Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – Institucija) bei K. S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-07-07 nutarimu K. S. (toliau - Pažeidėjas) buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau – ATPK ) 50⁶ str. 1 d. ir jam pritaikius ATPK 30¹ str. skirta 500 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini)) direktorius, pažeidė kreditoriaus – VMI - reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas K. S., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškime nurodytais duomenimis 2017 m. kovo 8 d. datai bendrovės mokestinė nepriemoka yra 128 714,27 Eur, todėl savo neveikimu vadovas K. S. pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas 147700626, registruota adresu Meistrų g. 20, Panevėžyje).

Panevėžio apygardos teisme buvo gautas Institucijos apeliacinis skundas, kuriuo prašoma Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-07-07 nutarimą pakeisti, K. S. veiką perkvalifikuoti iš ATPK 50⁶ str. į ANK 120 str. 1 d., paliekant jam pirmosios instancijos teismo skirtą nuobaudą. Taip pat Institucija prašo ją pripažinti nukentėjusiąją ir iš K. S. priteisti 10.338,10 nuostolių atlyginimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nustatė, kad Bendrovės vadovas nesiėmė jokių priemonių Bendrovės mokumui išlaikyti ir žinodamas, kokia yra Bendrovės finansinė padėtis bei turimi įsipareigojimai, vis tiek teismui nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui didėjo, o ji būtų buvusi mažesnė, jei K. S. būtų laikęsis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo ( toliau ĮBĮ ) 8 str. 1 d. numatytos pareigos ir laiku inicijavęs bankroto iškėlimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Tuo remiantis skunde nurodoma, kad iš Bendrovės negauta pinigų suma laikytina Institucijos patirtais nuostoliais. Taip pat skunde teigiama, kad apylinkės teismas nustatė, jog K. S. veikoje yra visi ATPK 50⁶ str. numatyto pažeidimo subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, todėl yra visos sąlygos iš Pažeidėjo priteisti kilusią žalą, o būtent 10 338,10 Eur mokestinę nepriemoką. Skunde teigiama, kad skundžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-07-10 nutarimas turi būti keičiamas ir K. S. veika perkvalifikuojama iš ATPK 50⁶ str. į ANK 120 str. 1 d.

Panevėžio apygardos teisme taip pat buvo gaustas ir pažeidėjo K. S. apeliacinis skundas, kuriuo teismo yra prašoma panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-07-07 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)ir administracinės bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti, o jei minimas nutarimas nebūtų panaikintas - skirti mažesnę nuobaudą. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai perkvalifikavo jo veiką iš ANK 120 str. 1 d. į ATPK 50⁶ str. 1 d., nurodoma, kad joks įstatymas teismui nesuteikia teisės savo iniciatyva perkvalifikuoti veiką pagal atitinkamą ATPK straipsnį. Remiantis tuo apeliantas tikina, kad Institucija surašė pareiškimą kvalifikuodama veiką pagal jos padarymo metu negaliojusį įstatymą, o pats nutarimas administracinėje byloje negalėjo būti priimtas pačiai Institucijai neištaisius šios klaidos. Skunde pažymima, kad teismas priimdamas nutarimą pažeidė ATPK 35 str. nuostatas, tiksliau jame įtvirtintą šešių mėnesių terminą skirti administracinę nuobaudą, kadangi nuobaudos skyrimo terminas nebuvo pratęstas, kaip tai numato ATPK 35 str. 3 d. Skunde įvardijamos aplinkybės, dėl ko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ negalėjo būti iškelta bankroto byla, atkreipiamas dėmesys, kad priimdamas skundžiamą nutarimą teismas rėmėsi Panevėžio apygardos teismo 2017-03-28 nutartimi, kuria iškelta bankroto byla UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau K. S. nedalyvavo teismo posėdyje priimant aukščiau minimą teismo nutartį, todėl minimoje nutartyje aptartos aplinkybės turi būti vertinamos iš naujo. Be visa to, Pažeidėjas prašo atsižvelgti į jo prastą materialinę padėtį ir jam skirti mažesnę baudą nei nurodyta skundžiamojoje nutartyje.

Byloje taip pat gautas Institucijos atsiliepimas į Pažeidėjo apeliacinį skundą. Atsiliepime teigiama, jog nagrinėjamoje situacijoje nėra praėję 2 metai nuo administracinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, todėl senaties terminas nuobaudos skyrimui nėra pasibaigęs. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Panevėžio apylinkės teismas K. S. paskyrė mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali bauda.

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

ANK 652 str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniais skundais yra ginčijama K. S. padaryto teisės pažeidimo kvalifikacija, t. y. skunduose nurodoma, jog Pažeidėjo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal 2017-01-01 įsigaliojusio ANK 120 str. 1 d., o ne ATPK 50 ⁶ str. 1 d. Taip pat yra ginčijama K. S. paskirtos baudos dydis bei teismo sprendimas Institucijos prašymą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtu.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu, apeliacinių skundų motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl K. S. padarytos veikos kvalifikavimo nėra teisėtas ir pagrįstas. K. S. nubaustas pagal iki 2016-12-31 galiojusį ATPK 50⁶ str. 1 d. ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimo, analogiškas administracinis nusižengimas numatytas ir nuo 2017-01-01 įsigaliojusiame ANK 120 str. 1 d. Iš Institucijos 2017-03-09 pareiškimo, kuriuo buvo kreiptasi į teismą dėl administracinės bylos iškėlimo K. S. ir nuobaudos paskyrimo bei nuostolių atlyginimo priteisimo, taip pat iš skundžiamo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-07-07 nutarimo matyti, kad K. S. veika buvo padaryta laikotarpiu nuo 2015-02-03 iki 2017 kovo mėnesio. Taigi, veikos baigimo momentu jau galiojo naujasis ANK kodeksas ir minima veika turėjo būti kvalifikuojama būtent vadovaujantis ANK įtvirtintomis normomis, šiuo atveju – pagal ANK 120 str. 1 d.

Institucija savo apeliaciniame skunde remiasi ir cituoja ANK 665 str. 1 d. nuostatas ir teigia, kad priimdamas skundžiamą nutarimą teismas turėjo iš K. S. Institucijos naudai priteisti 10 338, 10 Eur nuostolių atlyginimo. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo skundžiamame nutarime išdėstytais motyvais ir pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 11 p., mokesčio nepriemoka – mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma. Institucijos prašoma šioje byloje priteisti žala kildinama iš mokesčių mokėtojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokestinės prievolės nevykdymo. Tačiau mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 20 p.). Šios prievolės dalykas yra mokestis, kurį privalo mokėti mokesčio mokėtojas. Tuo tarpu žala – viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, institucija nepagrįstai tapatina UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokestinę nepriemoką su turtine žala, už kurią, institucijos teigimu, atsakingas K. S., nes padarė administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad administracinį nusižengimą K. S. padarė kaip įmonės vadovas tuo, kad jis nesikreipė į teismą dėl jo vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo.

Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 skirsnyje yra reglamentuota mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo tvarka, o minėto įstatymo 106 str. yra nurodyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai: 1) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 str. nustatyta tvarka; 2) pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija); 3) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos, jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo šio straipsnio 2 punkto reikalavimo. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 str. nustatyta tvarka; 4) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Įvertinus minėtąjį reglamentavimą, visiškai sutiktina su teismo sprendimu Institucijos prašymą dėl nuostolių atlyginimo atmesti, kadangi toks reikalavimas nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, o ne vadovaujantis ANK nuostatomis.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Institucijos reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo šiuo metu yra išspęstas civilinio proceso tvarka - Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)dėl bankroto UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. 2017-05-31 nutartimi yra patvirtintas Institucijos kreditorinis reikalavimas 129371,89 Eur sumai. Į šią sumą įeina ir Institucijos prašoma priteisti mokesčių nepriemokos suma. Iš to seka, kad žalos klausimas jau yra išspęstas, dėl ko reikalaujamas nuostolių priteisimas nagrinėjamoje byloje reikštų dvigubą žalos priteisimą. Papildomai pažymėtina, kad konkretaus tenkinto kreditorinio reikalavimo įvykdymas yra neatsiejamas nuo bankroto procedūrų vykdymo.

Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas K. S. apeliaciniame skunde teigia, kad byloje neįrodytas juridinio asmens ,,(duomenys neskelbtini)“ nemokumas ir Institucija neturėjo jokio pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Skunde Pažeidėjas taip pat nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutarimą apylinkės teismas rėmėsi 2017-03-28 Panevėžio apygardos teismo nutartimi, kurioje ,,UAB (duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, tačiau pažymi, kad jis teismo posėdyje, kuomet buvo nustatinėjamos aplinkybės dėl bankroto iškėlimo klausimo, nedalyvavo, todėl apylinkės teismas negalėjo remtis minima nutartimi. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus ir pažymi, kad šioje byloje aukščiau nurodytos aplinkybės nėra nagrinėjamos, kadangi visi su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla susiję klausimai yra nagrinėjami ir vertinami Panevėžio apygardos teisme civilinio proceso tvarka civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog dėl minimos Panevėžio apygardos teismo 2017-03-28 nutarties, kuria UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo atskirasis skundas aukštesnės instancijos teismui nebuvo paduotas, nutartis yra įsiteisėjusi. O iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ matyti, kad toje pačioje byloje 2017-09-01 priimta nutartis pripažinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankrutavusia ir priimtas sprendimas ją likviduoti. Iš to seka, kad priimdamas skundžiamą nutarimą teismas pagrįstai rėmėsi civilinėje byloje Nr(duomenys neskelbtini) 2017-03-28 priimtu sprendimu.

Be visa to, K. S. apeliaciniu skundu aukštesnės instancijos teismo prašo atsižvelgti į jo sunkią materialinę padėtį ir sumažinti jam apylinkės teismo nutarimu paskirtą nuobaudą. Šis prašymas nepagrįstas. ANK 120 str. 1 d. numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims skiriama bauda nuo 1 400 iki 3 000 Eur. Teismas, atsižvelgdamas ir sutikdamas su apylinkės teismo nutarime nurodytais motyvais, kad K. S. nebuvo praeityje baustas už analogiškų veikų padarymą, vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais bei remiantis ANK 34 str. 5 d. nuostatomis konstatuoja, kad jam ir pagal ANK 120 str. 1 d. skirtina mažesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, kuri, teismo nuomone, bus pakankama tiek nubaudimui, tiek prevenciniams tikslams pasiekti.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl K. S. kaltės padarius aukščiau nurodytą veiką, tačiau ją kvalifikavo netinkamai. Iš to seka, kad apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, o skundžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-07-07 nutarimas keičiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 str. 1 d. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nutarimą pakeisti.

K. S. padarytą veiką perkvalifikuoti iš ATPK 50⁶ str. į ANK 120 str. 1 d. ir vadovaujantis ANK 34 str. 5 d. paskirti jam 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Ši nutartis neskundžiama.