojančiu tiek CK 6.66 straipsnio, tiek CK 1.80 straipsnio pagrindais.

Dėl restitucijos taikymo ir procesinių palūkanų.

Atmetus reikalavimą pripažinti mokėjimą neteisėtu, atmestinas reikalavimas taikyti restituciją bei išvestinis reikalavimas priteisti 6 procentų metines palūkanas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl atmetus ieškinį šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Atsakovė ir trečiasis asmuo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 95, 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.