Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens K. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-3082-1004/2023 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyriaus) prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuotas asmuo K. K.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

17. Vaiko paėmimas yra netaikomas, jei yra galimybė nustatyti vaikui laikinosios priežiūros priemones, paliekant jį jo gyvenamojoje aplinkoje, tačiau perduodant jį giminaičių, su vaiku emociniais ryšiais susijusių asmenų ar kitų vaiko tėvų, ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytų asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai, arba užtikrinant vaiko laikinąją priežiūrą jį galinčių prižiūrėti asmenų gyvenamojoje vietoje (VTAPĮ 36³ straipsnio 1 dalis, 36⁴ straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas privalėjo įvertinti, ar buvo laikytasi šios tvarkos. Nepilnametis gerai sutaria su apeliantės motina. Nebuvo nustatyta, ar vaikas norėtų gyventi su artimais giminaičiais. Teismas turėjo svarstyti, ar yra pagrindas taikyti VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalyje 1 punkte nurodytą priemonę - perduoti vaiką giminaičiui. Teismas tinkamai neanalizavo ir nepasisakė dėl kitų taikytinų priemonių, nors galima taikyti kelias priemones, numatytas VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalyje, nesvarbu, kad jau buvo taikyta 3 punkte numatyta priemonė - vaiko laikinosios priežiūros priemonės. Įstatymas nedraudžia iš naujo organizuoti vaiko laikinąją priežiūrą, tai yra perduoti vaiką giminaičiams, vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje. Teismas neanalizavo ir nesprendė, kad priimant juos bus kuo geriausiai užtikrinti vaiko ir jo motinos interesai, šie sprendimai nesukels jiems trauminės patirties.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

22. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria leista paimti nepilnametį vaiką iš jo mamos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Apeliantė nurodo, kad nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką L. J. iš mamos.

24. Kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija VTAPĮ nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (CK 3.254¹ straipsnio 1 dalis). CK 3.254 straipsnis nustatyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, vartoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

25. Pažymėtina, kad tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiama pagalba įgyvendinant vaiko teises yra valstybės ar savivaldybės paslauga šeimai, o ne tam tikra bausmės ar šeimos privataus gyvenimo kontrolės forma. Jei pagalbos teikti nėra galimybių, pavyzdžiui, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą yra nepajėgūs jos priimti ar atsisako ją priimti, ar ji neduoda teigiamų rezultatų, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendžia, ar vaiko palikimas tokioje aplinkoje nesukelia realios tikimybės grėsmei vaikui kilti. Tik nepavykus prevencinėmis ir (ar) kompleksinės pagalbos paslaugomis ir priemonėmis išsaugoti vaiko jo biologinėje šeimoje, vaikas paimamas iš jos, nustatant jam laikinąją globą (rūpybą), o jeigu ir tai neperspektyvu, vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) arba jis įvaikinamas (VTAPĮ 33 straipsnio 6 dalis).

26. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį, nedelsdamas imasi vieno iš šių veiksmų: 1) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka užtikrina vaikui laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 36⁴ straipsnio 1 dalį, 2) jeigu nėra galimybių taikyti vaiko laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 36⁴ straipsnio 1 dalį, paima vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą šio įstatymo 36⁵ straipsnyje nustatyta tvarka (VTAPĮ 36³ straipsnio 1 dalis). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, užtikrina vaikui saugią aplinką, taikydamas vieną iš šių priemonių: 1) perduoda vaiką giminaičių, su vaiku emociniais ryšiais susijusių asmenų ar kitų vaiko tėvų, ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytų asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai, vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje; 2) organizuoja vaiko laikinąją priežiūrą pas giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis, galinčius laikinai prižiūrėti vaiką, prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje; 3) organizuoja vaiko laikinąją priežiūrą, apgyvendinus jį kartu su jo tėvais ar vienu iš jų, arba kitais vaiko atstovais (atstovu) pagal įstatymą, kurie (kuris) nekelia pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje (VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalis). Vaiko laikinoji priežiūra pas giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis jų gyvenamojoje vietoje turi būti organizuojama bendru vieno iš vaiko tėvų (ar abiejų tėvų) ar kito (kitų) vaiko atstovo (atstovų) pagal įstatymą ir vaiko laikinąją priežiūrą vykdančių asmenų sutarimu. Vaiko laikinosios priežiūros priemonės, numatytos 36⁴ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, gali būti taikomos iki 30 dienų. Vaiko laikinosios priežiūros priemonė, numatyta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, gali būti taikoma pagal poreikį, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių. Pagal poreikį vaiko laikinosios priežiūros priemonių, numatytų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, taikymas gali būti pratęstas iki 30 dienų arba jos keičiamos į vaiko laikinosios priežiūros priemonę, numatytą šio straipsnio 1 dalies 3 punkte. Jeigu vaiko laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės yra išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, užtikrindamas vaikui saugią aplinką, inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procesą (VTAPĮ 36⁴ straipsnio 6 dalis).

27. Kaip nustatyta VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalyje, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Skyrius, mirus nepilnamečio vaiko tėvui, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atliko vaiko situacijos vertinimą, nustatė vaiko apsaugos poreikį, rizikos veiksnius, vadovaujantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 26 punkte patvirtintais kriterijais, taip pat buvo priimtas sprendimas nustatyti vaiko apsaugos poreikį, taikant vaiko laikinosios priežiūros priemonę, vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje, laikiną priežiūrą vykdant nepilnamečio vaiko mirusio tėčio, sugyventinei D. D., vėliau buvo priimtas sprendimas pratęsti vaiko laikinosios priežiūros priemonę. 2023-03-03 L. J. buvo nutraukta laikinoji vaiko priežiūra ir nepilnametis apgyvendintas D. D. šeimoje, kadangi mamai ir vaikui per du mėnesius, priimant specialistų pagalbą, nepavyko atkurti emocinio ryšio.

29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė priemonė. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad mirus nepilnamečio tėvui, o vaiko motinai neturint su sūnumi artimo ir nuoširdaus kontakto, vaikui buvo taikyta laikinoji priežiūra jam įprastoje aplinkoje su, jo nuomone, artimiausiu priežiūrą vykdančiu asmeniu - D. D., jo nuolatinėje ir įprastoje gyvenamojoje vietoje. Pačiai apeliantei buvo teikiama MK specialistų pagalba, teikiamos rekomendacijos, buvo vykdomi pokalbiai su vaiku, apeliante, tačiau mamai ir vaikui per du mėnesius, priimant specialistų pagalbą, nepavyko atkurti emocinio ryšio.

30. Nustatyta, kad 2023-01-10 buvo priimtas Vaiko laikinos priežiūros organizavimo vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje/vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje aktas Nr. 7LPA-4, kuriuo D. D. įsipareigojo užtikrinti L. J. saugią aplinką savo gyvenamojoje vietoje nuo 2023-01-10 iki 2023-02-08 adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nutarė, jog nepilnamečio vaiko laikinąją priežiūrą tikslinga nustatyti D. D. šeimoje, jos gyvenamojoje vietoje; taip pat nutarta K. K. teikti MK pagalbą, siekiant atkurti jos ir sūnaus santykius. Su minėtu aktu K. K. buvo supažindinta pasirašytinai. Byloje nėra duomenų, jog K. K. būtų prieštaravusi laikinosios priežiūros instituto taikymui, ar kad būtų pasiūliusi kitą būdą bei nurodžiusi kitus asmenis, kurių šeimoje nepilnametis būtų prižiūrimas, kol ji atkurs ryšį. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tik atsiliepime ir teismo posėdžio metu, t.y. jau nutraukus laikinąją apsaugos priemonę ir pareiškėjui kreipusis į teismą, ji nurodė, jog dėl šiltų tarpusavio santykių L. J. galėtų gyventi jos motinos šeimoje.

31. Kaip minėta, pagal VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalį vaikas gali būti perduodamas ne tik giminaičių, bet ir su vaiku emociniais ryšiais susijusių asmenų priežiūrai, o byloje nustatyta, kad vaikas gyveno su tėčiu bei jo sugyventine, su kuria jis ir išreiškė pageidavimą gyventi toliau, jam įprastoje gyvenamojoje vietoje. Pažymėtina, kad pati apeliantė 2023-01-05 pokalbio metu su skyriaus specialistais nurodė sutinkanti, kad vaikas laikinai pagyventų su D. D., kol išsispręs tarpusavio santykius su sūnumi. Su 2023-01-10 aktu Nr.7LPA-4 buvo supažindinta pasirašytinai. Taip pat 2023-02-03 buvo priimtas sprendimas pratęsti vaiko laikinosios priežiūros priemonę L. J., dėl kurio priėmimo, laikinosios priežiūros taikymo pratęsimo K. K. neprieštaravo bei nenurodė kito asmens, kurio šeimoje nepilnametis būtų prižiūrimas, kol ji atkurs ryšį su sūnumi.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi pati apeliantė Skyriui nesiūlė, kad laikinąją priežiūrą galėtų vykdytų jos mama, taip pat neprieštaravo, jog ją vykdytų D. D., negalima spręsti, kad buvo netinkamai taikomos priemonės, numatytos VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalyje. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pats nepilnametis vaikas, kuriam šiuo metu beveik 17 metų, yra aiškiai išreiškęs norą gyventi su D. D., kas leistų pagrįstai spręsti, jog tarp jų yra stiprus emocinis ryšys. Todėl negalima sutikti su apeliante, jog teismas turėjo svarstyti, ar buvo pagrindas taikyti VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalyje 1 punkte nurodytą priemonę - perduoti vaiką giminaičiui, itin susijusiam su vaiku nuo gimimo, kai ji pati nepateikė laiku tokio siūlymo Skyriui bei sutiko, jog vaikas pagyventų su pamote. Įvertinus tai, kad laikinos priežiūros taikymas jau buvo pratęstas, o situacija nepagerėjo, emocinis ryšys tarp vaiko ir mamos nebuvo atkurtas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjui buvo pagrindas vaiko laikinąją priežiūrą nutraukti ir vadovaujantis VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalimi inicijuoti kreipimąsi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš mamos išdavimo.

33. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Sprendžiant vaikų paėmimo iš tėvų klausimą, ypač atsižvelgtina į geriausius vaiko interesus, kurie gali būti viršesni už tėvų, tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausiu vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Įvertinant, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat, teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvų veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

34. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai tėvai dėl vienokių ar kitokių priežasčių patiria sunkumų, valstybė visų pirma siūlo tėvams pagalbą, nepaimdama iš šeimos vaiko. Tačiau jei pagalba nepriimama ar ji neduoda teigiamų rezultatų, vaikas negali laukti neapibrėžtą laiką, vaiko poreikiai gyventi saugų, sveiką gyvenimą, būti ugdomam, jausti suaugusiojo rūpestį ir meilę turi būti tenkinami kas dieną, todėl, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, vaikas paimamas iš šeimos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020). Byloje nustačius, kad laikinosios priežiūros priemonių taikymo laikotarpiu (net ir pratęsus taikymo terminą) vaiko ir mamos emocinio ryšio atkurti nepavyko, vaikui aiškiai išreiškiant norą gyventi su pamote, su kuria jo emocinis ryšys yra glaudus, bei kategoriškai atsisakant gyventi su mama, būtina imtis neatidėliotinų priemonių, siekiant užtikrinti vaikui saugią aplinką, nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą). Nors ir yra suprantamas mamos noras, kad iš naujo būtų taikomos laikinosios priežiūros ar kitos socialinių paslaugų priemonės, kad vaikas norėtų gyventi savo biologinėje šeimoje, tačiau tokių priemonių taikymas negali tęstis neribotai, kadangi tai pažeistų vaiko interesus.

35. Nors byloje nustatyta, kad K. K. per laikinosios priežiūros dviejų mėnesių laikotarpį stengėsi atkurti sūnaus ir motinos emocinį ryšį, priėmė specialistų pagalbą, tačiau nagrinėjamu atveju yra reikšminga, kad to padaryti laikinosios priežiūros laikotarpiu nepavyko. Pirmosios instancijos teismas nematė pagrindo pripažinti, kad tai įvyko išimtinai tik dėl motinos kaltės, kad šie santykiai lyg šiol nebuvo atkurti tik dėl suinteresuoto asmens kaltės ar nepakankamos motyvacijos. Tačiau iki šiol neatkurtas socialinis bei emocinis ryšys tarp K. K. ir jos sūnaus, nepilnametis vaikas ir šiuo metu prieštarauja dėl jo gyvenimo kartu su motina. Byloje nenustatyta, kad gyvenant su D. D., kur yra L. nuolatinė ir įprasta gyvenamojoje vietoje, jam nebūtų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos ir kad toks pageidavimas vaiko interesams prieštarautų, to nenurodo ir apeliantė.

36. Kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams; sprendžiant klausimą dėl globėjo (rūpintojo) paskyrimo ar įvaikinimo, į vaiko norus turi būti atsižvelgiama išskirtinai (CK 3.164 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (CK 3.177 straipsnis). VTAPĮ 4 straipsnio 4 punkte taip pat nurodyta, jog tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo – vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikas, gebantis suformuluoti savo nuomonę, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į jo nuomonę turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams; vaikas turi būti išklausytas tiesiogiai, o jeigu tai neįmanoma, – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar per įstatymu nurodytus asmenis (VTAPĮ 11 straipsnio 1 dalis).

37. Vertinant, kad vaikas, kuriam beveik 17 metų, yra kelis kartus aiškiai išreiškęs savo poziciją, kad nenori gyventi su biologine mama, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad vaiko grąžinimas prieš jo valią suinteresuotam asmeniui neatitiktų geriausių vaiko interesų, galimai sukeltų grėsmę vaiko socialiniam, emociniam ir psichologiniam vystymuisi, traumuotų jį. Todėl pagrįstai byloje konstatuota, jog K. K. laikinai negali rūpintis vaiku dėl kitų svarbių priežasčių, nepilnametis vaikas šiuo metu negali būti grąžintas motinai bei egzistavo teisinis ir faktinis pagrindas pareiškėjo prašymą tenkinti.

38. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeista.