Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. bausmę atlieka pagal Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendį, kuriuo jam paskirta subendrinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Bausmės pradžia – 2014 m. rugpjūčio 4 d., bausmės pabaiga – 2017 m. gruodžio 4 d.Komisijos 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Alytaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą dėl komisijos nutarimo, 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi jį atmetė. Nutartyje konstatuota, kad nuteistasis nesistengia mažinti jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtakos nusikalstamo elgesio rizikai, todėl nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis A. G. skunde prašo leisti atlikti likusią bausmės dalį laisvėje prižiūrint sergančius tėvus ir vykdant visus nurodymus.Nuteistasis tvirtina pataisos namų administracijai nurodęs, kad vykdo viską, ką turi vykdyti pataisos namuose, lanko anoniminius socialinius užsiėmimus, baigė 9-ą klasę, įgijo suvirintojo specialybę, turi ir staliaus specialybę, tačiau nebuvo priimtas į jokį darbą, todėl negali mokėti antstoliams pagal vykdomuosius raštus. Be to, pataisos namuose yra areštuotos visos piniginės lėšos, iš valstybės gauna tik 6 Eur kaip pašalpą. Dėl to negali mokėti įsiskolinimo ir išlaikyti vaikų. Tėvai sunkiai serga, jiems reikalinga priežiūra ir pagalba tiek ūkyje, tiek buityje. Nuteistojo manymu, pataisos namų administracija ir pareigūnai visais įmanomais būdais siekia, kad jis bausmę atliktų iki galo. O tai laikytina diskriminacija, kadangi iš pataisos namų paleidžiami ir daug pavojingesni nuteistieji. A. G. tvirtina, kad laikysis visų įstatymų, paskirtų įpareigojimų, nenusikals, prižiūrės tėvus. Tėvo būklė šiuo metu yra itin pablogėjusi, mama namuose viena, jai sunku. Atsiliepimų į skundą negauta.Nuteistojo A. G. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Remiantis bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga –manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (87 balai pagal OASys), nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis pataisos namuose mokėsi, baigė devintą klasę, įgijo specialybę, yra skatintas, palaiko ryšius su artimaisiais, kreipėsi dėl įdarbinimo. Minėtos aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Byloje esanti socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistajam, nors ir dalyvaujančiam socialinės reabilitacijos programose, vis dar išlieka nustatyti penki kriminogeniniai veiksniai ir duomenų, kurie rodytų, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas mažindamas šių kriminogeninių veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai pateiktoje medžiagoje nėra.Nuteistasis, nors ir lankė anoniminių alkoholikų grupę, alkoholio vartojimo nelaiko problema, kurią turėtų spręsti, todėl manytina, kad šios grupės lankymas iš esmės buvo sąlygotas ne paties nuteistojo noro taisytis ir spręsti problemas, o siekio pateikti save komisijai iš palankesnės pusės tikinti sau palankaus sprendimo. A. G. linkęs karščiuotis, ūmaus būdo, nusikaltimą neigia kategoriškai, pats jaučiasi neteisingai apkaltintas ir kaltę perkelia aukai, keistis nelinkęs, palaiko kai kurias kriminalinės subkultūros nuostatas. Visos šios aplinkybės nuteistojo asmenybę charakterizuoja neigiamai ir nesudaro pagrindo tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagrindo abejoti probacijos sėkmingumu šiuo atveju duoda ir nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Nuteistasis yra skatintas, tačiau taip pat yra ir baustas keturis kartus, dar du kartus už pažeidimus nuobaudos nebuvo skirtos, apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiais. Pažeidimus nuteistasis darė tiek bausmės atlikimo pradžioje, tiek vėliau, kai jam jau buvo žinoma pataisos įstaigoje nustatyta tvarka ir reikalavimai nuteistiesiems ir tai lemia išvadą, kad nuteistasis nėra linkęs paklusti nustatytai tvarkai atitinkamai koreguodamas savo elgesį. Pažymima, kad lygtinio paleidimo taikymas neabejotinai yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu. Šiuo atveju nuteistojo nenuoseklus elgesys visos bausmės atlikimo metu, mąstymas, požiūrį apibūdinančios aplinkybės neleidžia tikėtis sėkmingos nuteistojo integracijos į visuomenę ir įstatymus atitinkančio elgesio lygtinio paleidimo metu. Pagrindo manyti, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui ir tikėtis, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals neduoda ir socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotas nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas. Nuteistojo A. G. nusikalstamo elgesio rizika nuo 97 balų sumažėjo iki 87 balų, tačiau vis tik išlieka vidutinė. Nesant objektyvių duomenų apie nuteistojo pastangas mažinti šią nusikalstamo elgesio riziką, kolegija tokio balų pokyčio nelaiko žymiu ir pakankamu lygtinio paleidimo taikymui. Lygtinio paleidimo besąlyginio taikymo nelemia ir skunde nurodytos aplinkybės dėl tėvų sveikatos būklės, kadangi šios aplinkybės nieko bendro su nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką neturi ir BVK 157 straipsnio 1 dalyje kaip kriterijus, vertintinas sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra numatytos. Be to, kolegija neturi objektyvaus pagrindo manyti, kad nuteistojo tėvais pasirūpinti negali kiti šeimos nariai ar artimieji. Dėl nuteistojo skundo argumento, kad jis pataisos namuose nebuvo įdarbintas, todėl objektyviai neturėjo galimybės mokėti turimų įsiskolinimų, išlaikyti vaikus, kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis per paskutinius metus gavo 1349 Eur pajamų, iš kurių savo reikmėms išleido 1200 Eur ir tai rodo atsainų ir abejingą nuteistojo požiūrį į turimus finansinius įsipareigojimus bei pareigą juos vykdyti.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas nuteistojo skundą išnagrinėjo laikydamasis įstatymo reikalavimų, atsakė į visus esminius skundo argumentus, pateikė motyvuotas išvadas kodėl mano, kad komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.