Kauno apygardos teismo nutartis

2026-03-17 · Civilinė byla Nr. e2S-760-921/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-17
Bylos Nr.
e2S-760-921/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34689-2025-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Sujetienė
Pareiškėjas
V. T.
Civilinė byla Nr. e2S-760-921/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34689-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.3.7; 3.3.2.6.1
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-3122-466/2026 pagal pareiškėjos V. T. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimo palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. P. V. T. skundu kreipėsi į teismą, prašydama: panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros aukštesniosios prokurorės V. Š. 2025 m. gruodžio 2 d. nutarimą palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2025 m. spalio 9 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. 2VI-59; įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorą taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pavojingos būklės pašalinimo.

2. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2024 m. daug kartų kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Civinity namai“ dėl pavojingos namo būklės. Atitinkamos institucijos neatliko nei statinio apžiūros, nei pavojingų defektų šalinimo veiksmų. Vilniaus apygardos prokuratūra neištyrė ir nesiėmė veiksmų grėsmingai namo būklei pašalinti. Pareiškėjos skundų nagrinėjimas užtruko labai ilgai ir namo grėsminga būklė nebuvo pašalinta. Pavojingos namo būklės nepašalinimas pažeidžia pareiškėjos ir kitų namo gyventojų interesus. Todėl pareiškėja nesutiko su prokuroro nutarimu atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėja skundą iš esmės grindžia tais pačiais motyvais, kurie buvo išdėstyti jos skunde ir prašymuose Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui, skunde aukštesniajam prokurorui ir yra išsamiai išnagrinėti prokurorų atlikto tyrimo metu bei motyvuotai įvertinti skundžiamame nutarime. Pareiškėja skunde nenurodė konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padariusi skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2025 m. spalio 9 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. 2VI-59, nagrinėjusi aukštesnioji prokurorė. Pažymėjo, kad proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras aukštesnioji prokurorė nepažeidė, nes tyrimo metu buvo rinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, jie buvo analizuojami ir vertinami, pateiktos argumentuotos išvados dėl pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones nagrinėjamu atveju nebuvimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino.

5. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ar Vilniaus apygardos prokuratūra būtų neišsamiai, nevisapusiškai ar nepakankamai atlikusios faktinės situacijos tyrimą, neatsakiusios į tyrimui reikšmingus klausimus, neįvertinusios teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad tai, jog pareiškėja kitaip aiškina ginčo situacijai taikytinus teisės aktus, taip pat kitaip vertina tuos pačius prokurorų atlikto tyrimo metu surinktus dokumentus, nesudaro pagrindo naikinti nutarimą. Pareiškėjos skunde nesant argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog prokurorų veiksmai, atsisakant taikyti viešojo intereso gynimo priemones, pažeidė proceso teisės normas, nenustačius aplinkybių dėl proceso teisės pažeidimo, teismas pareiškėjos skundo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

6. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad aukštesnysis prokuroras tinkamai ir išsamiai išanalizavo pareiškėjos skunduose nurodytas faktines aplinkybes bei, kad tyrimas buvo atliktas visapusiškai. Pažymi, kad dokumentų pateikimas ir faktinių aplinkybių nustatymas prokuratūrai užsitęsė neleistinai ilgai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus UAB „Civinity namai“ netinkamas veikimas, vykdant statinio techninę priežiūrą ir naudojimo priežiūrą, negalėjo ir neturėjo įtakoti laiku pateikti dokumentus bei nustatyti faktinę pastato būklę. Tyrimo metu buvo vilkinamas esminio klausimo nagrinėjimas – pavojingos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būklės įvertinimas. Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Civinity namai“ pozicija, jog nėra būtinybės atlikti pastato laikančiųjų konstrukcijų ekspertizę, gali sudaryti grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei, tačiau prokuratūra nesiėmė priemonių šių subjektų veiksmams ar neveikimui įvertinti ir atsakomybei taikyti. Teismas šio esminio klausimo neįvertino.

6.2. Prokuratūra atsisakė ginti viešąjį interesą, motyvuodama tuo, kad savivaldybė neva ėmėsi priemonių pastato defektams pašalinti. Ši išvada neatitinka tikrovės. 2025 m. rugsėjo 30 d. statinio techninės priežiūros aktu Vilniaus miesto savivaldybė įpareigojo pastato administratorių iki 2025 m. lapkričio 27 d. atlikti pastato laikančiųjų konstrukcijų ekspertizę, pateikti ekspertizės aktą bei išvadas ir pašalinti nustatytus defektus. Tačiau iki šiol šie nurodymai nėra įvykdyti, apie jų įvykdymą prokuratūra informuota nebuvo. Nė vienas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymas nebuvo realiai įgyvendintas, o pavojingi pastato laikančiųjų konstrukcijų defektai liko nepašalinti. Esant tokiai situacijai, prokurorų sprendimas netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsiliepimas

6.3. Pareiškėja pažymi, kad jai nebuvo suteikta galimybė pateikti prieštaravimų Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikus atsiliepimą į skundą. Todėl papildomai kartu su atskiruoju skundu pareiškėja teikia 2025 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymą bei 2026 m. sausio 12 d. UAB „Civinity namai“ raštą, kurie patvirtina, kad iki šiol nebuvo imtasi jokių realių veiksmų pastato trūkumams pašalinti. Susidariusi situacija rodo sistemingą institucijų neveikimą ir vilkinimą, o tai pažeidžia ekonomiškumo principą bei neužtikrina veiksmingo viešojo intereso gynimo. Iki šiol nėra padaryta esminė išvada, ar saugu gyventi šiame name, nors grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei išlieka.

2. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

7.1. Pareiškėja nenurodo argumentų dėl pažeistų proceso normų, nustatančių prašymo, skundo tyrimo procedūras.

7.2. Pirmosios instancijos teismas turi patikrinti prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, ką šiuo konkrečiu atveju ir padarė, tačiau neturi pareigos nagrinėti pareiškėjos skundo argumentų dėl materialiosios teisės pažeidimų, nagrinėti ginčo iš esmės, vertinti tyrimo prokuratūroje metu surinktų įrodymų ir spręsti dėl prokurorų išvadų pagrįstumo. Teismas spręsdamas dėl skundžiamo prokuroro nutarimo pagrįstumo negali nagrinėti klausimo (ginčo), kurį nagrinėjo prokuroras iš esmės, ir taip pažeisti prokuroro diskrecijos teisę priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją.

7.3. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tirdami pareiškėjos prašymą ir skundą, prokurorai atliko būtinus veiksmus ir proceso normų, nustatančių pareiškimo (skundo) tyrimo procedūras, nepažeidė.

7.4. Priešingai nei teigia pareiškėja, jos skunde nurodyti argumentai dėl egzistuojančios būtinybės ginti viešąjį interesą, buvo detaliai išanalizuoti prokurorų nutarimuose, be kita ko ištirtos pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl namo būklės. Aukštesnysis prokuroras, palikdamas galioti sprendimą dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, išsamiai analizavo, vertino ir argumentavo savo išvadas dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, detaliai ir argumentuotai pasisakė dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių vertinimo, aiškiai nurodydamas teisės aktų nuostatas ir dokumentus, kuriais rėmėsi darydamas atitinkamas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

4. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėja pateikė naujus įrodymus – 2025 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus raštą ir 2026 m. sausio 12 d. UAB „Civinity namai“ raštą.

5. CPK normos nustato, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 43 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21–22 punktai).

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad jai nebuvo suteikta galimybė pateikti prieštaravimų į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktą atsiliepimą į skundą, nelaikytinos objektyviomis, kodėl nauji įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui. Įvertinęs teikiamų naujų įrodymų turinį, jų datas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad objektyvių kliūčių pateikti šiuos įrodymus anksčiau nebuvo. Kadangi faktinės aplinkybės buvo nurodytos skunde, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jas pagrindžiantys įrodymai privalėjo būti pateikti bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui.

Žemesnės instancijos teismas

7. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustatyta sąlygų CPK 314 straipsnyje įtvirtintai išimčiai taikyti, todėl pareiškėjos su atskiruoju skundu teikiamus įrodymus atsisakoma priimti.

Dėl ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skundas dėl prokuratūros priimto nutarimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia tuo, kad skundžiama nutartimi teismas neįvertino, ar prokuratūros tyrimas buvo atliktas išsamiai ir, ar jo metu buvo patikrintos visos esminės, būtinos aplinkybės pagrįstam sprendimui dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo ar netaikymo priimti.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 118 straipsnio 2–3 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. CPK 5 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Nurodytos nuostatos detalizuotos, be kita ko, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundą pateikė naudodamasis jai Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje suteikta teise apskųsti prokurorų nutarimus, kuriais atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

12. Įstatymų leidėjas nenustatė specialių taisyklių, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl prokuratūros (prokuroro) nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo. Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą. Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tik patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų (ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo). Akcentuotina, kad įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-75-916/2016).

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir aktualius kasacinio teismo išaiškinimus, pažymi, kad, nagrinėjant tokio pobūdžio pareiškėjos skundą, teismas, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės, nesprendžia dėl viešojo intereso pažeidimo iš esmės, o patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrą. Teismas negali nuspręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo. Tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir nusprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas.

14. Taigi, pareiškėja, nesutinkanti su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros aukštesniosios prokurorės nutarimu, kuriuo paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, turi konkrečiai nurodyti bei pagrįsti, kokių tyrimo eigos procedūrų prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjos skundą, nesilaikė, arba kokios konkrečiai tyrimo procedūros (teisės normos) buvo pažeistos.

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde teismui nenurodė konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padariusi skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2025 m. spalio 9 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. 2VI-59, nagrinėjusi aukštesnioji prokurorė. Pareiškėja skundą grindžia tik tuo, kad tyrimas užtruko labai ilgai ir, jos nuomone, tyrimas buvo atliktas neišsamiai. Tačiau, kaip jau minėta, teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, tik patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras (ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo).

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus aukštesniosios prokurorės 2025 m. gruodžio 2 d. nutarimo turinį, nenustatė pagrindo spręsti, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nebuvo tirti ir įvertinti. Nustatyta, kad prokuratūra tyrė faktinius duomenis dėl pareiškėjos prašyme nurodytų tirtinų aplinkybių (dėl statinio būklės, avarijos grėsmės, deformacijų, būtinybės atlikti šio statinio ekspertizę), rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino, atsižvelgė į teisinį reglamentavimą, pateiktos argumentuotos išvados dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Aukštesnioji prokurorė atkreipė pareiškėjos dėmesį ir į tai, kad jos prašymų dėl pastato (duomenys neskelbtini), būklės nustatymo, ekspertizės skyrimo ir defektų šalinimo nagrinėjimas užtruko ne dėl prokuroro, o dėl statinių naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus – UAB „Civinity namai“ netinkamo veikimo vykdant minėto statinio techninę priežiūrą ir naudojimo priežiūrą.

17. Nustačius paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia pareiškėja, prokuroro Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies pagrindu tyrimo metu atlikti veiksmai, be kita ko, ir 2025 m. rugpjūčio 5 d. kreipimasis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl statinio būklės, avarijos grėsmės, deformacijų, būtinybės atlikti šio statinio ekspertizę ir kt., užtikrino pareiškėjos prašymuose nurodytų aplinkybių išaiškinimą ir įvertinimą ir sprendimo atlikti privalomąją statinio ekspertizę pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 ir 41 dalis bei pastato defektų šalinimo darbus priėmimą.

18. Kaip minėta anksčiau, teismas nesprendžia klausimo dėl viešojo intereso pažeidimo iš esmės, teismui nesuteikta teisė vertinti prokuratūros išvadų, padarytų įvertinus surinktus įrodymus, nesuteikta teisė nurodyti prokurorui, kokį sprendimą jis turi priimti. Tuo tarpu įvertinus prokuratūros atliktus procesinius veiksmus, nėra pagrindo išvadai, jog prokurorai (tiek Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, tiek ir aukštesnioji prokurorė) atsainiai atliko tyrimą ir išnagrinėjo pareiškėjos prašymus (skundus), kuriais buvo prašoma taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir įpareigoti atsakingas institucijas imtis veiksmų dėl namo (duomenys neskelbtini), techninės būklės nustatymo, ekspertizės skyrimo ir defektų šalinimo.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Apibendrindamas tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją naikinti atsakovės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurgita Sujetienė