Utenos apylinkės teismo sprendimas

KOPIJA Civilinė byla Nr. e2-566-732/2021 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00639-2020-0 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.3; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.2.3.2; 3.2.6.1

2021 m. kovo 25 d.

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Omega Invest OU ieškinį atsakovui K. Š. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tiek ieškovas, tiek atsakovas bylą prašė nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė AB „Swedbank“ ir atsakovas 2011-01-05 sudarė Asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui 36 mėn. terminui suteiktas 21 800 Lt (6 313,72 Eur) dydžio kredito limitas vartojamiesiems poreikiams, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti paimtą kredito limitą. Atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė, kaip nurodė ieškovas, 2016-02-25 sutartį vienašališkai nutraukė.

2015-10-29 pradinė kreditorė ir ieškovas pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-15-9466, o 2016-02-25 – Bylų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 5, kuriais ieškovui buvo perleisti visi reikalavimai atsakovo atžvilgiu. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimą informuotas 2016-03-18 pranešimu. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas apie į jį nukreipto reikalavimo perleidimą informuotas tinkamai.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai (CK 6.886 straipsnis). Atsakovas savo nesutikimą su ieškiniu motyvuoja 2016-12-19 išrašytu vekseliu, tačiau nagrinėjamu atveju turi būti remiamasi vartojimo kredito santykių teisinių reguliavimu. Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendrasis terminas, per kurį vekselio turėtojas turi kreiptis į notarą ir pareikšti reikalavimus vekselio davėjui, yra vieneri metai nuo nustatytu laiku įformintos protesto dienos, o kai vekselyje buvo įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, - nuo mokėjimo termino dienos. Pagal įstatymą reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka notarui išduodant vykdomąjį įrašą, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog pateikė vekselį apmokėti ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2011). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovas įstatymo nustatytu terminu kreipėsi į notarą ir buvo išduotas vykdomasis raštas. Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio, vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020). Be to, vekseliu jį išduodantis asmuo įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą (CK 6.878 straipsnis), tačiau tai nereiškia, kad juo savaime panaikinami įsipareigojimai, kylantys iš kitų sutarčių ir viršijantys vekselyje nurodytą sumą. Svarbu atkreipti dėmesį, jog ieškovas neginčija to, kad atsakovas jam įmokomis viso sumokėjo 2 945 Eur (kaip nurodė atsakovas, šiomis įmokomis buvo dengiama vekselyje nurodyta suma) ir šia suma sumažino skolos sumą, susidariusią pagal kredito sutartį.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievoles, liko negrąžinta 5 809,84 Eur kredito suma, kuri turi būti priteista iš atsakovo.

Ieškovas prašė priteisti 4 120,78 Eur mokėjimo funkciją atliekančių sutartinių palūkanų. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šią sumą sudaro 331,52 Eur sutartinių palūkanų, paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo 2016-02-25, bei 3 890,84 Eur palūkanų, paskaičiuotų laikotarpiu nuo 2016-02-26 iki 2020-12-11, iš šios sumos (4 222,36 Eur) atėmus atsakovo sumokėtą 101,58 Eur sumą.

Kasacinis teismas 2020-05-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, t. y. šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

Nagrinėjamu atveju kredito sutartis buvo nutraukta 2016-02-25, sutarties nutraukimo dienai nesumokėtos mokėjimo palūkanos sudarė 331,52 Eur. Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad pagrindo priteisti mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas laikotarpiu nuo 2016-02-26 iki 2020-12-11, t. y. jau po sutarties nutraukimo, nėra. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas, kreipdamasis dėl skolos priteisimo, teismui pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame nurodė, kad 4 104,15 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanos buvo paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo, t. y. laikotarpiu nuo 2011-02-04 iki 2016-02-25, taigi ieškinyje pateikė iš esmės skirtingas faktinės aplinkybės, nei tos, kurio buvo nurodytos pareiškime.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2016-05-25 iki 2020-10-12 vykdytais mokėjimais viso sumokėjo 2 945 Eur ir šiais mokėjimais buvo padengti paskaičiuoti delspinigiai (2 843,42 Eur) bei dalis palūkanų (101,58 Eur). Delspinigių sumą sudaro 72,13 Eur, paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo, bei 2 771,29 Eur, paskaičiuotų už 477 dienas nuo 2016-02-26 iki 2017-06-16. Asmeninės kredito linijos sutartimi nustatyti 0,1 proc. dydžio delspinigiai, mokėtini už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas (sutarties 13.1 punktas). Sutarties 7.4 punkte nustatyta, kad iš kredito gavėjo gautos mokėjimo sumos pirmąja eile padengiamos banko išlaidos, susijusios su reikalavimo įvykdyti prievolę pagal sutartį pareiškimu, antrąja eile – priskaičiuoti delspinigiai, trečiąja eile – palūkanos ir kiti sutartyje numatyti mokėjimai, ketvirtąja eile – kredito limitas. Teismas pažymi, kad norminiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje plėtojama padidinta (prioritetinė) vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Taigi ji turi būti teismo ex officio taikoma nagrinėjant bylas, kuriose viena iš šalių yra vartotojas. Teismo vertinimu, ieškovo paskaičiuoti ir iš atsakovo mokėtų įmokų padengti delspinigiai yra neadekvati sankcija skolininko padarytam pažeidimui. Teismas atsižvelgia į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų. Pažymėtina, kad tokia šio punkto redakcija įsigaliojo nuo 2016-02-01, o sutarties sudarymo metu Vartojimo kredito įstatymas dar nebuvo įsigaliojęs, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Vartojimo kredito įstatyme nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas yra vartotojas, fizinis asmuo, į tai, kad, kaip matyti iš ieškovo pateiktų dokumentų, atsakovas reguliariai mokėjo įmokas pagal galimybes, su ieškovu bendravo (tai įrodo 2016-12-19 vekselis, atsakovo pateiktas 2020-11-29 el. laiškas ieškovo atstovui), 2 771,29 Eur dydžio delspinigių suma, paskaičiuota už 477 dienas nuo 2016-02-26 iki 2017-06-16 ir padengta iš atsakovo sumokėtų įmokų, laikytina per didele. Teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, nurodytu laikotarpiu delspinigiai neturėtų viršyti 1 045,77 Eur (5 809,84 Eur x 0,1 proc. x 180 d.), taigi viso delspinigiai šiuo atveju sudarytų 1 117,90 Eur (1 045,77 Eur + 72,13 Eur delspinigių, paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo).

Taigi, teismo vertinimu, pagal sutartį viso atsakovas turi sumokėti 331,52 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, bei 1 117,90 Eur delspinigių. Kadangi, kaip nurodė abi bylos šalys, laikotarpiu nuo 2016-05-25 iki 2020-10-12 atsakovas ieškovui viso pervedė 2 945 Eur sumą, ir ši suma padengia tiek delspinigius, tiek priteistinas palūkanas, likusia suma, t. y. 1 495,58 Eur (2 945 Eur - 1 449,42 Eur), mažintina priteistina negražinto kredito suma, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiant 4 314,26 Eur negrąžinto kredito (5 809,84 Eur – 1 495,58 Eur).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgus į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 4 314,26 Eur negrąžinto kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-01-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas tenkino 43,44 proc. ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 96,87 Eur žyminio mokesčio (223 Eur x 43,44 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis) ir 152,04 Eur dydžio išlaidos už procesinių dokumentų parengimą (350 Eur (šią sumą sudaro 90 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą (Utenos apylinkės Molėtų rūmai 2020-12-14 priėmė teismo įsakymą, kuris panaikintas priėmus ieškinį) bei 260 Eur už ieškinio parengimą) x 43,44 proc.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), t. y. iš viso 248,91 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Omega Invest OU, juridinio asmens kodas 10866568, iš atsakovo K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 314,26 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus keturiolika eurų 26 ct) negrąžinto kredito, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 314,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-01-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 248,91 Eur (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 91 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.