Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15812-1253/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BC Lider“ ieškinį atsakovui D. A. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BC Lider“ prašė priteisti iš atsakovo D. A. 1 114 Eur skolą, 67,76 Eur palūkanas, apskaičiuotas nuo 2023 m. gruodžio 15 d. iki 2025 m. kovo 3 d. imtinai (palūkanų norma 5,00 %), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad į ieškovę kreipėsi atsakovas, prašydamas atlikti objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), šiuos darbus: gipso kartono lubų montavimą, gipso kartono pertvarų montavimą, lubų karkaso perdarymą. Ieškovė atliko darbų už 4 114 Eur (su PVM). Už atliktus darbus buvo išrašyta 2023 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaita faktūra serija BC Nr. 0095, kurioje nurodyta, kad ją reikia apmokėti iki 2023 m. gruodžio 14 d. Tačiau atsakovas iš viso sumokėjo tik 3 000 Eur, todėl atitinkamai liko skolingas ieškovei 1 114 Eur. Pažymėjo, kad ieškovė atsakovui siuntė 2024 m. gegužės 29 d. pretenziją, tačiau ginčo išspręsti taikiai nepavyko.

3. Tvirtino, jog šalys sutartį dėl darbų atlikimo sudarė žodžiu. Šią aplinkybę įrodo ieškovės išrašyta 2023 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaita faktūra serija BC Nr. 0095, taip pat atsakovo atliktas 3 000 Eur mokėjimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai Kaišiadoryse 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei UAB „BC Lider“ iš atsakovo D. A. 1 114 Eur skolą, 67,76 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 181,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 177 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovui 2023 m. lapkričio 29 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija BC Nr. 0095, kurios suma yra 4 114 Eur už gipso kartono lubų montavimą (2 200 Eur), gipso kartono pertvarų montavimą (950 Eur), lubų karkaso perdarymą (250 Eur), bendra suma už paslaugas nurodyta 3 400 Eur, PVM suma – 714 Eur. Nurodytas sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas – iki 2023 m. gruodžio 14 d. Ieškovė 2024 m. gegužės 29 d. pretenzija kreipėsi į atsakovą, prašydama ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 8 d. apmokėti 1 114 Eur likutį pagal 2023 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą serija BC Nr. 0095. Atsakovas už ginčo darbus yra sumokėjęs G. D. 3 000 Eur sumą.

6. Teismas vertino, jog byloje esantys įrodymai, šalių komunikacija, šalių teismo posėdžių metu duoti paaiškinimai patvirtina, kad žodinė rangos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės UAB „BC Lider“ ir atsakovo D. A..

7. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, jog, gavęs 2023 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą serija BC Nr. 0095 (išsiųsta atsakovui 2023 m. gruodžio 1 d.), atsakovas būtų reiškęs nesutikimą ar pretenzijas ieškovei dėl netinkamos darbų kainos ar nepagrįstai išrašytos PVM sąskaitos faktūros, o, priešingai, po PVM sąskaitos faktūros išrašymo atsakovas 2024 m. vasario 5 d. atliko papildomą 300 Eur mokėjimą susirašinėjimuose ieškovės atstovo nurodytais banko sąskaitos rekvizitais, teismas sprendė, jog nėra pagrindo padaryti išvados, kad atsakovui nebuvo ar negalėjo būti žinoma aplinkybė, jog susitarimas dėl rangos darbų yra sudaromas su ieškove UAB „BC Lider“, kuri yra PVM mokėtoja, ir kuri už atliktus rangos darbus išrašys PVM sąskaitą faktūrą su PVM mokesčiu.

8. Teismas vertino, jog atsakovo argumentus, kad rangos sutartiniai teisiniai santykiai egzistavo tik tarp G. D. ir D. A., paneigia ir šalių paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu. Atkreipė dėmesį, jog atsakovo pozicija dėl susitarimo sudarymo su PVM mokėtoja (UAB „BC Lider“) ir asmenų, kurie atliko ginčo darbus objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli.

9. Teismas atsakovo argumentus, kad visi mokėjimai buvo atlikti į G. D. banko sąskaitą arba perduoti jam grynaisiais pinigais, todėl sutartiniai santykiai ieškovės UAB „BC Lider“ ir atsakovo nesiejo, vertino kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta draudimo atitinkamus mokėjimus juridinio asmens veiklos vykdymo metu atlikti į bendrovės vadovo banko sąskaitą ar perduoti jam asmeniškai. Juridinio asmens vadovui pervestos ar perduotos lėšos gali būti apskaitytos juridinio asmens veikloje ir tai nelemia šių lėšų priskyrimo asmeninėms vadovo pajamoms. Teismas atsižvelgė į tai, jog iš į bylą pateiktų susirašinėjimų matyti, kad ieškovės atstovas informavo atsakovą, jog dėl darbų bus išrašyta PVM sąskaita faktūra, o grynaisiais pinigais perduotos lėšos bus apskaitytos bendrovės kasoje. Teismas sprendė, jog ta aplinkybė, kad visa komunikacija tarp šalių vyko per ieškovės vadovą G. D., taip pat savaime nereiškia, jog susitarimas dėl rangos darbų sudarytas su G. D., kaip fiziniu asmeniu.

10. Teismas vertino, kad ta faktinė aplinkybė, jog ginčo PVM sąskaita faktūra serija BC Nr. 0095 išrašyta 2023 m. lapkričio 29 d., t. y. po rangos darbų atlikimo, nepaneigia teismo išvadų dėl sutartinių rangos teisinių santykių egzistavimo tarp ieškovės UAB „BC Lider“ ir atsakovo. Teismas sprendė, jog kiti byloje esantys įrodymai, 2023 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaita faktūra serija BC Nr. 0095 papildomai patvirtina, kad rangos sutartiniai teisiniai santykiai egzistavo tarp ginčo šalių, t. y. ieškovės UAB „BC Lider“ ir atsakovo D. A. ir šia PVM sąskaita faktūra įforminta juridinio asmens veikloje įvykusi ūkinė operacija.

11. Teismas sprendė, jog jo išvadas, kad rangos sutartiniai teisiniai santykiai egzistavo tarp ieškovės UAB „BC Lider“ ir atsakovo papildomai patvirtina ir byloje pateikti duomenys apie ieškovės ir atsakovo vykdytą komunikaciją iki ginčo rangos darbų atlikimo, t. y. kad atsakovas nuo 2023 m. pradžios tarėsi su ieškovės atstovu G. D. dėl darbų kituose objektuose atlikimo, o tokios komunikacijos metu G. D. informavo atsakovą, kad darbus atlieka ne G. D., o kiti asmenys, įvardyti darbuotojais, šie asmenys sutarties pagrindu siunčiami į komandiruotę. Aplinkybę, kad atsakovui galėjo būti ir faktiškai buvo žinoma, jog G. D., sudarydamas žodinę sutartį su atsakovu, veikia UAB „BC Lider“ vardu, patvirtina ir atsakovo atstovės teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai.

12. Teismas atsakovo argumentus, kad jis buvo atleistas nuo 300 Eur piniginės prievolės vykdymo, nes G. D. grąžino atsakovui jo pervestą 300 Eur pinigų sumą, vertino kaip nepagrįstus. Įvertinęs byloje pateiktą sistemos WISE pervedimo patvirtinimą, G. D. banko sąskaitų išrašus, teismas darė išvadą, kad 300 Eur lėšų grąžinimas atsakovui buvo nulemtas ne UAB „BC Lider“ atstovo G. D. valios atleisti atsakovą nuo tokios prievolės įvykdymo, o techninių priežasčių, dėl kurių šios lėšos negalėjo būti apskaitytos ieškovės atstovo banko sąskaitoje. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog ieškovė nuo 300 Eur piniginės prievolės atsakovo neatleido.

13. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovas už jo naudai atliktus rangos darbus 2023 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija BC Nr. 0095 nustatytais terminais su ieškove neatsiskaitė, sprendė, jog yra pagrindas reikalavimą dėl skolos priteisimo patenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1 114 Eur skolos sumą.

14. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nuo 2023 m. gruodžio 15 d. iki 2025 m. kovo 3 d. nebuvo atsiskaitęs su ieškove ir sumokėjęs jai 1 114 Eur skolos, todėl ieškovės naudai nuo nurodytos sumos yra skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės kompensacinės palūkanos, kurios sudaro 67,76 Eur (1 114 Eur x 0,05 proc. / 365 d. x 444 d.), teismas sprendė, jog ieškovei iš atsakovo priteistina 67,76 Eur palūkanų.

15. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu atsakovas D. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Nurodo, kad nei Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašas, nei tai, kad yra viešai skelbiami duomenys apie tai, jog ieškovės vadovas ir akcininkas yra G. D., nepatvirtina, jog rangos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo. Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog atsakovas dar prieš sudarant rangos sutartį būtų buvęs aiškiai informuotas, kad sutarties šalimi bus ne G. D., o ieškovė. Taip pat byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad atsakovas siekė sudaryti sutartį su ieškove ar kad dar iki rangos sutarties sudarymo momento atsakovas turėjo galimybę suprasti, kad jis minėtą sutartį sudaro būtent su ieškove.

18. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teisme neteisingai vertino susirašinėjimą, ne tik neteisingai nustatydamas faktines aplinkybes, bet ir jas subjektyviai interpretuodamas. Pažymi, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad buvo derinamas PVM klausimas, taip pat nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad atsakovas prašė atsiųsti PVM sąskaitą faktūrą.

19. Pažymi, kad galutinai dėl visų esminių rangos sutarties sąlygų buvo susitarta 2023 m. rugsėjo 8 d., kurią nebuvo net menkiausios užuominos apie PVM ir PVM klausimas derinamas nebuvo, o asmeninės sąskaitos duomenų mokėjimui atlikti pateikimas tik sustiprino atsakovo suvokimą, kad rangos sutartis yra sudaryta būtent su G. D.. PVM klausimas nebuvo aptarinėjamas ir vėliau, kai darbai buvo baigti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2023 m. rugsėjo 29 d. atsakovo žinutę iškraipė, pridėdamas papildomus žodžius ir interpretuodamas kaip atsakovo prašymą atsiųsti PVM sąskaitą faktūrą. Pažymi, jog žinutėje buvo klausimas, o ne prašymas. Teismas nepagrįstai suteikė šiam klausimui prašymo atsiųsti PVM sąskaitas faktūras reikšmę.

20. Apelianto teigimu, tai, kad G. D. į minėtą atsakovo klausimą atsakė, jog išrašys būtinai ir kad bus PVM, savaime nereiškia, kad tokiu būdu buvo derinamas PVM klausimas. Į tokią G. D. žinutę atsakovas apskritai net neatsakė. Atsakovas šios žinutės tuo metu gerai nesuprato ir negalėjo žinoti, kad galbūt jį sutartiniai santykiai sieja su ieškove, o ne su G. D..

21. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo suvokimas, su kuo jis turėjo teisinius santykius, turėtų būti vertinamas ne iš 2023 m. lapkričio 29 d., 2023 m. gruodžio 1 d. ar 2024 m. vasario 5 d. perspektyvos, o 2023 m. rugsėjo 8 d., kai buvo sudaryta žodinė rangos sutartis. Pažymi, kad ne tik tą dieną nebuvo nė vienos indikacijos, leidusios atsakovui suvokti, kad jis sudaro sutartį ne su G. D., o su ieškove, bet ir iki pat 2023 m. lapkričio 29 d. G. D. nė karto nedavė užuominos, kad sutartis sudaroma su ieškove. Priešingai, iki pat 2023 m. gruodžio 1 d., t. y. iki PVM sąskaitos faktūros gavimo, visi duomenys leido aiškiai spręsti, kad sutartiniai teisiniai santykiai sieja atsakovą ir G. D.: (i) darbų kaina nurodyta be PVM; (ii) 2023 m. rugsėjo 28 d. atsakovui buvo atsiųsta galutinė mokėtina suma – 3 400,00 Eur neįvardijus PVM; (iii) G. D. pateikė savo asmeninės sąskaitos duomenis; (iv) perduodant grynuosius pinigus G. D., jis nepateikė atsakovui jokio nei Kasos pajamų orderio, nei Grynųjų pinigų kvito, kas būtų leidę atsakovui susivokti, kad iš tiesų jis sutartinius santykius turi su ieškove.

22. Tvirtina, jog tas faktas, kad 2024 m. vasario 5 d. atsakovas darė mokėjimą ne į ieškovės, o į G. D. banko sąskaitą, patvirtina, kad atsakovas PVM sąskaitos faktūros BC Nr. 0095 nepriėmė ir su ja nesutiko.

23. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog jo pozicija buvo nenuosekli. Faktas, kad fiziškai dirbo kitas žmogus, nereiškia, kad sutartiniai santykiai siejo ieškovę su atsakovu. Ieškovė įrodymų, jog atsakovo bute būtų dirbęs koks nors ieškovės darbuotojas, nepateikė. Pažymi, kad tai, jog atsakovo atstovė 2025 m. birželio 19 d. teismo posėdžio metu, nurodydama, kad atsakovui aplinkybė, jog G. D. atstovauja ieškovę, nebuvo žinoma, suklydo, nereiškia, kad atsakovo pozicija nenuosekli. Atsakovo žinojimas apie tai, kad G. D. yra ieškovės savininkas savaime nereiškia, jog jis negali atlikti vidaus apdailos darbų kaip fizinis asmuo ir taip pat tai savaime nereiškia, kad jis visada veikia tik juridinio asmens vardu, dėl ko atsakovas turėjo neabejotinai suprasti, jog jis rangos sutartį sudaro su ieškove. G. D. turėjo pareigą atskleisti atsakovui, kad jis veikia juridinio asmens vardu.

24. Nurodo, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad (i) mokėjimus už darbus G. D. priėmė kaip ieškovės vadovas, o ne kaip fizinis asmuo; (ii) ieškovės finansinėje apskaitoje buvo apskaityti iš atsakovo gauti mokėjimai ar kad kokiu nors būdu atsakovo atliktais mokėjimais buvo sudengti ieškovės ir G. D. tarpusavio įsipareigojimai; (iii) ieškovė negalėjo priimti mokėjimų ir buvo objektyviai būtina mokėjimus atlikti ieškovės vadovui. Teismas neįvertino to, kad ieškovė turi banko sąskaitą Lietuvos Respublikoje, tačiau G. D. mokėjimams atlikti nurodė savo asmeninę banko sąskaitą užsienyje.

25. Pabrėžia, kad ieškovė nepateikė į bylą nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad atsakovo sumokėtos lėšos buvo apskaitytos ieškovės veikloje, todėl teismo abstraktaus pobūdžio teiginys, kad juridinio asmens vadovui pervestos ar perduotos lėšos gali būti apskaitytos juridinio asmens veikloje ir tai nelemia šių lėšų priskyrimo asmeninėms vadovo pajamoms, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovo sumokėtos lėšos buvo apskaitytos ieškovės veikloje. Tai, kad G. D. 2023 m. rugsėjo 29 d. parašė atsakovui, jog išrašys sąskaitą, bus PVM ir kad išrašys Kasos pajamų orderį, savaime nepatvirtina ieškovės ir atsakovo teisinių santykių egzistavimo. Joks Kasos pajamų orderis nei atsakovui, nei į bylą nebuvo pateiktas.

26. Pažymi, kad ieškovė nepaneigė atsakovo argumentų, kad PVM sąskaita faktūra BC Nr. 0095 buvo išrašyta tik po to, kai tarp G. D. ir atsakovo kilo nesutarimas dėl skirtumo tarp pradinės ir galutinės kainos. Teismas neįvertino to, kad PVM sąskaitos faktūros BC Nr. 0095 turinys neatitinka G. D. 2023 m. rugsėjo 28 d. žinutėje nurodytų atliktų darbų ir sumų.

27. Apelianto teigimu, nepriklausomai nuo to, kaip atsakovas bendravo su G. D. iki 2023 m. rugsėjo 8 d., sprendžiant tarp ko susiklostė civiliniai teisiniai santykiai 2023 m. rugsėjo 8 d., reikšmingos yra 2023 m. rugsėjo 8 d. sudarytos sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybės, o ne praeityje buvęs bendravimas. Tai, kad 2023 m. pradžioje G. D. susirašinėjime minėjo žodžius „komandiruotę“ ir „darbuotojas“ nereiškia, kad 2023 m. rugsėjo 8 d. atsakovas sudarė sutartį su ieškove.

28. Apelianto tvirtinimu, ieškovė jokių darbų neatliko, todėl ne tik jų neperdavė, bet ir neturėjo teisės išrašyti PVM sąskaitos faktūros. Byloje nėra ir Atliktų darbų akto, iš kurio būtų galima identifikuoti, kad ieškovė perdavė darbus atsakovui, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė perdavė darbus atsakovui, o atsakovas gavo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytus darbus juolab, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti darbai neatitinka 2023 m. rugsėjo 28 d. G. D. žinutės turinio. Teismas neįvertino ir to, kad tarp atsakovas nebuvo įspėtas apie PVM taikymą.

29. Atsiliepimu į atsakovo D. A. apeliacinį skundą ieškovė UAB „BC Lider“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2­15812­1253/2025 palikti nepakeistą.

30. Nurodo, ieškovė visuomet laikėsi pozicijos, kad ji paslaugas atsakovui teikė kaip juridinis asmuo, t. y. kaip UAB „BC Lider“. Ieškovės verslo pagrindinė sritis – statybos, remonto, projektavimo, architektavimo darbai ir paslaugos, o atsakovas į ieškovę kreipėsi, prašydamas atlikti objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), gipso kartono lubų montavimo, gipso kartono pertvarų montavimo, lubų karkaso perdarymo darbus.

31. Pažymi, kad G. D. niekada atsakovui netvirtino, jog jis dirba kaip fizinis asmuo, nes ieškovė yra juridinis asmuo UAB „BC Lider“, o šio juridinio asmens direktorius yra G. D.. Ieškovė dirba legaliai, visos PVM sąskaitos faktūros išrašytos vadovaujantis buhalterinės apskaitos standartais, teisės aktais, sumokėti valstybei priklausantys mokesčiai. Objekte ieškovė samdė darbuotojų, ką atsakovas puikiai žino. Visada buvo kalbama ir tariamasi, kad darbus atlieka juridinis asmuo UAB „BC Lider“, nes G. D. darbų kaip fizinis asmuo neatlieka, jis veikia per juridinį asmenį UAB „BC Lider“.

32. Tvirtina, kad ieškovė labai aiškiai informavo atsakovą, kad bus paskaičiuotas PVM, į ką atsakovas nesureagavo, jokių klausimų ar pretenzijų nepareiškė. Pažymi, kad vartojant terminą „faktūra“ dažniausiai taip kalbama būtent apie PVM sąskaitą faktūrą.

33. Nurodo, kad advokatė 2025 m. liepos 24 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog „atsakovui buvo žinoma aplinkybė, kad G. D. turi bendrovę UAB „BC Lider“. Dabar advokatė ginasi, kad įvyko klaida, nesusipratimas ir pan., tačiau advokatė, kaip savo veiklos profesionalė, turi žinoti, kad jos pozicija, išsakyta teismo posėdyje, taip pat yra įrodymas, kuriuo teismas gali ir turbūt turi vadovautis.

34. Ieškovės teigimu, visos iš atsakovo gautos sumos buvo įskaitytos į juridinio asmens UAB „BC Lider“ buhalterinę apskaitą. Atkreipia dėmesį, kad advokatė apeliaciniame skunde dėsto motyvus, argumentus, savo poziciją, kuri nebuvo pateikta pirmosios instancijos teisme. Advokatė išeina už ginčo ribų ir pažeidžia principą, kad apeliacinės instancijos teisme negali būti teikiama informacija, pozicija, argumentai, motyvai, reikalavimai, įrodymai ir pan., kurie nebuvo keliami pirmosios instancijos teisme.

35. Ieškovės tvirtinimu, G. D. visuomet akcentavo, kad jis pats asmeniškai darbų objekte neatlieka, o siunčia (samdo) savo darbuotojus, kurie yra UAB „BC Lider“ darbuotojai. Atsakovas niekada neišreiškė pastabų ar pretenzijų, kad jis nepriėmė darbų, kad jo netenkina darbų apimtis, kokybė ir pan., todėl tokie atsakovo argumentai neturi jokio tiesioginio ryšio su byla. Atsakovas niekada nekvestionavo, neginčijo šių darbų, nereiškė jokių pretenzijų. Ieškovė patvirtina, kad galutinė PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta pagal visus darbus ir galutinius (papildomus) darbus, kuriuos atliko ieškovė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

37. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškinys dėl skolos priteisimo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

38. Ieškovė UAB „BC Lider“ su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – išrašą iš Išrašomų sąskaitų faktūrų registro ir Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją.

39. CPK 314 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

40. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kasacinis teismas yra nustatęs ir kriterijus, kurie turi būti įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, t. y.: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

41. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti į bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau, taigi neįrodė jų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Atsižvelgiant į tai, taip pat nenustačius išimtinių sąlygų naujiems įrodymams priimti, ieškovės pateiktus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl esminių ginčo faktinių aplinkybių

42. Byloje nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į ieškovės UAB „BC Lider“ atstovą G. D. dėl gipso kartono lubų ir gipso kartono pertvarų montavimo, lubų karkaso perdarymo darbų atlikimo atsakovo bute (duomenys neskelbtini).

43. Ieškovė UAB „BC Lider“ atsakovui D. A. 2023 m. lapkričio 29 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija BC Nr. 0095, kurios suma yra 4 114 Eur už gipso kartono lubų montavimą (2 200 Eur), gipso kartono pertvarų montavimą (950 Eur), lubų karkaso perdarymą (250 Eur), bendra suma už paslaugas nurodyta 3 400 Eur, PVM suma – 714 Eur. Nurodytas sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas – iki 2023 m. gruodžio 14 d. Bylos duomenys patvirtina ir dėl to ginčo byloje nėra, kad atsakovas ieškovės atstovui G. D. už atliktus darbus yra sumokėjęs 3 000 Eur.

44. Ieškovė UAB „BC Lider“ 2024 m. gegužės 29 d. pretenzija kreipėsi į atsakovą, prašydama ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 8 d. apmokėti 1 114 Eur likutį pagal 2023 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą serija BC Nr. 0095. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas 1 114 Eur skolą pagal 2023 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą serija BC Nr. 0095 ieškovei sumokėjo.

45. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 1 114 Eur skolą, 67,76 Eur palūkanas ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog byloje esantys įrodymai, šalių komunikacija, šalių teismo posėdžių metu duoti paaiškinimai patvirtina, kad žodinė rangos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės UAB „BC Lider“ ir atsakovo, atsižvelgęs į tai, jog atsakovas už jo naudai atliktus rangos darbus 2023 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija BC Nr. 0095 nustatytais terminais su ieškove neatsiskaitė, sprendė, jog yra pagrindas reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkinti.

46. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, jog: (1) byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad rangos sutartis buvo sudaryta su ieškove; (2) teismas neteisingai vertino susirašinėjimą; byloje nėra įrodymų, jog buvo derinamas PVM klausimas; (3) atsakovas mokėjimus už darbus atliko į G. D. asmeninę sąskaitą; tai, kad po PVM sąskaitos faktūros gavimo atsakovas mokėjimą vėl atliko į asmeninę G. D. sąskaitą, patvirtina, jog atsakovas su PVM sąskaita faktūra nesutiko; (4) PVM sąskaita faktūra neatitiko 2023 m. rugsėjo 28 d. žinutėje G. D. nurodytų darbų ir sumų; byloje taip pat nepateiktas atliktų darbų aktas; nėra duomenų, kad darbai buvo perduoti, o atsakovas juos gavo.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

47. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo tenkintas, yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad apeliantas turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, jo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo jų pripažinti neteisėtomis, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

48. Nagrinėjamoje byloje ginčo, jog atsakovo bute, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti rangos darbai, nėra. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl sudarytos žodinės rangos sutarties dalyvių. Atsakovas teigia, jog žodinę rangos sutartį sudarė su G. D., kaip fiziniu asmeniu, o ne su ieškove UAB „BC Lider“. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, su šia apelianto pozicija neturi pagrindo sutikti.

49. Pažymėtina, jog, remiantis bylos duomenimis, ieškovės paaiškinimais, ieškovė UAB „BC Lider“ yra juridinis asmuo, kurios pagrindinė veiklos sritis yra statybos, remonto, apdailos, projektavimo darbai ir paslaugos. Ši informacija pateikta tiek oficialiame ieškovės internetiniame tinklalapyje www.bclider.lt, tiek viešojoje interneto erdvėje. Visuose minėtuose šaltiniuose G. D. yra nurodomas tik kaip UAB „BC Lider“ vadovas. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog G. D., kaip fizinis asmuo, pats užsiimtų statybos, remonto ir apdailos darbais. Be to, kaip nustatyta byloje, apeliantas apeliaciniame skunde šios aplinkybės taip pat neginčija, jog jis žinojo, kad G. D. yra UAB „BC Lider“ savininkas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog atsakovas ir kreipėsi dėl gipso kartono lubų, gipso kartono pertvarų montavimo, lubų karkaso perdarymo darbų atlikimo būtent į G. D., kaip į juridinio asmens UAB „BC Lider“, atliekančio nurodytus darbus, vadovą. Kaip minėta, byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pats G. D., kaip fizinis, asmuo, atlieka nurodytus statybos, remonto darbus, ir kurie būtų suklaidinę atsakovą sudarant žodinę rangos sutartį.

50. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino G. D. ir atsakovo susirašinėjimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateiktas šalių susirašinėjimas taip pat iš esmės patvirtina, jog atsakovui buvo žinoma, kad žodinė rangos sutartis sudaryta su ieškove. Nors sutiktina su apeliantu, kad 2023 m. rugsėjo 29 d. žinutėje atsakovas G. D. klausia tik apie „faktūrų“ išrašymą ir nemini „PVM“, tačiau G. D. į šią atsakovo žinutę atsakius, kad „išrašysiu būtinai. Bus PVM. Pabaigoje išrašysiu ir kasos orderį“, atsakovas šios aplinkybės neginčijo, nesitikslino G. D. žinutėje nurodytų aplinkybių nei dėl PVM, nei dėl kasos pajamų orderio išrašymo, nors, apelianto teigimu, jis gerai nesuprato šios žinutės. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovui buvo žinoma, kad rangos sutartį jis sudarė su ieškove.

51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybę, jog atsakovas žinojo sudarantis žodinę rangos sutartį su ieškove, taip pat patvirtina ir byloje pateikti ankstesni atsakovo ir G. D. susirašinėjimai, tariantis dėl darbų atlikimo kituose atsakovo objektuose, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas. Iš pateiktų 2023 m. sausio 5 d.– vasario 14 d. žinučių matyti, kad G. D. atsakovui nurodo, jog darbus atlieka jo darbuotojas, kas taip pat leidžia pagrįstai spręsti, kad atsakovui aplinkybė, jog G. D. statybos ir remonto darbus pats, kaip fizinis asmuo, neatlieka, o veikia tik per UAB „BC Lider“, kurios darbuotojai atlieka minėtus darbus, buvo žinoma.

52. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, nurodo, kad aplinkybę, jog žodinė rangos sutartis buvo sudaryta su G. D., kaip fizinius asmeniu, o ne su ieškove, patvirtina tai, jog mokėjimai už darbus buvo atliekami į asmeninę G. D. sąskaitą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu.

53. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisės aktuose nėra įtvirtinta draudimo atitinkamus mokėjimus juridinio asmens veiklos vykdymo metu atlikti į bendrovės vadovo banko sąskaitą ar perduoti jam asmeniškai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė nepagrindžia to, jog žodinė rangos sutartis buvo sudaryta su G. D., kaip fiziniu asmeniu.

54. Pažymėtina ir tai jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas, gavęs ieškovės išrašytą ginčo PVM sąskaitą faktūrą, kurioje aiškiai nurodyti atlikti darbai, jų kaina ir PVM suma, būtų ją ginčijęs, reiškęs pretenzijas ar pan. Nors apeliantas nurodo, jog aplinkybė, kad po PVM sąskaitos faktūros išrašymo jis už darbus pervedė 300 Eur į G. D. asmeninę sąskaitą, patvirtina, jog jis nesutiko su PVM sąskaita faktūra, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį apelianto argumentą laiko nepagrįstu. Ši aplinkybė kaip tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, jog atsakovas sutiko su PVM sąskaita faktūra, nes, priešingu atveju, neišsiaiškinęs PVM sąskaitos faktūros išrašymo aplinkybių, atsakovas nebūtų papildomai atlikęs jokių mokėjimų. Atsižvelgiant į tai, nurodytos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovui buvo žinoma, kad žodinė rangos sutartis buvo sudaryta su ieškove.

55. Nors apeliantas teigia, kad ieškovės išrašyta PVM sąskaita faktūra neatitiko 2023 m. rugsėjo 8 d. žinutėje nurodytų darbų ir sumų, tačiau šis apelianto argumentas taip pat nepagrindžia, kad žodinė rangos sutartis buvo sudaryta ne su ieškove. Pažymėtina, jog iš atsakovo ir G. D. susirašinėjimo matyti, jog atlikta ir papildomų darbų, dėl kurių galutinė kaina padidėjo; G. D. atsakovui nurodė, kad „<...> 2850 pirminė kaina, 300 už papildomas sienas, 250 už karkaso perdarymą kambaryje“. Taigi bendra kaina be PVM nuodyta 3 400 Eur, kas atsispindi ir 2023 m. lapkričio 29 d. atsakovui ieškovės išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje, o vėlesnėje žinutėje G. D. pažymėta, kad bus ir PVM mokestis. Taigi atsakovo ir G. D. susirašinėjime nurodyti atlikti darbai ir jų kainos atitinka ginčo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytus duomenis. Kaip minėta, atsakovas jokių pretenzijų ieškovei dėl šios PVM sąskaitos faktūros nereiškė. Be to, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs ieškovės atliktus darbus, jų kokybę, kiekį ar nurodytą kainą. Priešingai, po PVM sąskaitos faktūros gavimo, atsakovas dar 300 Eur už atliktus darbus pervedė į nurodytą ieškovės atstovo G. D. sąskaitą.

56. Apibendrinant nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš byloje pateiktų įrodymų viseto, šalių paaiškinimų pagrįstai darytina išvada, jog atsakovas žodinę rangos sutartį sudarė su ieškove, o G. D. tik veikė UAB „BC Lider“ vardu. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo, šalių paaiškinimų, atsakovo pasyvumo, gavus ieškovės atstovo žinutę apie PVM taikymą, taip pat gavus ginčo PVM sąskaitą faktūrą ir jos neginčijus, o kaip tik atlikus papildomą mokėjimą už darbus, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas nežinojo sudarantis žodinę rangos sutartį su ieškove. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimus dėl skolos, palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

57. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys dėl skolos priteisimo tenkintas, yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimas priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023, 74 punktas). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

59. Atsakovo D. A. apeliacinį skundą atmetus, jam apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Duomenų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.