Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria nustatytas terminas žyminio mokesčio daliai už apeliacinį skundą sumokėti, civilinėje byloje Nr. e2-104-198/2016 pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovams G. M., E. M., tretiesiems asmenims D. J., Utenos rajono 4-ojo notarų biuro notarei D. P., antstoliui L. J. dėl paskolos raštelio, vekselio pripažinimo negaliojančiais, vykdomojo įrašo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2016 m. kovo 8 d. sprendimu tenkino ieškinį; pripažino negaliojančiu G. M. ir E. M. 2013m. lapkričio 1 d. sudarytą paskolos raštelį; pripažino negaliojančiu 2013 m. gruodžio 2 d. vekselį, išrašytą 117 800 Eur sumai, kuriame vekselio davėju nurodytas K. J.; panaikino 2014 m. birželio 25 d. Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarės D. P. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DP-2516 dėl 117 800 Eur ir 5 procentų palūkanų išieškojimo iš K. J. bei D. J. ir nutraukė vekselio pagrindu pradėtą vykdymo procedūrą; priteisė iš G. M. ir E. M. po 1 215,64 Eur bylinėjimosi išlaidų K. J. naudai ir po 1 095,78 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; G. M. prašymą panaikinti jai 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi skirtą 150 Eur baudą už rašytinių įrodymų nepateikimą atmetė.Atsakovas E. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; taip pat prašo atsižvelgti į turtinę padėtį ir atidėti 2 267,14 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki bus priimtas sprendimas, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka. Nurodė, kad santaupų neturi ir negali sumokėti viso 2 367,14 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi nustatė atsakovui E. M. 10 dienų terminą už apeliacinį skundą sumokėti 2 318,14 Eur žyminį mokestį.Teismas nustatė, kad apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį ir prašo atsižvelgti į turtinę padėtį ir atidėti 2267,14 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki bus priimtas sprendimas, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka. Teismas pažymėjo, kad apeliantas E. M. nurodo, jog apeliaciniu skundu ginčijama suma - 120 000 Eur, tačiau prašo panaikinti visą Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimą. Kadangi apeliantas prašo panaikinti visą skundžiamą sprendimą, o ne jo dalį, tai teismas pagal apelianto suformuluotą reikalavimą, skaičiavo mokėtino žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dydį. Teismas sprendė, kad atsakovo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2 418,14 Eur. Atsakovui sumokėjus 100 Eur žyminio mokesčio dalį, teismas nustatė likusią mokėtiną žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalį – 2 318,14 Eur. Teismas akcentavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo E. M. sunkią turtinę padėtį, kuriai esant jis negalėtų sumokėti už apeliacinį skundą įstatymu nustatyto žyminio mokesčio.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas E. M. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki bus išnagrinėtas jo apeliacinis skundas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie sunkią atsakovo turtinę padėtį. Byloje yra pateiktas 2015 m. birželio 30 d. VSDFV išrašas apie A. M. socialinį draudimą ir jo draudžiamąsias pajamas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos raštas Nr. (27.4-40-4) RD-4646 „Dėl informacijos apie A. M. pateikimo“ bei išrašas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės apie turimą nekilnojamąjį turtą. Atsakovas nors ir turi 120 000 Eur skolos raštelį, tačiau juo žyminio mokesčio apmokėti negali, taip pat negali parduoti turimo buto. Papildomai prie atskirojo skundo pridėti įrodymai pagrindžia sunkią atsakovo finansinę padėtį. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl proceso teisės normų pažeidimo esant absoliutiems sprendimo negaliojimo pagrindams, kitiems proceso teisės normų pažeidimams, todėl reikalavimas papildomai sumokėti 2 318,14 Eur nėra pagrįstas įstatymu.Ieškovas K. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį palinkti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas pagrįstai vertino, kad apeliantas prašymo atidėti žyminio mokesčio primokėjimą nepagrindė jokiais įrodymais. Apeliantas su prašymu atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą nepateikė jokių įrodymų apie jo turtinę padėtį, o atskirajame skunde minimais byloje esančiais įrodymais gali būti grindžiama apelianto mirusio brolio A. M. turtinė padėtis. Kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai taip pat neįrodo apelianto sunkios turtinės padėties.Apeliantas neįrodė, kad ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir jis bus finansiškai pajėgus sumokėti žyminį mokestį.CPK nėra numatyta jokių išimčių mokant žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kuriuo prašoma panaikinti sprendimą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu. Be to, apeliantas savo apeliaciniu skundu teismo sprendimą ginčija ne tik proceso teisės, bet ir materialiosios teisės pažeidimais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsakovui E. M. nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. primokėti 2 318,14 Eur žyminio mokesčio dalį.

Dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo

CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio bei žyminio mokesčio atidėjimo sąlygos yra imperatyviai įtvirtintos CPK. Vadovaujantis CPK 84 straipsniu, esant suinteresuoto asmens motyvuotam prašymui, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Nagrinėjamu aspektu apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad CPK 84 straipsnis nenumato, kad žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą galėtų būti atidėtas tuo atveju, jei apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo padarytais proceso teisės normų pažeidimais. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti atsakovo prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies sumokėjimą vien dėl to, jog apeliacinis skundas grindžiamas proceso teisės normų pažeidimais, laiko nepagrįstais. Teismų praktikoje vadovaujamasi pozicija, kad sprendžiant dėl dalyvaujančio byloje asmens pateikto prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumo, reikia įrodyti dvi aplinkybes. Pirma, kad prašančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio. Antra, kad ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-212/2009; 2012-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-132/2012, 2012-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012 ir kt.). Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t.y. nagrinėjamu atveju reikalingumą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Be to, pažymėtina, jog atidėti žyminio mokesčio mokėjimą yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei nustato, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam.Apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčių, dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus. Taip pat turtinę asmens padėtį atskleidžia Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Pareiškėjo pareiga įrodyti tokio prašymo pagrįstumą kyla ir iš CPK 12 straipsnio įtvirtinto rungimosi principo, kuriuo vadovaujantis šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių apelianto turtinę padėtį. Pažymėtina, kad atsakovo mirusio brolio A. M. dokumentai nėra apelianto turtinę padėtį pagrindžiantys dokumentai, todėl pirmosios instancijos pagrįstai jais nesirėmė. Apeliacinės instancijos teismui apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymą apie E. M. valstybinį socialinį draudimą, 2016 m. balandžio 22 d. UAB „Gedarta“ pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, 2016 m. balandžio 25 d. UAB „BALTIC HUB“ pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, UAB „BALTIC HUB“ pažymą apie darbo užmokesčio skolas, iš kurių matyti, kad atsakovo E. M. pajamos iš darbo užmokesčio nėra didelės. Apeliantas taip pat pateikė 2011 m. lapkričio 3 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovui priklausančio turto vidutinė rinkos vertė nustatyta 2011 m. rugpjūčio 31 d. masiniu vertinimu yra 124 000 Lt (35 912,88 Eur), iš apelianto 2016 m. balandžio 21 d. sąskaitos Nr. LT317300010128618685 likučio išrašo matyti, kad šioje sąskaitoje minėtą dieną nebuvo lėšų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateikti įrodymai neleidžia spręsti dėl asmens turtinės padėties apeliacinio skundo pateikimo metu, o tuo pačiu ir spręsti, ar egzistuoja poreikis atidėti apeliantui žyminio mokesčio mokėjimą. Nors atskirajame skunde akcentuojama, jog apeliantas neturi santaupų, kad jam neišmokamas darbo užmokestis, tačiau apeliantas nenurodė, ar gauna kitas (ne darbo užmokesčio) pajamas, taip pat nepateikė duomenų apie kitose sąskaitose galbūt turimas lėšas, nepateikė turto ir pajamų deklaracijos, kitų įrodymų, galinčių atskleisti atsakovo turtinę padėtį. Kartu su atskiruoju skundu pateiktas išrašas apie sąskaitos likutį neparodo šioje banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų judėjimo, o Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas nepagrindžia atsakovo turimų nekilnojamojo turto objektų kiekio, jų vertės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šis išrašas yra atliktas prieš penkerius metus, todėl nepagrindžia šio nekilnojamojo turto (buto) vertės prašymo atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą ar atskirojo skundo pateikimo metu. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad įstatymo leidėjas neįpareigoja teismo, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio atidėjimo, reikalauti iš prašančiojo papildomų įrodymų ir šiuo tikslu skirti terminą prašymo trūkumams šalinti. Kadangi apeliantas nagrinėjamu atveju nei su prašymu atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, nei su atskiruoju skundu nepateikė pakankamai įrodymų, kurie leistų visapusiškai įvertinti jo tikrąją turtinę padėtį, bei objektyvių duomenų apie tai, kad jo turtinė padėtis gali pagerėti ir kad apeliantą užklupę tariami finansiniai sunkumai yra tik laikino pobūdžio, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai atsakovo prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atmetė.Apibendrinant, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 84 straipsnį, pagrįstai atsakovui nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, todėl nėra pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties.Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, nuo kurio momento skaičiuojamas dešimties dienų terminas žyminio mokesčio daliai sumokėti. Siekiant aiškumo skundžiama nutartis tikslintina tuo aspektu, kad nustatytą 2 318,14 Eur dydžio žyminį mokestį atsakovas turi sumokėti ir pateikti mokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus pirmosios instancijos teismui per 10 dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo, t. y. nuo šios nutarties priėmimo, dienos (CPK 279, 334, 338, 339 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti jos rezoliucinę dalį nustatant atsakovui E. M. 10 dienų terminą nuo pirmosios instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos sumokėti 2 318,14 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti Panevėžio apygardos teismui mokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus.