Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Suza“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-110-881/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Suza“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Eisiga-Plastyk“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eisiga-Plastyk“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Suza“, dalyvaujant tretiesiems asmenims Lietuvos kariuomenei, uždarajai akcinei bendrovei „Eisiga“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Eiresta“, dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Nepagrįsti teismo motyvai, kuriais buvo atmestas ieškinys. Vien dėl to, kad viena šalis pažeidė sutartį (nelaiku pristatė prekių, kurias kita šalis priėmė), nereiškia, jog kita šalis yra atleidžiama nuo pareigos atsiskaityti už prekes. Teismas, nustatęs, kad brokuotus 780 vnt. lauko uniformų pateikė UAB „Suza“, priteisė atsakovo naudai 106 080 Lt (brokuotų kostiumų vertę), o ieškovo ieškinį atmetė. Tokiu būdu teismas taikė dvigubą nuostolių atlyginimą, nes 106 080 Lt turėjo būti sumažinti 23 000,30 Lt skola. Tai, kad 780 vnt. prekių buvo brokuotų, neatleidžia atsakovo nuo pareigos atsiskaityti už likusią dali kokybiškų prekių. Teismas nepasisakė dėl brokuotų prekių grąžinimo.Nei nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, nei šioje civilinėje byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad brokuotas prekes pateikė būtent ieškovas. Teismas neištyrė visų byloje reikšmingų faktinių aplinkybių, siekiant konstatuoti ieškovo atsakomybę už brokuotų prekių pateikimą. Teismas neišreikalavo iš trečiojo asmens UAB „Eisiga“ duomenų, iš kurių būtų galima matyti su kokiais tiekėjais buvo sudarytos sutartys dėl kostiumų tiekimo. Konkursas buvo skelbtas dėl 15 000 vnt. kostiumų pardavimo, todėl negalima konstatuoti, jog būtent ieškovas pateikė brokuotų prekių partiją.Pirmosios instancijos teismas, nesiremdamas jokiais rašytiniais įrodymais, konstatavo, kad PVM sąskaita faktūra už 5 295 vnt. uniformų Lietuvos kariuomenei buvo išrašyta 2007 m. gruodžio 27 d., tačiau faktiškai prekes iš Kinijos UAB „Suza“ gavo tik 2008 m. sausio 14 d., jas (prekes) atsakovui UAB „Eisiga-Plastyk“ pateikė 2008 m. sausio 17 d., o Lietuvos kariuomenei – 2008 m. sausio 30 d. Bylos nagrinėjimo metu nei UAB „Eisiga“, nei Lietuvos kariuomenė tokių aplinkybių nebuvo nurodę. Teismas nenustatė, kada iš UAB „Suza“ gautos uniformos buvo pateiktos Lietuvos kariuomenei.Teismas netyrė ir nesiaiškino, ar iš UAB „Suza“ gautos lauko uniformos buvo taisomos ir koks taisymo pobūdis.

Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje yra pripažinta, kad brokuotus 780 vnt. lauko uniformos kostiumų atsakovui UAB „Eisiga-Pastyk“ pateikė ieškovas UAB „Suza“, todėl šis faktas papildomai neįrodinėtinas (CPK 182 str. 3 p.).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, taip pat civilinėje byloje surinktus įrodymus, priėjo pagrįstą išvadą, kad faktiškai lauko uniformos kostiumai Lietuvos kariuomenei pagal UAB „Eisiga“ 2007 m. gruodžio 27 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūra buvo perduotos tik 2008 m. sausio 30 d.Teismas pagrįstai konstatavo, kad iš UAB „Suza“ gautos lauko uniformos nebuvo taisomos. Įvertinęs baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu nuosprendžiu konstatuotas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos kariuomenė ne tik nepagrįstai pažymėjo ant UAB „Eisiga“ išrašytos 2007 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitos faktūros, jog lauko uniformos kostiumus gavo, bet dar tą pačią dieną (2007-12-27) surašė aktą dėl kostiumų grąžinimo taisymui, nors kostiumai nebuvo pristatyti. Tokiu būdu Lietuvos kariuomenė, surašydama fiktyvų broko aktą, siekė pateisinti kostiumų nebuvimą sandėliuose. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog lauko uniformos kostiumų brokas (780 vnt.) buvo užfiksuotas tik 2008 m. balandžio mėnesį, atlikus tyrimus. Po lauko uniformos kostiumų broko nustatymo ieškovas brokuotų kostiumų neatsiėmė, jų netaisė, todėl klausimas dėl jų tvarkymo nėra reikšmingas sprendžiant ginčą.Ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo, atsakovui neapmokėjus už perduotas prekes, būtų pagrįstas tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad perduotos prekės kokybiškos arba kad nekokybiškos prekės buvo pakeistos kokybės reikalavimus atitinkančiomis prekėmis. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenustatė, todėl pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo.Nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog iš 106 080 Lt turėjo būti išskaičiuota atsakovo UAB „Eisiga-Plastyk“ 23 000,30 Lt skola. Iškėlus įmonei (atsakovui) bankroto bylą skolos įskaitymas negalimas.

Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (Nr. 1-29-497/2010) buvo neginčijamai nustatyta, kad 780 vnt. brokuotų lauko uniformos kostiumų pristatė UAB „Suza“. Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010 m. sausio 7 d. nuosprendžiu UAB „Suza“ ir įmonės direktorių A. O. pripažino kaltais pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (papirkimas). Byloje buvo nustatyta, kad iš UAB „Suza“ perduotos 4 962 vnt. kostiumų partijos 780 vnt. neatitiko techninėje specifikacijoje keliamų reikalavimų. Lietuvos kariuomenė 780 vnt. kostiumų grąžino UAB „Eisiga“, o atsakovas apie grąžintus kostiumus informavo ieškovo vadovą A. O.. Už tai, kad Lietuvos kariuomenės sandėlių tarnybos vadovas priimtų atgal brokuotas lauko uniformas (780 vnt.), A. O., pažadėjęs 10 000 Lt kyšį, sukurstė S. V. papirkti valstybės tarnautojus.Nesutinka su skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad PVM sąskaita faktūra už 5295 vnt. uniformų Lietuvos kariuomenės buvo pasirašyta 2007 m. gruodžio 27 d., nors faktiškai prekes iš Kinijos ieškovas gavo 2008 m. sausio 14 d., nesirėmė jokiais rašytiniais įrodymais. Tokias išvadas teismas padarė, įvertinęs baudžiamojoje byloje nustatytus faktus.Nesutinka su skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino, ar iš UAB „Suza“ gautos lauko uniformos buvo taisomos ir koks taisymo pobūdis. Po uniformų broko nustatymo SATRA laboratorijoje, ieškovas šių kostiumų iš atsakovo neatsiėmė, jų net nebandė taisyti, todėl klausimas, ar lauko uniformos kostiumai buvo taisomi, nėra reikšmingas sprendžiant šį ginčą. Jeigu UAB „Suza“ taisė lauko uniformas iki jų perdavimo atsakovui ir mano, kad jų taisymas gali būti reikšmingas sprendžiant ginčą, tai jis (ieškovas) šias aplinkybes pats turi patvirtinti, o ne deklaratyviai nurodyti, jog teismas netyrė šio klausimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

CPK 336 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliacinės instancijos teismui gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip pagrindas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, todėl tokio ieškovo UAB „Suza“ prašymo netenkina.

Dėl įrodymų išreikalavimo

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš trečiojo asmens UAB „Eisiga“ duomenų, iš kurių būtų galima matyti su kokiais tiekėjais buvo sudarytos sutartys dėl kostiumų tiekimo, todėl prašo apeliacinės instancijos teismo šiuos duomenis išreikalauti. Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje apelianto minimos sutartys dėl lauko uniformos kostiumų tiekimo, sudarytos su kitais tiekėjais, buvo pateiktos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šias sutartis vertino. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl paminėtų duomenų išreikalavimo atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Eisiga“, laimėjęs viešąjį pirkimą, 2007 m. liepos 30 d. sudarė sutartį su Lietuvos kariuomene dėl 15 000 vnt. lauko uniformos kostiumų pirkimo (1 t., 88-91 b. l.). UAB „Eisiga“ sutarties vykdymui buvo pasitelkęs atsakovą UAB „Eisiga-Plastyk“ (1 t., 44-45 b. l.), o pastarasis ieškovą – UAB „Suza“, su kuriuo 2007 m. rugpjūčio 21 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį 4 962 vnt. lauko uniformoms pirkti už 674 832 Lt (1 vnt. kaina 136 Lt) (1 t., 34-43 b. l.). Sutarties 1 punktu UAB „Suza“ (pardavėjas) įsipareigojo iš savo audinio, kurio techninės charakteristikos nurodytos sutarties 1 priede, savų komplektuojančių medžiagų pagaminti 4 962 kostiumus, atitinkančius šalių patvirtintą kostiumo pavyzdį – etaloną, o UAB „Eisiga-Plastyk“ (pirkėjas) įsipareigojo priimti ir sumokėti už juos (kostiumus) sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Iš sutarties 3.1 ir 3.2 punktų matyti, kad pardavėjo perduodamoms ir pirkėjo priimamoms prekėms buvo keliamas kokybės reikalavimas. Nustatyta, kad ieškovas, pristatęs 4 962 vnt. lauko uniformų, 2008 m. sausio 17 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą 674 832 Lt, kurią atsakovas apmokėjo iš dalies. Lietuvos kariuomenei atlikus gautos prekių siuntos laboratorinius bandymus, paaiškėjo, kad 780 vnt. lauko uniformų neatitiko kokybės reikalavimų.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo tiek dėl apmokėjimo už pristatytas prekes (lauko uniformas) pagal ieškovo 2008 m. sausio 17 d. atsakovui išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, tiek dėl UAB „Suza“ tinkamo pareigų įvykdymo pagal 2007 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. kilęs ginčas dėl to, ar atsakovui UAB „Eisiga-Plastyk“ pristatytos uniformos, kurios vėliau perduotos Lietuvos kariuomenei, buvo kokybiškos.

Dėl prekių kokybės

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, jog konkursas buvo skelbtas dėl 15 000 vnt. kostiumų pardavimo, todėl byloje neįrodyta, kad 780 vnt. brokuotų uniformų pristatė būtent UAB „Suza“. Su tokiu skundo argumentu nėra pagrindo sutikti.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus m. 2-as apylinkės teismas 2010 m. sausio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (paminėtas nuosprendis buvo patikrintas tiek apeliacine, tiek ir kasacine tvarka) UAB „Suza“ bei šios įmonės direktorių A. O. pripažino kaltais pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (papirkimas). Minėtoje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad UAB „Suza“ pagal 2007 m. rugpjūčio 21 d. sutartį perdavė UAB „Eisiga-Plastyk“ 4 962 vnt. lauko uniformų. Tuos pačius kostiumus pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. sutartį UAB „Eisiga-Plastyk“ perdavė UAB „Eisiga“, o UAB „Eisiga“ pagal 2007 m. liepos 30 d. sutartį perdavė Lietuvos kariuomenei. Iš šios partijos 780 vnt. uniformų SATRA Technology Centre (Anglija) laboratorijos 2008 m. balandžio 15 d. bandymų protokolu buvo pripažinti neatitinkančiais techninėje specifikacijoje keliamų reikalavimų, todėl buvo grąžinti UAB „Eisiga“. Už tai, kad Lietuvos kariuomenės sandėlių tarnybos centro darbuotojas priimtų atgal brokuotus 780 vnt. uniformų, UAB „Suza“ vadovas A. O. sukurstė A. V. (trečiojo asmens UAB „Eisiga“ darbuotoją) papirkti valstybės tarnautojus už 10 000 Lt kyšį (baudžiamosios bylos 4 t., 188 b. l., 338 b. l.). Taigi paminėtos baudžiamosios bylos įsitesėjusiu nuosprendžiu nustatya, kad 780 vnt. brokuotų lauko uniformų pateikė būtent UAB „Suza“ 2007 m. rugpjūčio 21 d. sutarties, sudarytos su atsakovu pagrindu.

Apeliantas, neigdamas, jog brokuotas prekes pristatė būtent jis, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė iš UAB „Suza“ gautų uniformų perdavimo Lietuvos kariuomenei laiko ir nepašalino byloje esančių prieštaravimų, t. y. konstatavęs, kad 4 962 vnt. uniformų atsakovui buvo perduota tik 2008 m. sausio 17 d., neįvertino, jog sąskaitą faktūrą už paskutinę uniformų siuntą trečiasis asmuo UAB „Eisiga“ Lietuvos kariuomenei išrašė 2012 m. gruodžio 27 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigia apeliantas, jo nurodyti nesutapimai buvo tirti ne tik šioje civilinėje byloje, bet ir prieš tai minėtoje baudžiamojoje byloje. Įsiteisėjusiame nuosprendyje buvo nustatyta, kad nors PVM sąskaitą faktūrą už paskutinę 5 295 vnt. uniformų siuntą (iš jų 4 962 vnt. buvo ieškovo UAB „Suza“) Lietuvos kariuomenei trečiasis asmuo UAB „Eisiga“ išrašė 2007 m. gruodžio 27 d. (2 t., 115 b. l.), tačiau prekes iš Kinijos UAB „Suza“ gavo tik 2008 m. sausio 14 d. Šias aplinkybes patvirtina ir nagrinėjamoje civilinėje byloje esantys krovinio važtaraščiai (1 t., 117-119 b. l.). Prekės atsakovui UAB „Eisiga-Plastyk“ buvo pateiktos 2008 m. sausio 17 d., o Lietuvos kariuomenei perduotos tik 2008 m. sausio 30 d. Baudžiamojoje byloje, aiškinantis minėtus neatitikimus, buvo nustatyta, kad UAB „Suza“ savo dalį uniformų (4 962 vnt.) turėjo pristatyti 2007 m. gruodžio mėnesį, tačiau įsipareigojimų nevykdė ir atsakovui jas pristatė tik 2008 m. sausio 17 d. Kadangi 2008 m. būtų pasibaigęs valstybės finansavimas uniformoms pirkti, todėl su Lietuvos kariuomene buvo sutarta, jog PVM sąskaita faktūra dėl trūkstamos uniformų dalies bus išrašyta 2007 m. gruodžio mėnesį. Tai, kad prekės nebuvo pateiktos 2007 m. gruodžio 27 d., patvirtina ir nagrinėjamos civilinės bylos duomenys, t. y. atsakovo 2008 m. sausio 2 d. ieškovui UAB „Suza“ raštas, kuriuo teiraujamasi, kada bus pagaminti 4 962 vnt. uniformų (1 t., 115 b. l.), ieškovo 2008 m. sausio 3 d. atsakymas, jog 4 962 vnt. kostiumų bus pagaminti 2008 m. sausio 11 arba 14 d. (1 t., 116 b. l.) bei ieškovo 2008 m. sausio 17 d. atsakovui UAB „Eisiga-Plastyk“ išrašyta PVM sąskaita faktūra 674 832 Lt už 4 962 vnt. lauko uniformos kostiumus (1 t., 55 b. l.). Taigi byloje esantys duomenys įrodo, kad 2007 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta bei mokėjimas atliktas faktiškai nepateikus prekių (CPK 177, 178 str.).

CPK 182 straipsnio 3 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, taip pat atsižvelgdama į įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes (prejudicinius faktus), prieina išvadą, jog tai, kad brokuotus 780 vnt. lauko uniformų pristatė ieškovas UAB „Suza“ - įrodyta, todėl atskirojo skundo argumentai, kuriais apeliantas neigia savo atsakomybę, yra nepagrįsti ir neįrodyti.

Nustačius, jog brokuotas lauko uniformas (780 vnt.) pateikė UAB „Suza“, ir kad šių prekių Lietuvos kariuomenė nepriėmė ir jas grąžino (1 t., 48 b. l.), neturi teisinės reikšmės apelianto skundo argumentai dėl to, ar iš jo (apelianto) gautos uniformos buvo taisomos. Apeliantas nepateikė įrodymų, jog brokuotas lauko uniformas jis būtų taisęs ar pakeitęs kokybiškomis (CPK 178 str.).

Dėl skolos priteisimo

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 23 000,30 Lt skolos priteisimo. Nustatyta, kad ieškiniu UAB „Suza“ reikalavo priteisti iš atsakovo 23 000,30 Lt skolą pagal neapmokėtą 2008 m. sausio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą už pristatytus 4 962 vnt. lauko uniformų, o atsakovas UAB „Eisiga-Plastyk“ priešieškiniu prašė grąžinti 106 080 Lt už brokuotus 780 vnt. uniformų.

Minėta, kad ieškovas UAB „Suza“, pristatęs atsakovui 4 962 vnt. lauko uniformų, 2008 m. sausio 17 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 674 832 Lt. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas šią sąskaitą yra apmokėjęs iš dalies, t. y. iš viso ieškovui yra sumokėjęs 651 831,70 Lt (neapmokėta sąskaita 23 000,30 Lt). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog atsakovas, gavęs iš ieškovo 780 vnt. brokuotų uniformų, turi teisę reikalauti, jog už tokį kiekį nekokybiškų prekių jam būtų grąžinti sumokėti pinigai, t. y. 106 080 Lt (780 vnt. x 136 Lt). Kita vertus, sutiktina ir su apeliantu, jog jam už pristatytą kokybišką uniformų siuntą, kuri buvo priimta, taip pat turi būti atlyginta. Minėta, jog iš 4 962 vnt. lauko uniformų brokuotų buvo 780 vnt., taigi 4 182 vnt. uniformų buvo tinkamos kokybės (4 962 vnt. – 780 vnt.) ir už jas ieškovas turėjo sumokėti 568 752 Lt (4 182 vnt. x 136 Lt). Nustačius, kad atsakovas iš viso buvo sumokėjęs 651 831,70 Lt, nors už 4 182 vnt. tinkamos kokybės uniformų turėjo sumokėti 568 752 Lt, sprendžiama, kad atsakovo permoka už kokybišką produkciją sudaro 83 079,70 Lt (651 831,70 Lt – 568 752 Lt).

Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovo UAB „Suza“ reikalavimą priteisti 23 000,30 Lt bei tenkindamas priešieškinį ir grąžindamas atsakovui iš ieškovo 106 080 Lt už brokuotus lauko uniformų kostiumus, neatsižvelgė į tai, kad 2008 m. sausio 17 d. PVM sąskaita faktūra buvo apmokėta nevisiškai. Taigi grąžinus atsakovui 106 080 Lt bei atmetus ieškovo reikalavimą dėl 23 000,30 Lt priteisimo, UAB „Suza“ turėtų ne tik grąžinti pinigus už nekokybiškas prekes, bet jai (bendrovei) būtų neapmokėta ir už pateiktą dalį kokybiškų prekių. Teismo sprendimas grąžinti 106 080 Lt už 780 vnt. brokuotos uniformos būtų teisingas tik tuo atveju, jei atsakovas ieškovo išrašytą sąskaitą faktūrą būtų apmokėjęs visiškai. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad UAB „Eisiga-Plastyk“ už kokybiškas prekes permokėjo, nėra pagrindo tenkinti apelianto reikalavimo priteisti jo reikalaujamą skolą, o skundžiama teismo nutartis, kuria patenkintas priešieškinis ir iš ieškovo (apelianto) priteista atsakovui 106 080 Lt už brokuotas lauko uniformas (780 vnt.), keistina, priteistą sumą sumažinant iki 83 079,70 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismo nutartį pakeitus ir sumažinus atsakovui priteistą sumą, mažintinos ir BUAB „Eisiga-Plastyk“ priteistos 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tenkintų priešieškinio reikalavimų dalį (78,32 proc.), iš ieškovo UAB „Suza“ priteistina 2 349,60 Lt advokato pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atsakovo BUAB „Eisiga-Plastyk“ naudai.

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apelianto UAB „Suza“ atskirojo skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

Tretieji asmenys UAB „Eisiga“ ir UAB „Eiresta“, pateikę atsiliepimus į atskirąjį skundą, prašė priteisti iš apelianto jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, trečiojo asmens AB „Eisiga“ apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 500 Lt, o trečiojo asmens UAB „Eiresta“ – 1 452 Lt.

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 11 punktas numato, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, pateiktų atsiliepimų į atskirąjį skundą pobūdį bei galimas laiko sąnaudas, būtinas tokiems atsiliepimams parengti, sprendžia, jog tretiesiems asmenims priteistinos jų prašomos išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, t. y. trečiajam asmeniui UAB „Eisiga“ – 1 500 Lt, o UAB „Eiresta“ – 1 452 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartį pakeisti iš dalies.

Teismo nutarties dalį, kuria patenkintas atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eisiga-Plastyk“ priešieškinis ir priteista iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Suza“ 106 080 Lt, 7,98 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-07-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, pakeisti: priteistą 106 080 Lt sumą sumažinti ir priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Suza“ į. k. (duomenys neskelbtini)) 83 079,70 Lt (aštuoniasdešimt trijų tūkstančių septyniasdešimt devynių litų ir septyniasdešimt centų), 7,98 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-07-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 349,60 Lt (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt devynis litus ir šešiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eisiga-Plastyk“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Suza“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Eisiga“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai ir 1 452 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Eiresta“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai.