Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės ir Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022-07-18 nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. K. paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, nuspręsta į bausmės laiką įskaityti E. K. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021-06-18 23.33 val. iki 2021-06-19 12.03 val. (vieną parą) ir nustatyti, kad vieną parą arešto E. K. yra atlikęs.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, E. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, nuspręsta iš E. K. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), – vertę atitinkančią pinigų sumą – 8 740 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. K. nuteistas už tai, kad E. K. 2021-06-18, apie 21.09 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas 2,78 promilių neblaivumas, t. y. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šiais savo veiksmais E. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliacinis skundas atmestinas

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

5. Apeliantas neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, jos kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta bausme, ginčijamas jos dydis bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones skyrimas, būtent dėl bausmės ir šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo bei jos termino proporcingumo apygardos teismas pasisakys plačiau.

6. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas E. K. dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažino kaltu, dėl kaltės byloje ginčo nėra. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs E. K. kaltu bei pritaikęs BK 64¹ straipsnį, jam paskyrė galutinę 40 parų arešto bausmę, taip pat taikė jam BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas ir skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisę vairuoti transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui atėmimą, taip pat nusprendė išieškoti konfiskuotino turto – automobilio – vertę atitinkančią pinigų sumą – 8 740 Eur.

Dėl bausmės

7. Apygardos teismas, įvertinęs nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl bausmė jam skirta teisėtai ir pagrįstai. Paskirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei pavojingumui, todėl pagrindo tenkinti apelianto prašymą dėl bausmės švelninimo nėra.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį skirtinos bausmės, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus.

9. E. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Veika tyčinė. Šią nusikalstamą veiką jis padarė praeityje būdamas ne vieną kartą teistas, esant neišnykusiam teistumui, todėl teismas konstatavo esant recidyvą (BK 27 straipsnis). Be to, E. K. daugelį kartų trauktas administracinėn atsakomybėn, turi galiojančių nuobaudų.

10. Apeliantas skunde kaip vieną iš pagrindų švelninti bausmę nurodo, kad nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, padėjo atskleisti visas jos aplinkybes. Apygardos teismui susipažinus su bylos medžiaga, kyla abejonių dėl nuteistojo nuoširdumo, pagrįstai manytina, kad toks apelianto elgesys yra paremtas siekiant išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės, tačiau ne dėl to, kad asmuo kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Apylinkės teismas tinkamai pažymėjo, jog svarbu atsižvelgti į tai, kad E. K. ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių savo kaltės visiškai nepripažino, tik vėliau teismo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nurodė, kad nuoširdžiai gailisi ir kritiškai vertina savo elgesį. Sutiktina su apylinkės teismo nurodyta aplinkybe, jog pagal baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir teismų praktiką asmens prisipažinimas yra būtina nuoširdaus gailėjimosi išraiška. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Toks prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2007, 2K-638/2010, 2K-106/2011, 2K-312-697/2016 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą, o ne tik pagal bendrus kaltininko pareiškimus.

11. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55, 56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą.

12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apylinkės teismas, vertindamas bausmės skyrimo motyvus bei nuteistojo asmenybę, nustatė vieną lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. E. K. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad E. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis praeityje teistas ne vieną kartą, paskutinį kartą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, jam paskirta 34 MGL bauda, administracine tvarka baustas daug kartų, turi galiojančią nuobaudą, vidurinio išsilavinimo, dirbantis.

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis turi rimtų psichologinių problemų, dėl to vartoja alkoholį bei narkotines medžiagas. Nusikaltimo padarymo metu taip pat buvo apsvaigęs nuo narkotikų, todėl prašo tai vertinti kaip aplinkybę, jog jo padaryta nusikalstama veika ne iš tyčinių paskatų, o esant neblaiviai būsenai, apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. Apygardos teismas apeliantui pažymi, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas nusikalstamos veikos aplinkybes ir nuteistojo būseną – esant apsvaigus nuo narkotinių medžiagų – vertino kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad tai jokiais atvejais nelaikytina pagrindu skirti švelnesnę bausmę.

14. Skunde pažymima, kad nuteistasis išlaiko dvi mažametes dukras, turi įmonę, kuriai vadovauja, todėl, paskyrus jam skundžiamame nuosprendyje nurodytas bausmes bei baudžiamojo poveikio priemonę, nukentės jo įmonės reikalai bei mažamečių dukrų išlaikymas. Apygardos teismas nurodo, kad apylinkės teismas šias aplinkybes žinojo ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nepateikė jokių naujų duomenų, kurie priimant skundžiamą nuosprendį nebuvo žinomi pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtos aplinkybės apeliantui buvo žinomos iki nusikalstamos veikos padarymo, o atsakomybė už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų jam taip pat buvo žinoma dar iki jos padarymo, todėl jis turėjo suvokti tokio savo elgesio pasekmes.

15. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik realiai atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

16. Apeliantas nesutinka su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – taikymu.

17. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (be kita ko, ir teise vairuoti transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų. Taigi tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva.

18. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. K. kaltu, įvertino visas bylos aplinkybes (be kita ko, ir tai, kad jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, taip pat teismų praktiką ir skyrė jam BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams (BK 68 straipsnio 2 dalis).

19. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo sprendimą, neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje išsamiai neišnagrinėjo visų aplinkybių, reikšmingų baudžiamojo poveikio priemonei – uždraudimui naudotis specialiąja teise, nustatytai BK 68 straipsnio 1 dalyje, skirti (pavyzdžiui, ignoravo kokias nors svarbias bylos aplinkybes, netinkamai jas vertino ar pan.). Priešingai, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo turinys patvirtina, kad visos baudžiamojo poveikio priemonei – uždraudimui naudotis specialiąja teise – skirti reikšmingos aplinkybės buvo išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos ir baudžiamasis įstatymas (BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalys) pritaikytas tinkamai.

20. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas ir padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

21. E. K. pripažintas kaltu už šiurkštų KET pažeidimą – vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, neabejotinai keliantį itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. E. K. buvo nustatytas sunkus girtumas (2,78 promilės), daugiau nei 6 kartus viršijantis leistiną normą, be to, kaip parodė pats nuteistasis, nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Apygardos teismas pažymi, kad tik laimingo atsitikimo dėka nenukentėjo nei kiti asmenys, nei jis pats.

22. Vertinant E. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą, be piniginės baudos, asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienų) metų iki 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Dėl aptarto teisinio reguliavimo bei konstitucinės jurisprudencijos, įvertinus E. K. neteisėtus veiksmus, neabejotinai keliančius ypatingą pavojų eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių sveikatai, manyti, jog jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones penkerių laikotarpiui – yra netinkama ir (ar) neproporcinga jo neteisėtų veiksmų pavojingumui, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

23. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės – nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kaip nurodė apylinkės teismas, iš turimų duomenų matyti, kad E. K. inkriminuotas nusikaltimas buvo įvykdytas vairuojant automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, VĮ „Regitra“ duomenimis, priklauso G. G. (b. l. 90).

24. Apygardos teismas neturi pagrindo daryti kitokios išvados net ir įvertinęs aplinkybę, kad E. K. kartu su specialiosios teisės atėmimu buvo taikyta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio, kuriuo E. K. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką) vertę atitinkančią pinigų sumą. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-10 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020).

25. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022-07-18 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.