- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-18
- Bylos Nr.
- 2YT-6692-359/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00285-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- L. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- L. B., G. Š., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – L. B., G. Š. bei valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio J. Š., mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėja priėmė atsiradusį palikimą.
Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad su J. Š. susituokė (duomenys neskelbtini) Jie susilaukė dviejų vaikų: dukros L. Š. (dabar B.), gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus G. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškime teismui dar nurodyta, kad gyvenany santuokoje su J. Š. nuosavybės teise įgiję nekilnojamąjį turtą: garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha ploto, esantį sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuos pastatus ir žemės sklypus sutukotiniai kartu nuosavybės teise valdė iki J. Š. mirties Mirus J. Š. niekas per nustatyta įstatymo terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes pareiškėja manė, kad po sutuoktinio mirties visas turtas ir taip jai priklauso. Mirus sutuoktiniui pareiškėja jį palaidojo. Po jo mirties sutvarkė visus sutuoktinio daiktus – drabužius, namų apyvokos daiktus, nuotraukas, toliau gyveno tuose namuose (duomenys neskelbtini), tvarkė, prižiūrėjo tuos namus, mokėjo mokesčius, šiuose namuose gyvena iki šiol, tvarkė ir dirbo žemę, prižiūrėjo žemės sklypus. Laiko namus kaip savus, tai yra faktiniais aktyviais veiksmais pradėjo valdyti palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys L. B. ir G. Š. savo atsiliepimuose į pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodė, kas su pareiškimu sutinka, nurodo, kad pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos ir prašo pareiškimą tenkinti, o bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą mirusiojo J. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad Tarnyba neturi duomenų apie J. Š. palikimo perėjimą valstybei faktą, taip pat Tarnyba nesikreipė į notarą dėl palikėjo turto paveldėjimo valstybės vardu. Prašo pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, įvertinus bylos aplinkybes ir įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra J. Š. sutuoktinė, jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono CMS, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). (b.l.6) (Duomenys neskelbtini) mirė J. Š. (mirties akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), b.l.11). Po sutuoktinio J. Š. mirties liko nepaveldėtas nekilnojamasis turtas: garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha ploto, esantis sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja iki sutuoktinio mirties gyveno kartu su J. Š., jam mirus jį palaidojo sutvarkė jo daiktus, mokėjo mokesčius, toliau gyvena šiuose namuose, juos tvarko prižiūri žemės sklypus, jais naudojasi.
Iš byloje pateiktos Kaišiadorių miesto seniūnijos (duomenys neskelbtini) pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.12 matyti, kad pareiškėja L.Š., gim. (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravo ir nuolat gyvena (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno regiono valstybės archyvo pažymos matyti, kad Kaišiadorių rajono 1-ojo ir Kaišiadorių rajono 2-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) m. dokumentuose žinių apie J. Š. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą nėra. (b.l.15) Kaišiadorių rajono 3-ojo notaro biuro notaras pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.14) nurodė, kad biure paveldėjimo byla po J. Š. a. k. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.
Mirus J. Š. įstatymo nustatyta tvarka palikimas nebuvo priimtas, tai yra per nustatytą įstatymu laiko tarpą niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio J. Š. mirties priėmė jo vardu atsiradusį palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio J. Š. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jo vardu atsiradusį palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Šis klausimas spręstinas pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) normas, reglamentavusias paveldėjimo teisinius santykius.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad L. Š. iš karto po savo sutuoktinio J. Š. mirties priėmė mirusiojo palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, nes ji ir naudojosi vyro turtu, prižiūrėjo jį, rūpinosi, naudojosi kitais jai priklausančiais daiktais, tame turte (bute) gyvena. Šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikėjos mirties ir pareiškėja elgėsi su J. Š. priklausiusiu turtu kaip paveldimo turto savininkė. Mirusiojo J. Š., turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys: L. Š., G. Š., VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad L. Š. po sutuoktinio J. Š. mirties priėmė jos palikimą pradėjęs turtą faktiškai valdyti. Byloje nėra duomenų, kad po J. Š. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad po J. Š. mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė L. Š. per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą priėmė palikimą, atsiradusį po jos mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 1-3, 5 dalys). L. Š. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties, pradėjęs turtą faktiškai valdyti. Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio J. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti mirusiosios turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjui, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos L. Š. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.