Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-01-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-30-506/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-01-22
Bylos Nr.
A6.-30-506/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02513-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja
Pažeidėjas
V. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-30-506/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02513-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. sausio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. R.,

nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI prie FM) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Vilniuje, anksčiau buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) (toliau ir – bendrovė) vadovas V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, baustas administracinėmis nuobaudomis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. nuo 2012-04-04 iki 2018-09-03 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Vilniuje) vadovu ir būdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-12 nutarimu nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimą, žinodamas apie bendrovės nemokumą ir įsipareigojimus VMI prie FM, nevykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė kreditorės VMI prie FM teises nepateikdamas teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. R. teismo posėdyje paaiškino, kad su VMI prie FM pareiškime nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, nusižengimo nepripažįsta, prašo vadovautis jo rašytiniais paaiškinimais, kuriuos pateikė teismui.

Rašytiniuose V. R. paaiškinimuose nurodyta, kad jo vadovaujama bendrovė vykdė taksi paslaugų verslą, verslas buvo sėkmingas iki Vilniuje veiklą pradėjo analogiškas paslaugas teikianti įmonė Uber. Pastarosios įmonės veiklai buvo keliami mažesni reikalavimai, todėl dalis jo bendrovės darbuotojų išėjo iš darbo, atsirado automobilių prastovos, krito pajamingumas, bendrovei pradėjo stigti apyvartinių lėšų. Nepaisant to, bendrovė 2017 metus užbaigė pelningai, pelnas sudarė 16015 eurų. Jis mėgino bendrovę restruktūrizuoti, bet nuspręsta bendrovės reorganizavimo neinicijuoti, dėl ko bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Bendrovės nemokumą nulėmė ne jo kaip vadovo neatsakingas ir pasyvus valdymas ar bankroto neinicijavimas laiku, o pasikeitusi verslo rinka, pasikeitęs valstybinis teisinis reguliavimas. Jo veiksmuose nėra tyčios kaip subjektyvaus veikos požymio, dėl ko nėra ir pagrindo administracinei atsakomybei atsirasti. Taip pat paaiškinimuose atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje (civilinė byla Nr. e2-1018-381/2018) nurodyta, jog pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį sprendžiant įmonės nemokumo klausimą teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, tai yra, tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tuo tarpu VMI prie FM pareiškime nurodyti 2016 metais susidarę nuostoliai nėra pradelstos skolos, ir V. R. neteisėti veiksmai nėra įrodyti. Bendrovės balansas už 2019 metus rodo, kad įmonė turėjo turto už 399331 eurą. Be to, V. R. nurodo, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teismas nagrinėja civilinę bylą, kurioje sprendžiami, be kita ko, ir klausimai dėl bendrovės bankroto priežasčių, todėl civilinės bylos baigtis turės reikšmės sprendimo priėmimui nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgęs į šią aplinkybę V. R. prašo bylos nagrinėjimą atidėti arba sustabdyti iki bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje.

Iš VMI prie FM pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kaip minėta – anksčiau UAB „(duomenys neskelbtini)“) Juridinių asmenų registre įregistruota 2012-02-17 Vilniuje, (duomenys neskelbtini). VMI prie FM duomenimis, bendrovės vadovu laikotarpiu nuo 2012-03-29 iki 2018-09-03 buvo V. R.. VMI prie FM 2018 m. vasario duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka sudarė 23580,84 euro. Ši mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Kitų kreditorių naudai nuo 2017-05-18 antstoliai vykdo išieškojimą 8 vykdomosiose bylose. Pareiškime teigiama, jog tai rodo, kad bendrovė jau nuo 2016-12-31 buvo nemoki, kaip tai apibrėžia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis. Taip pat pareiškime pastebėta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka nuolat didėjo – 2017-08-11 bendrovė buvo skolinga 6393,08 euro, 2018-01-1 – 26649,91 euro, 2018-03-01 – 38881,65 euro, 2018-06-01 – 20150,45 euro, 2018-08-01 – 65223,74 euro, 2018-08-31 – 65433,04 euro, todėl bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Metinių finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui bendrovė nėra teikusi už 2012 – 2017 metus. 2016 metų balanso duomenimis bendrovė turėjo turto už 399331 eurą, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 605047 eurus. VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu yra įregistruotos transporto priemonės, bet iš jų per metus nepriemokos išieškoti nepavyko. Pareiškime nurodoma, kad įvertinus, jog bendrovė buvo nemoki jau nuo 2016-12-31, neturi turto, iš kurio būtų galima vykdyti realų išieškojimą, ilgą laiką neatsiskaito su kreditoriumi VMI prie FM, ir mokestinė nepriemoka didėjo, todėl V. R. nuo 2016-12-31 iki 2018-08-30 nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat pareiškime nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-07-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3589-450/2018 iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nutartis įsiteisėjo 2018-08-30. (3-5 b. l.)

Iš VMI prie FM integruotos kliento informacijos duomenų apie balansą matyti, kad 2017-08-11 bendrovė buvo skolinga 6393,08 euro, 2018-01-1 – 26649,91 euro, 2018-03-01 – 38881,65 euro, o 2018-08-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės prievolės, kurių mokėjimo terminas suėjęs, sudarė 65433,04 euro. (15-20 b. l.)

Iš VMI prie FM 2017-09-07 sprendimo Nr. (23.31-08) 467-220396 ir 2018-02-21 sprendimo Nr. (23.31-08) 467-31288 bei jų priedų matyti, kad nuspręsta išieškoti į biudžetą iš nurodyto mokesčių mokėtojo turto atitinkamai 10071,15 euro ir 23580,84 euro. (13, 14 b. l.)

Iš VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro 2018-08-09 išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra 46 transporto priemonių valdytojas, nekilnojamojo turto bendrovė neturi. (21-22 b. l.)

Iš Antstolių informacinės sistemos 2018-08-09 duomenų matyti, kad antstoliai vykdo išieškojimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 8 vykdomosiose bylose. (23-24 b. l.)

Iš Vilniaus apygardos teismo 2018-07-10 nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3589-450/2018 matyti, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Apygardos teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registre bendrovė įregistruota 2012-02-17, nuo 2012-04-04 jos vadovu įregistruotas V. R.. Nutartyje pažymėta, kad nors formaliai vertinant įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, tačiau iš atsakovo pateiktų duomenų nėra aiškūs konkretūs debitorinių skolų terminai, jų išieškojimo realios galimybės ir/ar atsakovo ketinimai (aktyvūs veiksmai) atgauti debitorines skolas, todėl tokių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę. Taip pat nurodyta, kad vien Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2018-04-25 duomenimis bendrovės skola sudarė 121202,69 euro, iš kurių 115547,64 euro sudaro VSD įmokos, 5655,05 euro – delspinigiai. (6-7 b. l.)

Lietuvos apeliacinio teismo 2018-08-30 nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartis palikta galioti. (810 b. l.)

ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui. Šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybė kyla už bet kurios veikos iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą, konkrečiu nagrinėjamu atveju – už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą.

Kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, iš esmės yra susijęs su įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją atitinkamos pareigos, numatytos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, nevykdymu. Aktualioje šios straipsnio dalies redakcijoje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje pripažįstama, kad, norint įmonės vadovą ar kitus asmenis pagal kompetenciją patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo V. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Pažymėtina, kad nors administracinėn atsakomybėn traukiamas V. R. kaltės nepripažino, jis vis dėlto iš esmės pripažino faktą, jog nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau aiškino savo veiksmus tuo, kad jis tikėjosi bendrovės finansinės padėties pagerėjimo, tokį tikėjimąsi motyvuodamas aplinkybėmis, kad 2017 metus bendrovė baigė pelningai, be to, sunkumai bendrovėje kilo dėl to, jog analogišką veiklą pradėjo vykdyti įmonė Uber. V. R. nuomone, jo veiksmuose nėra tyčios, todėl nėra ir pagrindo jo administracinei atsakomybei.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansas, pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, rodo, kad 2016-12-31 bendrovė 2016 metus baigė turėdama 291416 eurų nuostolių, kai tuo tarpu jos turtą sudarė 399331 eurų, iš jo ilgalaikis – 59619 eurų, trumpalaikis – 333432 eurus, tad bendrovės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad bendrovė nevykdė pareigos pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui 2012-2017 metais, kas sudarė prielaidas nevykdyti ir kitų bendrovei ir/ar jos vadovui privalomų pareigų. Tai, kad VMI prie FM mokestinei nepriemokai nurašyti du kartus priėmė sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (13, 14 b. l.), leidžia spręsti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė įsipareigojimų, atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėdama mokesčių. Kadangi 2016-12-31 bendrovė nevykdė įsipareigojimų (nemokėjo skolų) ir pradelsti viešosios įstaigos įsipareigojimai (skolos) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl bendrovė jau 2016-12-31 buvo nemoki. Sprendžiant iš vėlesnių VMI prie FM sprendimų išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, bendrovės įsiskolinimai tik didėjo (13, 14, 15-19 b. l.).

Vilniaus apygardos teismo 2018-07-10 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018-08-30 nutartyse, kuriose įvertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-12-31 balanse pateikti duomenys bei įsiskolinimų 2018-01-01 duomenys, konstatuota, kad bendrovė yra nemoki, o pradelsti įsiskolinimai įvertinti kaip viršijantys pusę jos balanse nurodytos turto vertės.

Iš aptartų duomenų akivaizdu, kad V. R., būdamas bendrovės vadovu, buvo susipažinęs su bendrovės finansine būkle, su bendrovės įsipareigojimais ir galimybėmis įvykdyti tuos įsipareigojimus, todėl žinojo, kad bendrovė iš esmės atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytas sąlygas, kas jį įpareigojo arba ieškoti sprendimų bendrovės mokumui atkurti, arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Juo labiau, kad vadovas buvo pateikęs pareiškimą teismui, prašydamas iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, tačiau kai Vilniaus apygardos teismas 2018-05-31 nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti, jis jų nepašalino, teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino padavusiam asmeniui. Ši aplinkybė patvirtina, jog V. R. iš esmės tik imitavo veiksmus, jog ieško sprendimų bendrovės mokumui atkurti. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad V. R. jau mažiausiai nuo 2016-12-31 neteisėtai neveikė neinicijuodamas bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat kartu leidžia apibrėžti veikos padarymo laikotarpį nuo 2016-12-31 iki 2018-04-10, kuriuo ne tik jis, bet ir nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsnį ANK įsigaliojo 2017-01-01. Šioje byloje teismas nustatė, kad V. R. veika padaryta laikotarpiu nuo 2016-12-31 iki 201-04-10, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (tuo metu – UAB „(duomenys neskelbtini)“) dar 2016-12-31 tapo nemokia, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos šiai bendrovei iškėlimo, o 2018-04-10 tai padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. R. nepertraukiamai buvo pažeidimo būsenoje, kuri susidarė nevykdant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos teisinės pareigos visą nurodytą laikotarpį. Teismas pažymi, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kai asmuo nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo, yra trunkamojo pobūdžio. Kitaip tariant, asmuo tokį nusižengimą daro nuo to laiko, kai paaiškėja, kad įmonė tapo nemoki, iki tol, kol kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo, išskyrus ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytą penkių dienų laikotarpį. Taigi, trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo atveju nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatymo uždraustą veiką. Tokio nusižengimo padarymo atvejais veika kvalifikuojama pagal įstatymą, galiojusį tuo metu, kai uždrausta įstatymo veika buvo pabaigta arba nutraukta (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018-02-13 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-89-851/2018). Šiuo atveju V. R. buvo nutraukta 2018-04-10 (galiojant ANK), kai dėl bankroto bylos į teismą kreipėsi kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos pareiškimas buvo priimtas, todėl ši veika būtų kvalifikuojama pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2017-09-12 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-162-337/2017). V. R. veika iki 2017-01-01 nebuvo baigta, taigi, administracinis nusižengimas tebebuvo daromas iki 2018-04-10.

Nagrinėjamoje byloje teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad V. R. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-12 nutarimu nubaustas 700 eurų baudą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2018-02-28 pirmenybę teikė kitiems kreditoriams – nors bendrovė buvo skolinga valstybės biudžetui, ji vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, ir pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.

ANK 40 straipsnyje yra numatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Atsakomybė už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai, nustatyta ANK 120 straipsnio 2 dalyje. Dėl šios priežasties aukščiau aptarti V. R. veiksmai (neveikimas) kvalifikuotini pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis administracinėn atsakomybėn traukiamo V. R. veika neteisėtai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kvalifikuojama kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 2 dalyje, jis baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą V. R., teismas laikydamasis ANK 34 straipsnio 1 dalies reikalavimų, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį: padarytas nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, V. R. dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė gana ilgą laiką – daugiau nei metus, nedėjo jokių pastangų įgyvendinti įstaigos vadovui įstatymo keliamų reikalavimų, kol galiausiai tą padarė kreditorius, kuris tam turėjo skirti papildomas pastangas, žmogiškuosius išteklius. Taip pat įvertinamos veiką padariusio asmens kaltės forma ir rūšis (teismas vertina, kad V. R. nusižengimas padarytas veikiant netiesiogine tyčia), įvertinama ir V. R. asmenybė – dar gana jauno amžiaus, dirbantis, neteistas, nors VMI prie FM duomenų apie administracines nuobaudas nesurinko, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad jis yra baustas administracinėmis nuobaudomis. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Nors V. R. iš esmės pripažino faktą, jog nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau kaltę neigė ir niekaip neišreiškė gailėjimosi dėl šios veikos. Teismas pažymi, kad ir esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, jog V. R. yra išskirtinai neigiama asmenybė, duomenų apie nusistovėjusias jo antivisuomenines nuostatas byloje nėra. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas administracinės nuobaudos paskirties įgyvendinimo siekia V. R. skirdamas ANK 120 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, nustatant jos dydį, kiek mažesnį, nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis.

V. R. rašytiniuose paaiškinimuose pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti arba sustabdyti iki bus priimtas galutinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje sprendžiami, be kita ko, ir klausimai dėl bendrovės bankroto priežasčių, todėl civilinės bylos baigtis turės reikšmės sprendimo priėmimui nagrinėjamoje byloje.

Šis prašymas negali būti tenkinamas dėl šių priežasčių. Pirma, ANK nėra numatyta, kad administracinės bylos nagrinėjimas būtų atidėtas arba sustabdytas, pagal galiojančio įstatymo reglamentavimą byloje gali būti tik skelbiama pertrauka. Antra, sprendimo priėmimui nagrinėjamoje byloje yra reikšmingos tik aplinkybės, nustatytos administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Šiuo atveju yra nustatyta, kad Vytauto reiso vadovaujamai bendrovei Vilniaus miesto apygardos teismas iškėlė bankroto bylą pagal kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą. Aplinkybės, kurios yra nustatytos nagrinėjamoje byloje už V. R. pažeidimo laikotarpį nuo 2016-12-31 iki 2018-04-10, taip pat yra patvirtintos ir apygardos teismo 2018-07-01 nutartyje. Teismas vertina, kad šios aplinkybės yra pakankamos sprendimui priimti nagrinėjamoje byloje ir niekaip nėra susijusios su civilinės bylos baigtimi. Todėl V. R. prašymas atidėti ar sustabdyti bylos nagrinėjimą atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais, teismas

nutaria:

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK kodekso 120 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 4200 (keturių tūkstančių dviejų šimtų) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, įmokos kodą – 1001, administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-30-506/2019.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja