Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Trakuose, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (3 veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą artimam giminaičiui – ji 2016-10-13 apie 03.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu be jokios priežasties tyčia 1 kartą delnu sudavė savo motinai L. I. į veidą, po to 1 kartą dantimis įkando jai į kairę ranką ir nenustatytą skaičių kartų kojomis spyrė jai į įvairias kūno vietas, tuo sukeldama L. I. fizinį skausmą ir padarydama jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvas kaktoje, dešinėje alkūnėje, kairiame dilbyje ir šlaunyse, odos nubrozdinimais dešinėje plaštakoje ir kairiame dilbyje bei kąstine žaizda kairiame dilbyje.

Šiais savo veiksmais A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

A. I. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą artimam giminaičiui – ji 2016-10-13 apie 03.06 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu, broliui O. I. bandant nuo jos apginti motiną L. I., tyčia sudavė O. I. nenustatytą skaičių kartų ranka į veidą, o po to 1 kartą dantimis įkando jam į kairę ranką, tuo sukeldama O. I. fizinį skausmą ir padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio dilbio kąstine žaizda su aplinkine poodine kraujosruva.

Šiais savo veiksmais A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

A. I. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui – ji 2016-10-22 apie 05.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu tyčia dūrė virtuviniu peiliu nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip 3 kartus, savo sugyventiniui O. S. į įvairias kūno vietas, tuo sukeldama O. S. fizinį skausmą ir padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos kairės kaktinės srities, pakaušio srities ir dešinės blauzdos durtinėmis-pjautinėmis žaizdomis, dešinio kelio durtine-pjautine žaizda su poodine kraujosruva, kairės plaštakos III-o ir IV-o pirštų delninių paviršių pjautinėmis žaizdomis, kaktos kairės pusės, kairio skruosto, kairės plaštakos II-o ir V-o pirštų delninių paviršių odos nubrozdinimais bei dešinio dilbio odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva.

Šiais savo veiksmais A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. I. savo kaltės dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad tarp jų šeimos narių vyksta konfliktas dėl namo. Anksčiau kalbėjo, kad namą parduos ir pinigus padalins tarp 3 vaikų. Nuo rugsėjo 16 d. jos neįleido namo, sužinojo, kad yra išregistruota. Spalio 13 d. šnekėjo telefonu su broliu, kad namą reikia parduoti ir padalinti. Brolis pasakė telefonu, kad namo neparduos, jeigu jam reikės, tai gali užmušti motiną. Ji išsigando, paėmė butelį trauktinės „Trejos devynerios“ ir nuvažiavo pas motiną. Ji atvažiavo blaivi. Kartu su mama išgėrė. Pasakė motinai, kad yra pavojus. Jai pasiūlė pernakvoti. Kai nuėjo į tualetą, brolis spyrė jai. Kai ji nukrito, surišo ją ir pradėjo spardyti. Ji įrašė incidentą į diktofoną. Atvykę policijos pareigūnai jai uždėjo antrankius. Naktį atvažiavo pašnekėti su mama. Kartu su mama vartojo alkoholį. Nieko specialiai nedarė, jokių fizinių veiksmų. Brolio nematė, kol neatvyko policija. Brolis nebuvo sužalotas. Kai ji buvo surišta, brolis pats save žalojo rankomis, į sieną galva trankė, ji jo nežalojo. Nežino, kaip padaryti sužalojimai motinai, ji (A. I.) galėjo pasipriešinti savigynos tikslais. Galėjo įkasti motinai, buvo šoko būsenoje. Paveikti elgesį neblaivumas negalėjo, paveikė šokas. Brolis sakė, kad neįleis į tualetą, spyrė jai į krutinę, ji nukrito nuo laiptų, tada, kai ji gulėjo, mama su broliu ją užpuolė.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis O. I. parodė, kad 2016-10-13, jam su mama miegant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), į duris su riksmais pradėjo belstis jo sesuo A. I., kuri kartu negyvena. Mama pabudusi priėjo prie durų ir, atidariusi duris, įsileido seserį, kuri buvo girta. Mama su seserimi sėdėjo 1 a. kambaryje ir kalbėjosi. Ant sesers kaktos buvo užklijuotas pleistras, tačiau ji nesakė, kur susižalojo. Iš mamos pasakojimo jis suprato, kad sesuo turėjo problemų su policija. Kaip viskas vyko, kol jos bendravo kambaryje, jis nematė, mama viską jam vėliau papasakojo. Pasak mamos, sesuo atsiklaupė ant kelių ir padėjo savo galvą ant mamos kelių, kuri tuo metu sėdėjo fotelyje. Staiga sesuo savo dešiniu delnu trenkė mamai į kairį skruostą, tuo sukeldama jai fizinį skausmą. Po to sesuo įsikibo mamai į chalato apykaklę. Mamai išsivadavus ir bandant seserį nuraminti, sesuo įkando mamai į kairę ranką. Mamai labai skaudėjo, matosi įkandimo žymės. Mama išbėgo į prieškambario patalpą, o sesuo nubėgo jai iš paskos, tačiau nugriuvo. Po to sesuo, bandydama atsikelti nuo grindų, vėl įsikibo į mamą. Kaip tik tuo metu įsikišo jis ir pabandė seserį atskirti nuo mamos. Kai jis atitraukė seserį nuo mamos, sesuo puolė jį. Ji rankomis talžė jo veidą. Jam labai skaudėjo. Po to sesuo įkando jam į kairę ranką. Jis pajuto stiprų geliantį skausmą. Tada jis iškvietė policiją. Viena ranka jis gynėsi nuo sesers, kitoje laikė telefoną. Jis prispaudė seserį prie grindų ir laikė, kol atvyks policijos pareigūnai. Tokie sesers išpuoliai pasikartoja jau ne pirmą kartą. Jie visi sesers bijo, nes ji labai agresyvi. Dėl to jie įrengė 8 vaizdo stebėjimo kameras. Vaizdo įrašus jis galės pateikti vėliau. 2016-07-09 sesuo galimai padegė jo a/m. Sesuo ne kartą grasino padegti namą, nužudyti mamą, jį pamokyti (1 t., b. l. 35-36).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Golubevas parodė, kad 2016-10-13 apie 03.06 val. kartu su kolega A. Norvila iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjo sesuo agresyvi, puola muštis ir grasina. Nuvykus minėtu adresu, namo duris atidarė pagyvenusi moteris, kaip vėliau sužinojo, tai buvo L. I.. Ji įsileido juos į namą. Ten jis pamatė, kad ant grindų guli lipnia juosta surištomis rankomis ir kojomis moteris, kurią laikė vyras. Kaip vėliau išaiškėjo, tas vyras buvo O. I., kuris ir kvietė policiją. Jis paaiškino, kad jo sesuo A. I. atėjo pas juos į namus, sukėlė konfliktą, kurio metu apstumdė ir apkandžiojo jo motiną ir jį patį. Pareiškėjas paaiškino, kad seserį surišo todėl, kad ji buvo labai agresyvi ir mušėsi. A. I. buvo girta, keikėsi ir rėkavo. Paprašius nusiraminti, ji nenurimo ir toliau keikėsi, todėl jai buvo uždėti antrankiai, prieš tai ją atrišus. O. I. pasakė, kad visas konfliktas įvyko 2 a. ir A. I. nukrito nuo laiptų. Ar O. I. sakė, dėl ko kilo konfliktas, jis jau nepamena. Kiek pamena, A. I. veidas buvo nubrozdintas. O. I.ir L. I. motina parodė sužalojimus ant rankų ir pasakė, kad juos apkandžiojo ir apdraskė sulaikytoji. Jo kolega nufotografavo sužalojimus. A. I. aiškino, kad atėjo pas motiną ar tai atsiprašyti, ar tai pasiaiškinti, dabar tiksliai neprisimena. Ji sakė, kad nieko nemušė, o brolis su mama patys save apkandžiojo. Kiek pamena, greitoji pagalba buvo kviesta, tačiau nieko į ligoninę nevežė. A. I. tolimesniam aiškinimuisi buvo pristatyta į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK (1 t., b. l. 53-54).

Specialisto išvada Nr. G3111/2016(01) nustatyta, kad L. I. nustatyta poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinėje alkūnėje, kairiame dilbyje ir šlaunyse, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje ir kairiame dilbyje bei kąstine žaizda kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti paveikus kitais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai 2016-10-13. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Sužalojimai kairiame dilbyje pagal jų makromorfologinį vaizdą ir tarpusavio išsidėstymą yra būdingi įkandimui (1 t., b. l. 51).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Šikšnys parodė, kad 2016-10-22 pagal atskirą maršrutą patruliavo kartu su kolega K. Ignatavičiumi. Paryčiais iš Vilniaus aps. VPK OVS jie gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) konfliktas tarp sugyventinių. Atvykus pranešime nurodytu adresu bei užėjus pro buto duris, jie koridoriuje pamatė sėdintį vyrą. Iš jo asmens dokumentų buvo nustatyta, kad tai O. S.. Jam buvo supjaustyti kairės rankos pirštai, praskeltas kairės pusės antakis, sužaloti kairės akies vokas ir pakaušio kairė pusė. Be to, dešinėje kojoje matėsi durtinė žaizda. Į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri O. S. išvežė į Lazdynų ligoninę. Vizualiai apžiūrėjus butą, ant grindų matėsi tamsiai raudonos sp. lašai, galimai kraujas. Koridoriuje ant laminuotų grindų gulėjo peilis su tamsiai raudonos sp. dėmėmis, galimai kraujo. Prieš išvežant O. S. į ligoninę, jis dar spėjo jiems papasakoti, kad jam peiliu kelis kartus dūrė jo sugyventinė A. I.. Ji neblaivi dėl kažko supyko ir užpuolė O. S. su peiliu. Pagal smurto artimoje aplinkoje faktą, A. I. buvo pristatyta į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 1 PK (1 t., b. l. 101).

Policijos tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto iš esmės užfiksuota ta pati informacija, kaip ir R. Šikšnio parodymuose (1 t., b. l. 63-64).

Specialisto išvada Nr. G3247/2016(01) nustatyta, kad O. S. nustatyta galvos kairės kaktinės srities, pakaušio srities ir dešinės blauzdos žaizdos bei dešinio kelio žaizda su poodine kraujosruva, kurios med. dokumentuose įvardytos kaip durtinės. Tačiau įvertinus jų aprašymą med. dokumentuose ir lokalizaciją, labiausiai tikėtina, kad jos durtinės-pjautinės ir galėjo būti padarytos duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu arba daiktais, galimai peiliu 2016-10-22. Taip pat O. S. nustatyta kairės plaštakos III-o ir IV-o pirštų delninių paviršių žaizdos, med. dokumentuose įvardytos kaip durtinės. Tačiau įvertinus jų aprašymą med. dokumentuose ir lokalizaciją, labiausiai tikėtina, kad jos pjautinės ir galėjo būti padarytos pjaunančių savybių turinčiu daiktu arba daiktais, galimai peiliu 2016-10-22. Taip pat O. S. nustatyta kaktos kairės pusės, kairio skruosto bei kairės plaštakos II-o ir V-o pirštų delninių paviršių odos nubrozdinimai, padaryti kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu arba daiktais, galimai 2016-10-22. Taip pat O. S. nustatyta dešinio dilbio odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva, padarytas kietu buku daiktu, galimai 2016-10-22. Nustatytų sužalojimų vietos pasiekiamos tiriamojo ranka. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 86-87).

Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARBL – 0757 rodmenimis nustatyta, kad 2016-10-22, 07.56 val., A. I. iškvėptame ore buvo 1,72 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 139).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Nors kaltinamoji A. I. savo kaltės nepripažino, tačiau jos kaltė, smurtaujant sukėlus nukentėjusiesiems O. I., L. I., O. S. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdant jų sveikatą, įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusieji O. I., L. I. ir O. S. teismo posėdžio metu patvirtino šiuo savo parodymus duotus ikiteisminio turimo metu, ir teisiamajame posėdyje davė iš esmės analogiškus parodymus (1 t., b. l. 47-48, 35-36, 80).

Įvertinus tai, darytina išvada, kad nukentėjusiųjų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, buvo išsamūs ir iš esmės nuoseklūs. Nukentėjusysis O. S. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad nusikalstamos veikos prieš jį padarymo metu kaltinamoji A. I. buvo jo sugyventinė, t. y. šeimos narys nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, prasme.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojai A. Golubevas ir R. Šikšnys patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 53, 101). Šie liudytojų parodymai yra nuoseklūs, iš esmės sutampa su nukentėjusiųjų duotais parodymais bei juos papildo. Be to, liudytojai yra policijos pareigūnai, nenustatytas joks jų galimas suinteresuotumas nepagrįstai apkalbėti kaltinamąją.

Fizinio skausmo sukėlimą bei nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą nukentėjusiųjų O. I., L. I., O. S. atžvilgiu patvirtina kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. Policijos tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto iš esmės užfiksuota ta pati informacija, kaip ir A. Golubevo parodymuose (1 t., b. l. 24-27). Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra dėmių, panašių į kraują (1 t., b. l. 28-32). Skambučio BPC garso įraše užfiksuota, kad policiją kvietė O. I.. Jis nurodė, kad į namus atėjo sesuo A. I., grasino ir užpuolė motiną, jis bandė ginti ir buvo apkandžiotas (1 t., b. l. 104-108). Policijos tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto iš esmės užfiksuota ta pati informacija, kaip ir R. Šikšnio parodymuose (1 t., b. l. 63-64). Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), visur pilna dėmių, panašių į kraują. Viename kambaryje, miegamajame, ant lovos guli džinsinės kelnės su dėmėmis, panašiomis į kraują, o koridoriuje ant grindų - virtuvinis peilis su dėmėmis, panašiomis į kraują. Šie objektai paimti (1 t., b. l. 65-76). Skambučių BPC garso įraše užfiksuota, kad policiją kvietė O. S., kuris skambino 2 kartus ir nurodė, kad jo draugė neišleidžia jo iš namų, mušasi, subadė jį peiliu, reikalinga greitoji medicinos pagalba (1 t., b. l. 104-108).

Be to, patirtų sveikatos sutrikdymų mąstą bei galimas jų padarymo aplinkybes patvirtina ir byloje esančios specialistų išvados. Specialisto išvadoje Nr. G3111/2016(01) nustatyta, kad L. I. nustatyta poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinėje alkūnėje, kairiame dilbyje ir šlaunyse, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje ir kairiame dilbyje bei kąstine žaizda kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti paveikus kitais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai 2016-10-13. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Sužalojimai kairiame dilbyje pagal jų makromorfologinį vaizdą ir tarpusavio išsidėstymą yra būdingi įkandimui (1 t., b. l. 51). Specialisto išvadoje Nr. G3110/2016(01) nustatyta, kad O. I. nustatyta kairio dilbio kąstinė žaizda su aplinkine poodine kraujosruva, padaryta paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, labiausiai tikėtina dantimis, galimai 2016-10-13. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui (1 t., b. l. 40). Specialisto išvadoje Nr. G3247/2016(01) nustatyta, kad O. S. nustatyta galvos kairės kaktinės srities, pakaušio srities ir dešinės blauzdos žaizdos bei dešinio kelio žaizda su poodine kraujosruva, kurios med. dokumentuose įvardytos kaip durtinės. Tačiau įvertinus jų aprašymą med. dokumentuose ir lokalizaciją, labiausiai tikėtina, kad jos durtinės-pjautinės ir galėjo būti padarytos duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu arba daiktais, galimai peiliu 2016-10-22. Taip pat O. S. nustatyta kairės plaštakos III-o ir IV-o pirštų delninių paviršių žaizdos, med. dokumentuose įvardytos kaip durtinės. Tačiau įvertinus jų aprašymą med. dokumentuose ir lokalizaciją, labiausiai tikėtina, kad jos pjautinės ir galėjo būti padarytos pjaunančių savybių turinčiu daiktu arba daiktais, galimai peiliu 2016-10-22. Taip pat O. S. nustatyta kaktos kairės pusės, kairio skruosto bei kairės plaštakos II-o ir V-o pirštų delninių paviršių odos nubrozdinimai, padaryti kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu arba daiktais, galimai 2016-10-22. Taip pat O. S. nustatyta dešinio dilbio odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva, padarytas kietu buku daiktu, galimai 2016-10-22. Nustatytų sužalojimų vietos pasiekiamos tiriamojo ranka. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 86-87).

Kaltinamoji A. I. davė skirtingus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje. Ikiteisminio tyrimo metu A. I. teigė, kad brolis ją pastūmė nuo laiptų. Ji nuo jų nukrito ir susimušė galvą. Tada brolis surišo lipnia juosta jai kojas ir rankas bei laikė ją, koja prispaudęs galvą. Mama vaikščiojo aplink pusnuogė, be sijono, tik su striuke. Kodėl mama taip darė, ji paaiškinti negalėjo (1 t., b. l. 114-115). Taip pat nurodė, kad ji norėjo atimti peilį iš O., bet jai nepavyko. O. užlaužė jai dešinę ranką, pargriovė ant grindų ir prispaudė jos galvą kaklo srityje, taip, kad ji negalėjo pajudėti ir jai pasidarė sunku kvėpuoti. Tuo pačiu metu jis pradėjo skambinti į policiją. Po to jis ją paleido (1 t., b. l. 120). Pranešus apie galutinį įtarimą, ji dėl nusikaltimų prieš O. I. ir L. I. kalta neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus. Dėl nusikaltimo prieš O. S. prisipažino visiškai, tačiau duodama parodymus vis vien teigė, kad konflikto metu ji bandė atimti peilį iš O.. Tuo metu, kai ji atiminėjo iš O. peilį, galėjo ir atsirasti sužalojimai, taip sako kaltę paneigdama (1 t., b. l. 122). Teisiamojo posėdžio metu A. I. visiškai nepripažino kaltės. Teigė, kad brolis ją nustūmė nuo laiptų ir sumušė. Vėliau parodė, kad ją užpuolė abu (ir mama, ir brolis), tačiau kaip ją mušė mama paaiškinti negalėjo. Teigė, kad mamos nemušė, tačiau nurodė, kad motinai sužalojimai galėjo atsirasti jai besiginant, nežino, kaip padaryti sužalojimai motinai, ji (A. I.) galėjo pasipriešinti savigynos tikslais, galėjo įkasti motinai, buvo šoko būsenoje.. Taip pat teigė, kad O. S. griebėsi peilio, o ji norėjo jį atimti. O. S. nebuvo sužalotas, nepagrįstai ją apkaltino.

Įvertinus kaltinamosios A. I. parodymus viso baudžiamojo proceso metu darytina išvadą, kad kaltinamosios parodymai nebuvo išsamūs ir iš esmės nuoseklūs. Kaltinamoji savo poziciją keisdavo, ikiteisminio tyrimo metu bandė susitaikyti su nukentėjusiuoju O. S., tačiau atsisakius nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl savo kaltės pripažinimo apsigalvojo. Kaltinamoji nesugalėjo aiškiai nupasakoti visų nusikaltimų padarymo aplinkybių: kaip atsirado sužalojimai pas jos mamą L. I. ir sugyventinį O. S.. Teigė, kad L. I. ir O. I. patys save apkandžiojo, tačiau tokiems jos parodymams prieštarauja kiti byloje esantys įrodymai (nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai ir specialistų išvados). Be to, nors A. I. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad alkoholį vartojo kartu su motina, tokių jos parodymų nepatvirtino nei L. I., O. I.. Be to, tiek L. I., tiek O. I. parodė, kad A. I. buvo neblaivi, į namus atvyko būdama neblaivi, anot L. I., A. I. nukrito nuo laiptų dėl savo neblaivumo. Be to, kaltinamosios teiginiai, kad jos motina ir brolis galėjo patys save sužaloti vertintini kaip visiškai nelogiški ir negyvenimiški, be to, paneigtini išsamiais ir nuosekliais nukentėjusiųjų L. I. ir O. I. parodymais. Taip pat iškelta kaltinamosios versija, jog brolis ir motinai galimai galvojo, kad ji padavė į teismą dėl namo, nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis, jos nepatvirtino nei vienas nukentėjusysis.

A. I. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs ir vertintini kaip jos gynybinė versija siekiant pateisinti savo veiksmus ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl teismas neturi pagrindo jais tikėti ir jais nesiremia.

Išanalizavus šioje baudžiamojoje byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, teismo vertinimu, jie yra pakankami apkaltinamajai išvadai padaryti, jog kaltinamoji A. I. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo artimiems giminaičiams (broliui ir motinai) bei šeimos nariui (sugyventiniui). Atsižvelgdamas į aukščiau minėtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog A. I. kaltė dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų yra visiškai įrodyta, ir jos padarytos veikos atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Kaltinamosios A. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei į kaltinamosios atsakomybę aplinkybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajai būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamajai A. I. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Nors prokuroras prašė skirti kaltinamajai viešuosius darbus, pažymėtina, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka, o šiuo atveju A. I. tokio sutikimo nėra išreiškusi.

Atsižvelgdamas į kaltinamosios A. I. asmenybę, kuri anksčiau neteista (1 t., b. l. 194), administracine tvarka bausta (1 t., b. l. 190-193), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (1 t., b. l. 199), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b. l. 197), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (1 t., b. l. 198), teismas sprendžia, kad kaltinamajai skirtinų bausmių dydžiai turi būti artimi įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis) numatytam laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkiui. Kaltinamoji įpareigotina laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis. Kartu su paskirta bausme kaltinamajai skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, skiriama bausmė, įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonė padės pasiekti BK 41 straipsnyje įvirtintus bausmės tikslus ir darys teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui, kad ji ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji buvo laikinai sulaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka nuo 2016-10-13 03.06 val. (1 t., b. l. 135), iki 2016-10-13 16.01 val. (1 t., b. l. 136) ir nuo 2016-10-22 07.40 val. (1 t., b. l. 143) iki 2016-10-23 14.40 val. (1 t., b. l. 145). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką. A. I. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 29,18 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl O. S. gydymo išlaidų (1 t., b. l. 89-95). Byloje gauti duomenys, kad 2017-11-26 minėta žala atlyginta (2 t., b. l. 25), o civilinis ieškovas ieškinio atsisakė (2 t., b. l. 55), todėl procesas dėl civilinio ieškinio dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo nutrauktinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinė plokštelė su įrašais, esanti voke, prisegtame prie bylos medžiagos 2 tomo viršelio, paliktina prie bylos, o peilis ir džinsai saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje (1 t., b. l. 77-78), sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. I. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (veika L. I. atžvilgiu), ir paskirti jai laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

A. I. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (veika O. I. atžvilgiu), ir paskirti jai laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

A. I. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (veika O. S. atžvilgiu), ir paskirti jai laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir A. I. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. I. laikino sulaikymo laiką nuo 2016-10-13 03.06 val. iki 2016-10-13 16.01 val., nuo 2016-10-22 07.40 val. iki 2016-10-23 14.40 val., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, A. I. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajai A. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kompaktinę plokštelę su įrašais, esančią voke, prisegtame prie bylos medžiagos 2 tomo viršelio, palikti prie bylos, o peilį ir džinsus, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, sunaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.