Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lidanca“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nortomas“ pareiškimą iškelta bankroto byla atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lidanca”,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį ribas nėra.Ieškovė BUAB „Nortomas“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2015 m. spalio 28 d. Paskolos sutartį Nr. 20150928 NOR-LID bei 2016 m. gruodžio 2 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pranešimą žiniasklaidai.Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, ieškovės naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad jokių prieštaravimų dėl naujų dokumentų priėmimo nėra gauta.Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas. Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie negali organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad ieškovė nebuvo informavusi jos dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kaip tai numato ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis bei nepateikė jai aiškiai suformuluotos pretenzijos dėl prievolės nevykdymo. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 5 dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos.Pagal CK 2.49 straipsnio 3 dalį visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Pareiga pranešti apie juridinio asmens buveinės vietos pakeitimą ar kitą galimą dokumentų įteikimo adresą tenka būtent juridiniam asmeniui (CK 2.49 straipsnio 2-3 dalys, 2.62, 2.66 straipsniai, CPK 121 straipsnis, 122 straipsnio 2 dalis). Byloje esančiais bei viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad atsakovės UAB „Lidanca“ buveinė nuo 2013 m. birželio 7 d. registruota adresu Žalgirio g. 5, Panevėžys. Duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie kitą atsakovės buveinės adresą, byloje nėra, pateikdama atskirąjį skundą jų teismui nepateikė ir apeliantė. Kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovės į bylą pateiktas „Raginimas apmokėti įsiskolinimą“ bei registruotos pašto siuntos išrašas patvirtina, kad ieškovė iki kreipimosi į teismą 2018 m. vasario 5 d. išsiuntė atsakovei raginimą, kuriame nurodė, kad peržiūrėjus ieškovės dokumentus, nustatyta, kad atsakovė skolinga BUAB „Nortomas“ pagal paskolos sutartį Nr. 20150928 NOR-LID. Todėl ieškovė prašė atsakovės iki 2018 m. kovo 10 d. sumokėti 50 775 Eur įsiskolinimą bei nurodė, kad nesulaukusi mokėjimo ar mokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijų po raginime nustatyto termino, kreipsis į teismą dėl skolos išieškojimo, o pasitvirtinus, kad atsakovė yra nemoki, informuoja bendrovę ĮBĮ 6 straipsnyje nustatyta tvarka, kad pateiks pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Lidanca“. Nesant duomenų apie atsakovės buveinės pasikeitimą, dokumentų siuntimas adresu Žalgirio g. 5, Panevėžys, kuris yra registruotas Juridinių asmenų registre, yra laikomas tinkamu susirašinėjimu su atsakove. Be to, ieškovės į bylą pateiktas AB „Lietuvos paštas“ siuntų paieškos išrašas patvirtina, kad 2018 m. vasario 5 d. „Raginimas apmokėti įsiskolinimą“ atsakovei buvo įteiktas 2018 m. vasario 7 d. Priešingai nei teigia apeliantė, 2018 m. vasario 5 d. pranešime ieškovė tiksliai nurodė bendrovės neįvykdytą įsipareigojimą ir jo kilmę bei įspėjo atsakovę, kad įsipareigojimo neįvykdymo atveju ieškovė per pranešime nurodytą laikotarpį (iki 2018 m. kovo 10 d.) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Įsipareigojimams įvykdyti ieškovė nustatė ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus dėl ikiteisminės bankroto bylos iškėlimo procedūros pažeidimo. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent vienas iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų pagrindų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Teismų praktikoje, be kita ko, pažymima ir tai, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės atskirojo skundo argumentų, pirmiausia, pažymi, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis c. b. Nr. 2-2635/2013; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad UAB „Lidanca“ yra moki bei turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais.Byloje esančio 2014 m. atsakovės balanso duomenimis, nustatyta, jog 2014 m. UAB „Lidanca“ ilgalaikio turto neturėjo, o trumpalaikio turto vertė sudarė 5 661,20 Eur (19 547 Lt). Didžiąją dalį trumpalaikio turto, t. y. 3 620,25 Eur (12 500 Lt), sudarė atsargos, likęs bendrovės turtas – 2 040,95 Eur (7 047 Lt) pinigai ir pinigų ekvivalentai. Atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams sudarė 2 739,81 Eur (9 460 Lt). Kadangi byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti dėl įsipareigojimų įvykdymo terminų, apeliacinės instancijos teismas juos vertina kaip pradelstus. Viešai prieinamais duomenimis taip pat nustatyta, kad bendrovė neturi jokio nekilnojamojo turto, jos skola VSDFV Šiaulių skyriui egzistuoja nuo 2016 m. gruodžio mėn. ir šiuo metu sudaro 316,98 Eur, bendrovėje nuo 2017 m. liepos mėn. apdraustų asmenų nėra. Ieškovės kartu su atsiliepimu į bylą pateikta 2015 m. spalio 28 d. paskolos sutartis Nr. 20150928 NOR-LID bei BUAB „Nortomas“ banko sąskaitų išrašai nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. patvirtina, kad paskolos sutarties pagrindu BUAB „Nortomas“ pervedė atsakovei 51 505 Eur (2015 m. rugsėjo 29 d. pervesta 20 000 Eur, 2015 m. lapkričio 11 d. – 13 700 Eur, 2015 m. lapkričio 12 d. – 7 050 Eur, 2015 m. lapkričio 13 d. – 10 500 Eur, 2016 m. vasario 17 d. – 200 Eur ir 2016 m. vasario 22 d. – 55 Eur), iš kurių atsakovė grąžino ieškovei 730 Eur (2015 m. gruodžio 14 d. grąžinta 500 Eur, 2016 m. gruodžio 16 d. – 230 Eur). Nors atsakovė neneigia paskolos sumą gavusi ir jos visos ieškovei negrąžinusi (likusi negrąžinta paskolos suma 50 775 Eur), tačiau tvirtina, kad paskolos negrąžino, nes pati ieškovė tinamai neįvykdė prievolės pagal paskolos sutartį bei skolos grąžinimo terminas dar nėra suėjęs. Pagal 2015 m. spalio 28 d. paskolos sutarties 4.2. punktą paskolos sumą (100 000 Eur, sutarties 4.1 punktas) paskolos gavėjas (UAB „Lidanca“) įsipareigojo panaudoti įmonės įgyvendinamam projektui pagal suteiktą ES paramą, Klaipėdos r., Kvietinių k. Paskolos grąžinimo terminas – iki 2020 m. gruodžio 31 d. (sutarties 12.1 punktas). Tačiau pagal sutarties 5.1. punktą paskolos davėjas (BUAB „Nortomas“) turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį ir pareikalauti grąžinti paskolą prieš šioje sutartyje nustatytą terminą, jei paskolos gavėjas nors kartą pažeidžia šią sutartį ir/ar kyla bent menkiausia grėsmė, kad paskolos gavėjas gali neįvykdyti priimtų įsipareigojimų. Sutarties 5.2. punktas nustato, kad jei paskolos gavėjas dėl vienokių ar kitokių priežasčių neįgyvendina numatyto ES projekto iki 2016 m. kovo 15 d., tokiu atveju jis privalo grąžinti paskolą po pirmo reikalavimo, ne vėliau kaip per 20 dienų.Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teismas nustatė, kad UAB „Lidanca“ 2016 m. balandžio 11 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismo administracinį teismą (bylos Nr. eI-6834-426/2016) prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2016 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. SKP-28 ir įpareigoti Agentūrą išmokėti 50 164 Eur paramą. Administracinės bylos duomenimis, Agentūra 2016 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. SKP-28 nusprendė neskirti (neišmokėti) 50 164 Eur paramos sumos pagal mokėjimo prašymą Nr. 2AKV1-3-13-3-MP001, nes UAB „Lidanca“, įgyvendindama projektą, kurio tikslas buvo sukurti žuvų auginimo UAS kompleksą Cirulių g. 15, Kvietinių k., Dauparų-Kvietinių sen., Klaipėdos r. sav., padarė pažeidimus, t. y. laiku nepateikė galutinio mokėjimo prašymo ir dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimu UAB „Lidanca“ skundą atmetė. Sprendimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 23 d. Pagal teismų formuojamą praktiką sprendžiant juridinio asmens (ne)mokumo klausimą ir vertinant jo turimo turto santykį su pradelstais įsipareigojimais, tokio asmens ginčijami įsipareigojimai paprastai nėra įskaičiuojami į bendrą jo pradelstų įsipareigojimų sumą, tačiau ši taisyklė negali būti suabsoliutinama ir teismo taikoma visiškai neatsižvelgiant į teisminių ginčų dėl kreditorinių reikalavimų pobūdį bei atsiradimo aplinkybes (Lietuvos apeliacinis teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-515-823/2018, 44-45 punktai). Šiuo atveju nutarties 30 punkte nurodytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Lidanca“ įgyvendinamam projektui ES parama iki 2016 m. kovo 15 d. nebuvo suteikta, todėl, priešingai, nei tvirtina atsakovė, BUAB „Nortomas“, vadovaudamasi sutarties 5.1. ir 5.2. punktais, turėjo pagrindą nutraukti paskolos sutartį ir pareikalauti grąžinti suteiktą paskolos sumos dalį. Paskolos grąžinimo terminas yra suėjęs, todėl 50 775 Eur suma vertinama kaip pradelstas atsakovės įsiskolinimas ieškovei. Atsakovė paskolos sutarties nutraukimo teisėtumo įstatymų nustatyta tvarka neginčijo. Pradelsti UAB „Lidanca“ įsipareigojimai kreditoriams sudaro 53 831,79 Eur (50 775 Eur + 2 739,81 Eur + 316,98 Eur), tuo tarpu bendrovės turto vertė 2014 m. balanso duomenimis buvo 5 661,20 Eur. Nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl atsakovės nemokumo (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).Atsakovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė jai teisės dalyvauti bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme. Byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi įpareigojo atsakovės UAB „Lidanca“ vadovą V. G. (einantį bendrovės vadovo pareigas nuo 2015 m. spalio 7 d.) iki 2018 m. balandžio 6 d. pateikti Panevėžio apygardos teismui įmonės balansą, kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose būtų nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, 2018 m. kovo 30 d. duomenimis bei pareikšti nuomonę dėl paduoto pareiškimo. Tačiau bendrovės vadovas prašomų dokumentų nepateikė, o 2018 m. balandžio 6 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl termino dokumentams pateikti pratęsimo. Pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino ir bendrovės bankroto iškėlimo klausimą sprendė pagal byloje esančius duomenis. Minėta, kad sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu net ir pirmosios instancijos teismui netenkinus atsakovės vadovo prašymo dėl termino pratęsimo, pastarasis galėjo, teikdamas atskirąjį skundą arba/ir iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme dienos, pateikti teismui aktualius bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus. Tačiau į bylą iki šiol nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių įmonės mokumą ir veiklos vykdymą. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė neturi jokio registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, negali padengti nuo 2016 m. esančio įsiskolinimo VSDFV, veiklos nevykdo. Taigi, nors 2014 m. balanse nurodomo bendrovės turto struktūra šiuo metu gali būti pakitusi, tačiau atsakovei nepateikus jokių duomenų apie dabartinę bendrovės būklę, teismas sprendžia, kad jai pagrįstai iškelta bankroto byla. Vienok akcentuotina, kad UAB „Lidanca“ bankroto bylos proceso metu, nustačius įstatyme numatytus pagrindus, bankroto byla gali būti nutraukta (ĮBĮ 27 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą