- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-25
- Bylos Nr.
- A2-300-413/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- G. V.
- Kategorijos
- 118.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmos instancijos teismo teisėjas: Virginija Simanavičienė;
2014 m. vasario 25 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos G. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4291-528/2008.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
UAB „Tele2“ (atsakovas) ir G. V. (ieškovė ir pareiškėja) 2007 m. liepos 21 d. sudarė telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis Nr. 2.13 68319635 8124 (toliau – Sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovei viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas, o atsakovė – jas apmokėti pagal atsakovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Sutartis galiojo iki 2009 m. liepos 21 d. Per sutarties galiojimo laikotarpį ieškovė turėjo mokėti minimalų prakalbamą mokestį. 2008 m. rugpjūčio 10 d. ieškovei būnant Lietuvos pasienio mieste Kybartuose, jos mobilus telefonas pasijungė prie tarptautinio tinklo, nes buvo nustatyta automatinio tinklo paieškos funkcija, ir nuo 21.11 val. iki 22.01 val. buvo apskaityti 7 tarptautinio ryšio skambučiai (6 išeinantys ir 1 įeinantis), už kuriuos ieškovei paskaičiuota 380,59 Lt. 2008 m. rugpjūčio 12 d. atsakovas sustabdė telefono ryšio paslaugų teikimą, nes buvo viršytas pokalbiams skirtas limitas (300 Lt), ieškovė atsisakė sumokėti įsiskolinimą. Atsakovas taikiai spręsdamas ginčą sumažino priskaičiuotą įsiskolinimą 255 Lt. Ieškovė nesutiko su atsiradusia jai prievole – sumokėti už tarptautinius pokalbius 125,58 Lt (be PVM), todėl kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo mokestinį reikalavimą sumokėti atsakovui UAB „Tele2“ 125,58 Lt (be PVM); grąžinti jai minimalaus prakalbamo mokesčio dalį 137,03 Lt; grąžinti jai 100,14 Lt patirtų nuostolių; nutraukti šalių telefono paslaugų teikimo sutartį Nr.2.13 68319635 8124; pripažinti jos patirtą neturtinę žalą, kurią vertina 5000 Lt, bei atlyginti neturtinę žalą; priteisti jai iš atsakovo 581 Lt žyminio mokesčio ir teismo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-04291-528/2009 ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės G. V. 32,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grąžinti ieškovei G. V. jos sumokėto žyminio mokesčio dalį 293 Lt (t. 1, b. l. 167-173). Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškovės G. V. apeliacinį skundą atmetė, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą paliko nepakeistą (t. 2, b. l. 56-62).
Šalies argumentai
Pareiškėja G. V. 2012 m. sausio 11 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-04291-528/2009, prašymą grįsdama tokiomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis: Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu dėl išvados ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartimi, kuri Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2012 iš dalies panaikinta ir grąžinta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 3 d. nutartimi atnaujino procesą minėtoje civilinėje byloje (t. 3, b. l. 44-52), tačiau pareiškėjos prašymas panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-04291-528/2009 teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartimi buvo atmestas (t. 4, b. l. 56-62). Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2013 m. balandžio 29 d. kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu (t. 5, b. l. 137-154), prašydama atnaujinti procesą toje pačioje civilinėje byloje Nr. 2-04291-528/2009, CK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. paaiškėjus naujai aplinkybei dėl atsakovo nesąžiningumo suteikiant ryšio paslaugas ieškovei viršijus nustatytą 200 Lt pokalbių kredito limitą, nepranešus apie tai vartotojai ir nesustabdžius paslaugos teikimo, kuri turi esminę reikšmę priimtam sprendimui, bei panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2- 04291-528/2009 visose dalyse: dėl UAB „Tele2“ mokestinio reikalavimo panaikinimo, telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties Nr. 2.13 68319635 8124 nutraukimo, patirtų nuostolių grąžinimo, sumokėto minimalaus prakalbamo mokesčio dalies grąžinimo bei neturtinės žalos priteisimo; panaikinti UAB „Tele2“ mokestinį reikalavimą klientei G. V. sumokėti UAB „Tele2" 125,58 Lt. (be PVM); nutraukti UAB „Tele2“ ir G. V. sudarytą Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 2.13 68319635 8124 nuo kreipimosi su ieškiniu į Kauno miesto apylinkės teismą dienos; grąžinti G. V. 100,14 Lt. patirtų nuostolių; grąžinti G. V. sumokėtą minimalaus prakalbamo mokesčio dalį 137,03 Lt; pripažinti jos patirtą neturtinę žalą, įvertintą 5000 Lt. bei neturtinę žalą jai atlyginti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja prašyme nurodė, kad 2013 m. sausio 28 d. Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2A-94-115/2013 priėmus sprendimą, paaiškėjo naujų esminių aplinkybių dėl atsakovės nesąžiningumo, t. y. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendimu nustatė ne ieškovės, o priešingai – atsakovės nesąžiningumą suteikiant ryšio paslaugas ieškovei. Ši aplinkybė priešinga Kauno miesto apylinkės teismo padarytam vertinimui, jog atsakovė yra sąžininga Sutarties šalis ir nėra pagrindo taikyti atsakovei civilinės atsakomybės pagrindus, kas sudaro pagrindą proceso atnaujinimui, nes nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti civilinėje byloje Nr.2-04291-528/2009 priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 29 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-258/2012, kurioje kasatorė yra pareiškėja, o atsakovė - UAB „Tele2“, vertindamas šalių elgesį dėl tų pačių aplinkybių, dėl kurių kilo ginčas civilinėje byloje Nr.2-04291-528/2009, yra pasisakęs, kad atsakovė vienašališkai, tinkamai neinformavusi kasatorės suteikė paslaugų, viršijančių vartojimo sutartyje nustatytą kredito limitą, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog kasatorė yra nesąžininga. Pareiškėjos nuomone, tai tik patvirtina, kad yra ne tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-04291-528/2009 bet ir peržiūrėti civilinės atsakomybės klausimą.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Tele2“ atsiliepimu į pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą prašė pareiškėjos prašymą atmesti ir paskirti pareiškėjai teismo nustatyto dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant pakartotinį nepagrįstą prašymą atnaujinti procesą (CPK 95 straipsnis); priteisti iš pareiškėjos atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovės nuomone, procesas neturi būti atnaujinamas, kadangi procesas šioje civilinėje byloje jau kartą buvo atnaujintas, o teismas, atnaujinęs bylą 2012 m. spalio 16 d. priėmė nutartį pareiškėjos prašymą atmesti. Dėl pastarojo teismo procesinio sprendimo pareiškėja Kauno apygardos teismui yra padavusi apeliacinį skundą. Užvedusi apeliacinį procesą ir šiuo metu pareiškusi prašymą atnaujinti procesą pareiškėja piktnaudžiauja procesu, o proceso atnaujinimo institutą naudoja nesąžiningiems tikslams pasiekti, kadangi procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra patikrintas apeliacine ir kasacine tvarka.
Dėl termino prašymui atnaujinti procesą pateikimo. Atsakovės nuomone, pareiškėjai apie atsakovės nesąžiningumą, pastarajai suteikiant paslaugas viršijus kredito limitą, tapo žinoma dar 2012 m. gegužės 29 d. (kuomet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį), todėl neprašydama atnaujinti praleisto 3 mėnesių termino prašymo atnaujinti procesą pateikimui, procesą atnaujinti atsisakytina CPK 368 straipsnio 1 dalies pagrindu. Be to, 2012 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėja buvo kreipusis į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-04291-528/2009, kurį grindė trečia aplinkybe – 2012 m. gegužės 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2012, kurioje pasisakyta dėl atsakovės nesąžiningumo. Atsakovė pažymi, kad pareiškėja atsakovės nesąžiningumu procese jau rėmėsi, o šiuo atveju reikšdama pakartotinį prašymą atnaujinti procesą tapačiu pagrindu (t. y. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu), pareiškėja pažeidžia CPK 374 straipsnio nuostatas. Be to, pašydama atnaujinti procesą pareiškėja remiasi ta pačia aplinkybe dėl atsakovės nesąžiningumo. Pareiškėjai remiantis ir teismui (2012-10-16 nutartimi c. b. Nr. A2-12954-429/2012) analizavus 2012 m. gegužės 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2012, kuria buvo grįstas pareiškėjos prašymas panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4291-528/2009, pastarojo sprendimo teisėtumas jau buvo patvirtintas po proceso atnaujinimo Kauno miesto apylinkės teismui 2012 m. spalio 16 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. A2-12954-429/2012. Nors pareiškėja naujai paaiškėjusias aplinkybes grindžia Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartyje nustatytais faktais, tačiau, atsakovės nuomone, šie faktai neturi ryšio su nagrinėjama byla.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Atsakovė nurodė, jog prašydama atnaujinti procesą pareiškėja siekia piktnaudžiauti procesine galimybe bylinėtis, kadangi jau kartą realizavo savo teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje ir rėmėsi tuo pačiu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu kaip pagrindu procesui atnaujinti, šiuo atveju pažeisdama CPK 374 straipsnį; jau kartą rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2012 įrodinėdama tapačią aplinkybę kaip ir šiuo metu – atsakovės nesąžiningumą, šiuo atveju pažeisdama CPK 374 straipsnį; nutylėjo aplinkybę, kad apie atsakovės nesąžiningumą tapo žinoma dar 2012 m. gegužės 29 d., tokiu būdu pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą; pareiškėja neišnaudojo kitų teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdų. Atsižvelgiant į tai, atsakovė prašė pareiškėjai skirti baudą už piktybinį teismo klaidinimą, reikšmingų aplinkybių nutylėjimą bei piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-04291-528/2009 pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovei UAB „Tele2“ ir priteisė iš pareiškėjos (ieškovės) G. V. atsakovei UAB „Tele2“ 544,50 Lt bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą. Teismas nutartį grindė šiais argumentais:
1. Dėl termino prašymui paduoti. Teismas konstatavo, kad pareiškėja naujų aplinkybių sužinojimo faktą sieja su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartimi, teigdama, kad tik iš šios nutarties sužinojo apie atsakovės nesąžiningumą, atsakovei vienašališkai, tinkamai neinformavus pareiškėjos ir suteikus paslaugų, viršijančių vartojimo sutartyje nustatytą kredito limitą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-258/2012, kurioje kasatorė pareiškėja, o atsakovė UAB „Tele2“, buvo nurodęs, jog atsakovė vienašališkai, tinkamai neinformavusi kasatorės suteikė paslaugų, viršijančių vartojimo sutartyje nustatytą kredito limitą, kas sąlygojo atsakovės nesąžiningumą, sprendė, kad pareiškėjai apie atsakovės nesąžiningumą buvo žinoma jau 2012 m. gegužės 29 d. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja neprašė atnaujinti praleisto 3 mėnesio termino, teismas sprendė, kad pareiškėja praleido terminą pateikti prašymą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės – atsakovės nesąžiningumo.
2. Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei bylos medžiagą, konstatavo, kad pareiškėja siekia atnaujinti procesą tapačiu pagrindu kaip kad jau procesas šioje byloje buvo atnaujintas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartimi.
3. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgęs į CPK 5 straipsnio nuostatas, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, teismas sprendė, kad bausti pareiškėjos nėra teisinio pagrindo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas neteisingai nustatė ir ištyrė bylos aplinkybes, t. y. nustatytos ne visos bylos aplinkybės, reikšmingos bylos išsprendimui. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimu, pagal kurį, teismas, nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimą, nuosekliai turi laikytis naujai paaiškėjusios aplinkybės nusakančių požymių., neteisingai vertino byloje esančias aplinkybes, neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktus įrodymus, o rėmėsi vien tik nepagrįstais atsakovės samprotavimais.
2. Teismas padarytų išvadų nepagrindė jokiais faktiniais ir teisiniais argumentais, o apsiribojo vien prielaidomis, dėl ko bylos šalys nebuvo išklausytos ir teisingumas nebuvo įvykdytas.
3. Teismas pažeidė prašymų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo taisykles, nustatytas CPK 370 straipsnio 3 dalyje, proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančias teisės normas (CPK 366 straipsnio 1 dalį 2 punktą), kadangi, pareiškėjos nuomone, 2012 m. gegužės 29 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2012, iš kurios pareiškėja sužinojo, jog teismas pripažino, kad ji (pareiškėja) nebuvo nesąžininga, todėl nepraleisdama įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino, pareiškėja 2012 m. rugpjūčio 22 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-04291-528/2009. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos G. V. paduotą prašymą, o Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad 2013 m. spalio 24 d. Kauno apylinkės teismo teiginys dėl to, kad pareiškėja neprašo atnaujinti praleisto 3 mėnesio termino, kad pareiškėja praleidusi terminą pateikti prašymui atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės – atsakovės nesąžiningumo – yra nepagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis. Tuo tarpu iš 2013 m. sausio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-94-115/2013 paaiškėjo nauja aplinkybė dėl atsakovės nesąžiningumo, todėl nepraleisdama įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino pareiškėja 2013 m. balandžio 29 d. pateikė patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-04291-528/2009. Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad atsisakęs atnaujinti procesą 2013 m. spalio 24 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas netinkamai taikė proceso teisės normas CPK 368 straipsnio l dalį, 374 straipsnio nuostatas, draudžiančias atnaujinti procesą nepraleidus trijų mėnesių terminą tuo pačiu pagrindų (CPK 366 str. 1 d. 2 p.), toje pačioje civilinėje byloje Nr. 2-04291-528/2009. Dėl to atsisakydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje, teismas pažeidė CPK 370 straipsnio 3 dalį, kuri reglamentuoja proceso atnaujinimą. Be to, grindžiant aplinkybe dėl atsakovo nesąžiningumo prašymų atnaujinti procesą pareiškėja nebuvo teikusi ir negalėjo teikti, nes ši aplinkybė atsirado ir tapo žinoma tik 2013 m. sausio 28 d. Vilniaus apygardos teismui priėmus sprendimą. 2012 m. sausio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismui buvo pateiktas prašymas dėl UAB „Tele2“ nesąžiningų sutarties sąlygų, o 2013 m. balandžio 29 d. buvo pateiktas patikslintas prašymas dėl UAB „Tele2“ nesąžiningumo. Nesąžiningos sutarties sąlygos ir atsakovės nesąžiningumas nėra tapačios naujai paaiškėjusios aplinkybės, be to, nustatytos skirtingais teisės aktais, todėl teismas netinkamai aiškino bei taikė CPK 374 straipsnio teisės normą, todėl teismo išvada, kad pareiškėja siekia atnaujinti procesą tapačiu pagrindu kaip jau procesas šioje byloje buvo atnaujintas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartimi, yra nepagrįsta ir neteisėta.
4. Teisme nebuvo nustatyta aplinkybė, kad priimant 2013 m. spalio 24 d. nutartį atsisakyti atnaujinti procesą prejudicinio fakto galią turi 2013 m. vasario 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos nutartis byloje Nr. 3P-390/2013. Tai reiškia, kad aplinkybės dėl atsakovės nesąžiningumo, kurios pagrindu pareiškėja prašė atnaujinti procesą, neegzistavo, o pareiškėja pati inspiravo šią aplinkybę. Todėl šiuo faktiniu pagrindu Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 24 d. nutartimi nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, „kad pareiškėjai apie atsakovės nesąžiningumą buvo žinoma jau 2012 05 29“. Todėl 2013 m. spalio 24 d. Kauno apylinkės teismo nutartis turi būti panaikinta.
5. Dėl bylų netapatumo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje remiantis UAB „Tele2“ „nesąžiningumu, suteikiant ryšio paslaugas ieškovei viršijus nustatytą 200 Lt pokalbių kredito limitą, nepranešus apie tai vartotojai ir nesustabdžius paslaugos teikimo“; Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-04291-528/2009 pareiškėja 2012 m. sausio 11 d. prašymą atnaujinti procesą negrindė UAB „Tele2“ nesąžiningumu, šiuo faktiniu pagrindu reiškiamas prašymas yra naujas ir netapatus išnagrinėtajam. Pareiškėjos nuomone, šių naujai paaiškėjusių aplinkybių tarpusavio skirtumas yra akivaizdus, nes viena iš aplinkybių yra susijusi su Sutarties sąlygomis, t. y. tam tikru parengtu dokumentu, tuo tarpu kita aplinkybė sietina su atsakovės nesąžiningumu. Kauno apylinkės teismas, vertindamas prašymų dėl proceso atnaujinimo tapatumą, atliko tik formalų vertinimą, nenurodė kokia tapačia naujai paaiškėjusia aplinkybe remiasi pareiškėja.
6. Dėl neteisingai nustatytų bylos aplinkybių. Pareiškėjos nuomone, teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybę dėl žinojimo apie atsakovės nesąžiningumą, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas to nebuvo konstatavęs. Be to, pareiškėja prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-04291-528/2009 remiantis 2013 m. sausio 28 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-94-115/2013 ir naujai paaiškėjusia aplinkybe dėl „atsakovės nesąžiningumo, suteikiant ryšio paslaugas ieškovei viršijus nustatytą 200 Lt pokalbių kredito limitą, nepranešus apie tai vartotojai ir nesustabdžius paslaugos teikimo“, o ne dėl aplinkybės iš 2012 m. gegužės 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties civilinėje byloje Nr. 3K- 3-258/2012, jog „atsakovė vienašališkai, tinkamai neinformavusi kasatorės suteikė paslaugų, viršijančių vartojimo sutartyje nustatytą kredito limitą“. Kauno apylinkės teismas nepagrįstai sutapatino naujai paaiškėjusią aplinkybę dėl „atsakovės nesąžiningumo, suteikiant ryšio paslaugas ieškovei viršijus nustatytą 200 Lt pokalbių kredito limitą, nepranešus apie tai vartotojai ir nesustabdžius paslaugos teikimo“ su kita naujai paaiškėjusią aplinkybe dėl to, kad „atsakovė vienašališkai, tinkamai neinformavusi kasatorės suteikė paslaugų, viršijančių vartojimo sutartyje nustatytą kredito limitą, nėra pagrindo pripažinti, jog kasatorė yra nesąžininga"; Dėl nurodytų motyvų 2013 m. spalio 24 d. Kauno apylinkės teismo nutartis minėtoje nutarties dalyje yra nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.
Atsiliepimo į atskirtąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius).
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK 366 straipsnyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.
Pareiškėja prašo atnaujinti procesą, proceso atnaujinimo pagrindu nurodydama CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą – kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėja įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjai tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėja suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006, 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus dėl proceso atnaujinimo taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Be to, CPK 374 straipsnis nustato apribojimus pateikti pakartotinį prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodant, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-04291-528/2009 ieškovės ieškinį atmetė (t. 1, b. l. 167-173). Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi apeliantės G. V. apeliacinį skundą atmetė, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą paliko nepakeistą (t. 2, b. l. 56-62).
Pareiškėja G. V. 2012 m. sausio 11 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-04291-528/2009 dėl atsakovės UAB „Tele2“ negaliojančių ir nesąžiningų sutarties sąlygų, prašymą grįsdama naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis: Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu dėl išvados ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartimi. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartimi pareiškėjos prašymas buvo tenkintas ir procesas minėtoje civilinėje byloje buvo atnaujintas (t. 3, b. l. 44-52), tačiau 2012 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjos prašymas panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. Kauno misto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-04291-528/2009 buvo atmestas (t. 4, b. l. 56-62). Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį paliko nepakeistą. Dėl šios nutarties kasacinis skundas nebuvo paduotas.
Svarbu pažymėti ir tai, kad pareiškėja 2012 m. rugpjūčio 8 d. ir 2013 m. rugpjūčio 12 d. prašymais kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-12954-429/2012, prašymus grįsdama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2012, iš kurios pareiškėja sužinojo naujai paaiškėjusią aplinkybę, kad „atsakovė vienašališkai, tinkamai neinformavusi kasatorės suteikė paslaugų, viršijančių vartojimo sutartyje nustatytą kredito limitą, nėra pagrindo pripažinti, jog kasatorė yra nesąžininga“. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, įvertinęs tai, kad 2012 m. sausio 11 d. prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtas ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-12954-429/2012 yra patenkintas, teismo posėdis paskirtas 2012 m. rugsėjo 24 d., 2012 m. rugsėjo 8 d. prašymą atnaujinti procesą laikė rašytiniu paaiškinimu ir prijungė prie civilinės bylos Nr. A2-12954-429/2012. Tuo tarpu 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-15119-920/2012 Kauno miesto apylinkės teismas atsisakė priimti 2012 m. rugpjūčio 22 d. prašymą atnaujinti procesą motyvuodamas tuo, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patenkintas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-04291-528/2009 ir byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje. Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje nutraukė apeliacinį procesą, motyvuodamas tuo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis atsisakyti priimti ir grąžinti pareiškėjai jos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-04291-528/2012 nebesukelia jokių teisinių padarinių, nes analogiškas prašymas dėl proceso atnaujinimo jau buvo patenkintas ir jį išnagrinėjus atmestas.
Minėta, kad pagal CPK 374 straipsnio nuostatas, pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su pareiškėjos kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties, atsisakė jį priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nurodydama, kad 2012 m. rugpjūčio 22 d. prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja rėmėsi tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir 2012 m. rugpjūčio 8 d. rašytiniame paaiškinime dėl 2012 m. liepos 3 d. prašymo atnaujinti procesą, kurie teismo buvo priimti ir išnagrinėti. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas vertino, kad vien nesutikimas su priimtu procesiniu sprendimu nėra pakankamas pagrindas kasacijai, o pakartotinis byloje nustatytų faktinių aplinkybių tyrimas nėra kasacijos dalykas pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį.
Pakartotiniu 2013 m. balandžio 29 d. prašymu pareiškėja kreipiasi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-04291-528/2009, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – paaiškėjus naujai aplinkybei dėl atsakovės nesąžiningumo, suteikiant ryšio paslaugas ieškovei viršijus nustatytą 200 Lt pokalbio kredito limitą, nepranešus apie tai vartotojai ir nesustabdžius paslaugos teikimo, kuri turi esminę reikšmę priimtam sprendimui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip – patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).
Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartimi teismas pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą: tenkino ieškinį iš dalies ir pripažino 2007 m. liepos 21 d. sutarties sąlygas (4.5, 4.6 punktus) nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo jų įtvirtinimo momento (ab initio); priteisė ieškovei iš atsakovės 130 Lt žyminio mokesčio; sumažino iš ieškovės atsakovei priteistą išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą iki 375 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; paskirstė šalių ir valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalis atmesti ieškinio reikalavimą sumažinti ieškovės G. V. atsakovei UAB ,,Tele2“ 2008 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 28410146 nurodytą mokėtiną sumą, ir kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, panaikino ir šią bylos dalį grąžino Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo; kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 28 d. panaikino 2008 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Tele2“ PVM sąskaitos faktūros serija M Nr. 28410146 dalį dėl ieškovei G. V. suteiktų tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų nuo 2008 m. rugpjūčio 10 d. 21 val. 11 min. iki 2008 m. rugpjūčio 10 d. 22 val. 1 min., sumažinant iki 200 Lt bendrą mokėtiną sumą už suteitas mobiliojo ryčio paslaugas 2008 m. rugpjūčio mėnesį, likusioje dalyje ieškinio reikalavimą atmetė.
2013 m. balandžio 29 d. prašyme dėl proceso atnaujinimo naujų aplinkybių (atsakovės nesąžiningumo) sužinojimo faktą pareiškėja sieja su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas bylos aplinkybes, konstatuoja, jog pareiškėjos nurodytų proceso atnaujinimo aplinkybių negalima laikyti naujai paaiškėjusiomis, kadangi telefoninio ryšio sutarties sąlygų nesąžiningumas buvo konstatuotas dar Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartyje, kurios dalis dėl nustatytų sutarties sąlygų nesąžiningumo buvo palikta nepakeista Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2013 m. gegužės 29 d. peržiūrėjus minėtą nutartį kasacine tvarka. Kaip minėta, tik Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarties dalis dėl ieškinio reikalavimo sumažinti ieškovės G. V. atsakovei UAB „Tele2“ 2008 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 28410146 nurodytą mokėtiną sumą buvo panaikinta ir grąžinta Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartimi buvo spręstas klausimas ne dėl atsakovės ar sutarties sąlygų nesąžiningumo, bet dėl mokėtinos sumos apimties už suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas 2008 m. rugpjūčio mėnesį. Be to, pripažinus nesąžiningomis sutarties sąlygas, laikytina, jog yra nesąžininga ir pati šalis, parengusi Sutartį (atsakovas) ir pateikusi šias sąlygas prisijungusiai prie Sutarties kitai šaliai (ieškovei, pareiškėjai).
Įvertinus tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartimi dėl nesąžiningų sutarties sąlygų (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarties pagrindu), procesas buvo atnaujintas, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjos prašymas panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-04291-528/2009 atmestas, o Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartis palikta nepakeista, pastaroji nutartis neapskųsta (įsiteisėjusi), darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu, kokiu procesas jau buvo vieną kartą atnaujintas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog Kauno apylinkės teismas, gavęs pareiškėjos 2013 m. balandžio 29 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo, bei nustatęs, kad pareiškėja siekia atnaujinti procesą tapačiu pagrindu, kuriuo procesas jau buvo vieną kartą atnaujintas ir išnagrinėtas, turėjo ne atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-04291-528/2009, bet atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, CPK 374 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 374 straipsniu, sprendžia, jog yra pagrindas Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir nagrinėjamą civilinę bylą nutraukti (293 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 374 straipsniu, 290-291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovės G. V. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4291-528/2008 nutraukti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.